Ir po 30 metų perlaidotų partizanų pavardės neįrašytos

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Buvusio muziejaus direktoriaus Karolio Bačionio parengtame leidinyje „Pašaukti Lietuvos“, rašoma, kad Joniškio kapinėse buvo perlaidoti 22 žmonių palaikai, bet daugumos jo pavardžių čia nėra.
1991 metų lapkričio 3 dieną Joniškio senosiose kapinėse buvo perlaidoti penki partizanai, žuvę Gudaičių kaime surastame ir atkastame bunkeryje. Tačiau iki šiol, praėjus beveik trisdešimčiai metų, jų pavardžių vadinamajame partizanų memoriale nėra. Ant atskirų paminklėlių ten iškaltos kelios kitų asmenų pavardės. Manoma, kad šiuo metu šioje vietoje gali būti palaidota daugiau kaip dvidešimt rezistencinių kovų dalyvių.

 

Nukentėjo visa šeima

Temą pasidomėti perlaidotais partizanais pasiūlė jų artimieji. Viena iš 1949 metais žuvusiųjų Gudaičių kaime – Genovaitė Petraitytė, Šiaulių rajone gyvenančios Vidos Šinkūnienės pusseserė iš tėvo pusės.

„Dabar jau tiksliai visų detalių neprisiminsiu. Tąkart paskambino mums kažkas iš organizatorių Joniškyje ir paprašė atvažiuoti į palaikų atpažinimą. Nuvykome mes su vyru, buvo kita sesuo, dalyvavo Genovaitės mama, kiti artimieji. Ten kasinėjo kaulelius, rikiavo juos, viena kaukolė buvo mažesnė, teta ją atpažino pagal dantų suaugimą. „Čia mano Genutė“, – pratarė pamačiusi. Dar rastas moteriškas odinis diržas, batai – ar vienas, ar abu, mažo dydžio, kurių nebūtų galėjęs dėvėti vyriškis, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Vida Šinkūnienė. – Jei gerai pamenu, visus rastus kaulelius sudėjo į vieną karstą. Vyko mišios Joniškio bažnyčioje, po to perlaidojimas Joniškio kapinėse.“

V. Šinkūnienė liudija, kad G. Petraitytė ne šiaip pasirinko rezistencinį kelią. Jos šeima jau buvo nukentėjusi nuo sovietinės valdžios. Tėvas ištremtas dešimčiai metų lagerio, nes stribai šiaudinėje stogo dangoje rado ginklą, nors žmogus nemokėjo net juo naudotis. Greičiausiai, kažkas kitas paslėpė arba tai buvo provokacija. Tuo tarpu, kalėjimo neišvengė ir motina, kuri dvejiems metams buvo nuteista už neįvykdytą mokestį grūdais, vadinamą pyliavą.

„Genovaitės mama pasakojo, kaip dukra kartą ganiusi avis ir pamačiusi atvažiuojančius stribus. Mergina puolė į mišką savo draugų partizanų perspėti ir po to jau namo nebegrįžo. Taip ir apsistojo su jais bunkeryje. Mama berado ant medžio šakos užkibusią skarelę“, – tokį pasakojimą yra girdėjusi giminaitė. Kartu su bendražygiais jauna mergina žuvo 1949 metais.

Kapinėse pavardžių nėra

Per mirusiųjų kapų lankymo dienas lapkričio pradžioje Vidos Šinkūnienės sesuo Regina Briedytė užsuko į Joniškio kapines prie memorialo, kad konkrečiai pamatytų, kokios ten pavardės įrašytos.

„Akivaizdu, kad toli gražu ne visos. Tie penki partizanai buvo perlaidoti 1991 metais, kitąmet bus 30 metų, o jų pavardžių nėra. Ar ne laikas pertvarkyti tą kampą, kaip priklauso? Miestas jau visas trinkelizuotas ir renovuotas, gal atėjo metas? Kažkas iš atsakingų asmenų turi turėti ir tikslius duomenis, kokių konkrečiai žmonių palaikai tame žemės lopinėlyje guli“, – savo nuomonę išsakė ji.

Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, 1949 metais Gutaičių kaime žuvo nuo sovietinės armijos besislapstę apapylinkių gyventojai: Vladas Guščius-Medikuitis, Marcijonas Jagrys-Karpis, Romualdas Vaitiekūnas-Žemaitis ir Stasys Balčiūnas, o kartu su jais – iš saugumo kalėjimo pabėgusi devyniolikmetė Genovaitė Petraitytė-Vaikas.

Artimieji atpažino jų palaikus. O štai rezistentų rasti asmeniniai daiktai, kurie atiteko Joniškio istorijos ir kultūros muziejui, sudomino istoriką Vytautą Adomaitį, archeologą Giedrių Aleliūną ir tuometinį Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorių Karolį Bačionį.

„Šiaulių krašto“ pakalbintas Vytautas Adomaitis prisiminė, kad būtent šiuo perlaidojimo reikalu pats anuomet rimtai užsiėmė, nes dar jo tėvelis turėjo nemažai prisiminimų apie žuvusiuosius, maždaug žinojo vietą, kur buvo bunkeris, kur įvyko žūtis.

Surasti bunkerį nebuvo paprasta, nes vietoje jį supusio miškelio dabar žaliuoja dirbami laukai. Padėjo atsitiktinumas, kad melioracijos žemėlapio sudarytojas jo buvimo vietą pažymėjo taškeliu.

Gali būti perlaidoti 22-eji palaikai

Partizanai buvo perlaidoti Joniškio kapinėse, artimieji pageidavo, jog žūties vieta būtų pažymėta. Tai pažadėjusi anuometė valdžia ištesėjo – Gudaičiuose pastatytas lauko riedulys su atminimo lenta, kurioje įrašytos visos penkios pavardės. Pašventintas jis 1992 metų rugsėjo 25 dieną. Tačiau tų pavardžių partizanų memoriale Joniškio kapinėse, kur guli jų kaulai, nėra.

Dar daugiau. Palaidotųjų artimieji ne kartą girdėję, kad minėtame panteone Joniškio kapinėse iš viso atgulė apie 12 partizanų, vadinasi, ir iš kitų rajono vietovių, kitų bunkerių.

Kol kas išsamesnių duomenų apie visus memoriale palaidotus partizanus nepavyko rasti, jų negalėjo pateikti ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus.

Redakcija gavo atsakymą, kad tuometinio muziejaus direktoriaus Karolio Bačionio teigimu, 1991 metais muziejus neorganizavo partizanų palaikų perkėlimo į Joniškio miesto senąsias kapines ir negavo jokių dokumentų ar pavardžių sąrašų.

Prieš daugiau kaip du dešimtmečius Karolio Bačionio parengtame leidinyje „Pašaukti Lietuvos“ (1998) rašoma, kad kapinėse buvo perlaidoti 22 žmonių palaikai, iš kurių 5 – iš Gudaičių kaimo. Nėra duomenų ar tuomet buvo atlikta minėtų palaikų teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti visų palaidotųjų asmenybes.

Rengiasi aptarti situaciją

Joniškio rajono savivaldybės administracija, užklausus, ar negalvojama deramai sutvarkyti partizanų memorialo, kad jis bent įgautų vientisą pavidalą, o ne būtų padrikas ir toli gražu ne su visomis atgulusiųjų pavardėmis, atsiuntė atsakymą, kad Joniškio miesto senosiose kapinėse esantys Lietuvos partizanų kapai yra nacionalinio lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, 1996 metų gruodžio 23 dieną įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lentelei su minimų asmenų pavardėmis įrengti turėtų būti parengtas tvarkybos darbų projektas ir gautas leidimas iš Kultūros paveldo departamento. Projektą rengti gali tik nustatyta tvarka atestuoti Kultūros paveldo specialistai.

Atsiųstame atsakyme teigiama, kad Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėje yra apie 100 kultūros paveldo objektų (su visomis neveikiančiomis kapinėmis, piliakalniais ir kai kuriais senkapiais). Atsižvelgiant į finansinius išteklius, prioritetas šiuo metu teikiamas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems gresia sunykimas.

Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybė minimą teritoriją sutvarkė, įrengė atraminę sienutę, takus, veją ir vietą prižiūri seniūnija. Ateityje numatoma organizuoti Joniškio rajono istorijos ir kultūros muziejaus, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, savivaldybės administracijos atstovų susitikimą dėl keliamų klausimų, aptarti susidariusią situaciją bei ją spręsti.