Naujausios
„Ir pajauga žali leipa“
Praėjusį šeštadienį į folkloro festivalį „Ir pajauga žali leipa“ suėjo, suvažiavo dalyviai ne tik iš Kelmės, bet ir Raseinių, Pasvalio, Plungės, Kupiškio rajonų.
Festivalyje, skirtame Kelmės miesto 530 metinėms, prisiminti iškiliausi kelmiškiai – liaudiško dainavimo, muzikavimo, tradicinių amatų – atstovai. Po miesto liepomis ilgai skambėjo įvairios tarmės ir skirtingų regionų kūriniai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
dalia@skrastas.lt
Atidavė garbę savo gimtajam miestui
Kelmė šiemet mini 530 metų jubiliejų. Folkloro festivalis buvo skirtas sukakčiai paminėti ir gimtajam miestui garbę atiduoti.
„Gimtasis kraštas žmogui – tarsi medžiui žemė, į kurią šaknis suleidžia, tvirtybę ir stiprybę semia. Tiktai tvirtai stovėdamas ant žemės, jis galvą pakelia – kaip ąžuolas viršūnę“, – sakė folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ vedančioji Rita Ščiglinskienė.
Šventės dalyvius ir svečius sveikino Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, vicemeras Kęstutis Bilius. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algis Krutkevičius džiaugėsi, jog vienas iš baigiamųjų miesto jubiliejaus renginių yra skirtas pamatinei kultūrai – folklorui.
Maždaug prieš dešimtmetį Kelmė buvo pradėjusi rengti folkloro festivalį „Lek, gerveli“. Tačiau graži tradicija, gerai nesusiformavusi, nutrūko. „Kelmėje vyksta visų žanrų festivaliai – kapelų, chorų ir panašiai. Todėl pats laikas vėl atgaivinti, įprasminti ir etnokultūrą. Viliuosi, jog festivalis „Ir pajauga žali leipa“ taps tradicinis, užims deramą vietą tarp kitų festivalių“, – sakė A. Krutkevičius.
Apie kūrusius ir kuriančius žmones
Folkloro festivalyje prisiminti Kelmėje ir Kelmei kūrę ir kuriantys žmonės, palikę ir paliekantys savitą spaudą miesto istorijoje.
Stanislovo Ruko melodijos, vietinių teigimu, „skamb gražiau, negu karališkomis auksinėmis dūdomis kad grajytų“. Apdainuoti gimtieji laukai, pušynėliai, upelių čiurlenimas, paukštelių čiulbėjimas, pavasaris ir duonos riekė. Jau miręs kūrėjas gyvas būdamas džiaugdavosi galėdamas ir kitus mokyti kurti. Stanislovo Ruko dainos – didžiulis palikimas, kurį privalome suprasti, rodyti kitiems ir saugoti. Tėvo pėdomis seka jo sūnus Gerimantas Rukas, pasirinkęs muzikanto profesiją.
„Ne kiekvienas iš mūsų sugeba palikti ženklus ateičiai – nebent tie ženklai būtų akmeniniai. Kelmė turi tokių ženklų“, – apie liaudies meistrą, akmentašį Juozą Liaudanskį kalbėjo R. Ščiglinskienė. J. Liaudanskis, meno kritikų teigimu, labai gerai suvokė akmenį kaip medžiagą, suprato, ką iš jo galima ištašyti, jautė akmens gyvybingumą. Akmentašio darbų yra ir Kelmės mieste, ir kapinėse. Meistro kūrybinę dvasią mėgina pajusti, su akmenimis draugauti bando ne vienerius metus Kelmėje vykstančių akmentašių simpoziumų kūrėjai.
Prisimintas ir dainos nešėjas ir perdavėjas Pranas Samušis, poreikį dainuoti pajutęs savo tėvų namuose. Sukaupęs savo atmintyje daug dainų tekstų ir melodijų, ir pats nemažai dainų parašė. Dainuodavo ir vienas, ir su sūnumi Jonu bei marčia Janina. Visur ir visada Praną Samušį lydėjo daina ir muzika. Prano Samušio dainavimas įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Dainas traukė iš visos „dūšios“ Folkloro festivalis
„Ir pajauga žali leipa“ tęsėsi visą saulėtą šeštadienio popietę.
Dainas iš visos širdies traukė Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“ (vadovė Daiva Adamkavičienė), Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkiemis“ (vadovė Alma Pustovaitienė), Plungės rajono savivaldybės Kulių kultūros centro folkloro ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė Mirga Gulbinskienė).
Atvyko ir artimiausi Kelmės kaimynai iš Raseinių kultūros centro – folkloro ansamblis „Degulė“. „Sveiki, sodiedai. Esat už mumi pora šimtų metų jaunesni, senkit į sveikatą“, – sveikinosi kolektyvo vadovė Asta Nikžentaitienė, prisiminusi, jog senesniais laikais iš Kelmės raseiniškiai veždavosi skanių „bulkų“, sūrių, o batsiuvys Šlentneris labai gerai batus taisydavo.
Kelmiškiams atstovavo Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis) ir „Judlė“ (vadovė Angelė Jovaišaitė).
Modernųjį folklorą atliko grupė „Aisva“, vadovaujama Raimundo Mykolaičio.
„Liaudies dainoje tauta nepakartojamai rašo savo istoriją. Dainos – amžiams krautas ir dabarčiai perduotas kraitis, gyvųjų ryšys ir mirusiųjų nemirtingumas“, – rajono garbės pilietės poetės Elenos Skaudvilaitės žodžiais kalbėjo šventės vedančioji R. Ščiglinskienė.
20 kepaliukų duonelės
Dar prieš folkloro festivalio pradžią prie Kelmės kultūros centro prasidėjo sertifikuotų tautodailės, kulinarinio paveldo dirbinių mugė.
Buvo galima įsigyti austų lovatiesių, takelių rankšluosčių, megztų riešinių, papuošalų. Duonos kepėja iš Užvenčio seniūnijos Šlumpių kaimo Dalia Tolienė per trejetą valandų pardavė 20 kepaliukų naminės duonelės su lašinukais. Žmonės pirko nesiderėdami ir sau, ir lauktuvėms, ir svečiui. „Kitąsyk reiks daugiau duonelės iškepti ir atvežti“, – šypsojosi D. Tolienė.
Autorės nuotr.
„JUDLĖ": Kelmės kultūros centro folkloro kolektyvas „Judlė“, vadovaujamas Angelės Jovaišaitės, ir griežė, ir dainavo, ir šoko.
RAGAS: Folkloro festivalio „Ir pajauga žali leipa“ pradžią paskelbė folkloristo Osvaldo Gerbenio pučiamo rago garsai. (Šalia – festivalio vedančioji Rita Ščiglinskienė)
RASEINIAI: Į folkloro festivalį Kelmėje atvyko artimiausi kaimynai iš Raseinių – Kultūros centro folkloro kolektyvas „Degulė“ (vadovė Asta Nikžentaitienė).
„RAGS": Folkloro kolektyvas „Rags“ iš Pasvalio kultūros centro dainavo savo krašto liaudies dainas.
NUOTAIKA: Folkloro festivalyje netrūko geros nuotaikos.
DUONA: Duonos kepėja iš Užvenčio seniūnijos Šlumpių kaimo Dalia Tolienė mugėje pardavė 20 kepaliukų naminės duonos su lašinukais. Dalios duonelė – sertifikuotas kulinarinio paveldo produktas.