Naujausios
Industrinis paveldas virsta griuvėsiais
Pakruojyje tarpukario verslininkų žydų Dovydo ir Šolimo Maizelių pastatyto grūdų malūno pastatai – kultūros vertybė. Tačiau dešimtmetį neveikiantis, bankrutavusiai įmonei priklausęs kompleksas griūva, ardomas laiko, vandalų ir vagių.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Griūtį pridengia tvoros
Liūdną griūvančių ir griaunamų malūno pastatų vaizdą nuo žmonių akių pridengia tvoros: iš vienos pusės mūrinė, statyta dar tarpukariu brolių Maizelių, iš kitos – beveik dvimetrinė medinė, jau pradėjusi griūti ir pati. Kai kur jos vietoje – buvusią užtvarą žyminčios virvelės. Vartai atlapi, pro juos galima ne tik laisvai įeiti, bet ir įvažiuoti krovininiu transportu.
Krūmokšniai ir aukštos piktžolės pilni sudaužytų stiklų, plytgalių, šiferio nuolaužų. Mechaninėse dirbtuvėse kažkas mėgino nusiardyti grindų plytelių, dalis tarybiniais laikais statytų pastatų apardyti, o likusios sveikos baltos sienų plytos guli krūvelėmis. Tarpukario laikų patalpose kai kur išgriauta dalis sienų, o raudonų jų plytų jau nelikę.
Žolėse išminti takeliai, besimėtantys tušti plastmasiniai alaus "bambaliai" liudija, kad žmonės čia lankosi neretai. Ant pastatų buvusios elektros dėžutės išdraskytos, išardytos administracines malūno patalpas kadaise šildžiusios koklinės krosnys, jų ketinės dalys pavogtos.
Neįveikę užrakintų durų, vandalai įlindo pro išdaužtus langus, ko nepavogė – sulaužė, pridergė. Visoje malūno teritorijoje mėtosi nupjaustytų kabelių likučiai. Kad kabeliai šiuo metu – populiarus grobis, liudija ir pasilypėti iki jų į sienas atremtos kopėčios.
Manoma, kad kabelius iš malūno teritorijos karučiu besigabenusius vagišius kartą išbaidė policininkai. Ilgapirščiai metė grobį ir paspruko, o patruliams beliko karutį paimti saugoti Pakruojo policijos komisariate.
Asocialių žmonių pastogė
Viename iš sandėlių atokiai nuo durų įsitaisytas guolis: ant senos kušetės prikrauta skudurų, užklotas, šalia ištiestas nudryžęs miegmaišis, pilna kartono dėžių, popierių, atokiau – aplūžę foteliai, spintelės. Mėtosi metalinės lovos ligoniams – tokių ankstesniais metais buvo atvežę labdariai iš Vokietijos.
Kažkas naudojasi ir vienu iš mažesniųjų sandėliukų kitoje teritorijos pusėje: ant lentynų surikiuoti švarūs stiklainiai, vazonėliai daigams, pasidėta įrankių, maisto pakuočių.
Per piktžoles atskuba neaiškaus amžiaus vyras nešvariais drabužiais – pažiūrėti, „kas ką čia rankioja“. Skubinasi sakyti, neva pakruojietis bankroto administratorius jam, Jonui Petraičiui, patikėjęs „pasaugoti“ malūną. Bet kai tvoros kiauros ir pastatai nerakinti, vyras tik apžiūrįs teritoriją ir pasirenkantis sraigių... „Saugotojas“ pasistengia greitai dingti.
Įmonė, kuriai paskutinei priklausė eilę savininkų pakeitęs Maizelių malūnas, bankrutavo. Jos turtą pardavinėja bankrotų administravimo firma iš Kauno. Prižiūrėtojo nei sargo administratoriai nėra paskyrę.
Užpernai ant malūno tvoros kabojo užrašas, jog pastatai parduodami. Jau kurį laiką šio užrašo nebėra, o šeimininko malūnas vis neturi.
Įstatymų spragos leidžia nesaugoti
Tarpukario laikų Maizelių malūno pastatai 2008-aisiais buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Malūną prižiūri Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio specialistai. Praėjusią savaitę padalinio vyriausiasis inspektorius Zenonas Stundžia atliko malūno planinį tikrinimą.
„Kompleksas neprižiūrimas, nuolat ardomas ir grobiamas, galimas dalykas, ne pavienių nusikaltėlių, o grupės. Pavogtas tarpukario laikų „Škoda“ firmos generatorius, dalis kitų senosios technikos įrenginių“, – sakė „Krašto žinioms“ vyriausiasis inspektorius.
Z. Stundžia ruošia raštą Pakruojo policijos komisariato pareigūnams – kad jie dažniau patruliuotų prie vagių niokojamo malūno. Taip pat ruošiamas reikalavimas bankroto administratoriams: užsandarinti ir prižiūrėti pastatus, kad jie nebenyktų.
Šiaulių padalinio vedėjas Rytis Budrys redakcijai sakė, jog dėl neprižiūrimo nykstančio paveldo apskrities paveldosaugininkai pirmą kartą bendrauja su bankroto administratoriais, o ne su pastatų savininkais. Bet vedėjui žinoma kitų šalies padalinių patirtis: sutartys paprastai pasirašomos dėl bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais.
Atsakomybės dėl turto apsaugos administratoriai prisiimti dažniausiai neskuba, o dėl įstatymų spragų to išreikalauti sudėtinga.
Pakruojiečiai broliai verslininkai Dovydas ir Šolimas Maizeliai elektrifikuotą malūną pradėjo statyti 1930-aisiais, taip pat pastatė malūnininko namą, sargo namelį, lentpjūvę. Gamyba plėtėsi, malūne buvo įrengtas elektros generatorius, 1932-aisiais pradėjęs tiekti elektrą Pakruojui. Tarpukariu įmonėje dirbo apie trys dešimtys darbininkų.
Autorės nuotr.
VERTYBĖ: Taip „saugoma“ kultūros vertybė – Maizelių malūno pastatai kasmet vis labiau nyksta: išgriūva ar ardomos sienos, stogai, grobiama technika.
PAVELDAS: Šie tarpukario laikų įrenginiai – technikos paveldas, dar nepakliuvęs metalo vagims.
PRIEGLOBSTIS: Tuščias buvęs sandėlys tapo asocialų prieglobsčiu?
PĖDSAKAI: Vandalų ir vagių pėdsakai matyti visoje teritorijoje, kaip šios pasilypėti iki elektros kabelių pasistatytos kopėčios.
VARTAI: Vartai į saugomą teritoriją visada atlapoti – nors sunkvežimiu važiuok.