Ieško istorinio žygio į Vilnių liudytojų

Ieš­ko is­to­ri­nio žy­gio į Vil­nių liu­dy­to­jų

Ža­ga­rės gim­na­zi­jos geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja Al­ma Kan­čels­kie­nė sau­go­ja sa­vo švie­saus at­mi­ni­mo tė­ve­lio Vac­lo­vo Ei­tu­čio, tar­na­vu­sio Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, liu­di­ji­mo apie is­to­ri­nį 1939-ųjų žy­gį į Vil­nių liu­di­ji­mo ko­pi­ją. Pe­da­go­gės va­do­vau­ja­ma mo­ki­nių gru­pė, da­ly­vau­jan­ti na­cio­na­li­na­me kon­kur­se „Praei­ties stip­ry­bė – da­bar­čiai“ su­bran­di­no idė­ją ras­ti ir pa­kal­bin­ti kuo dau­giau to­kį pat do­ku­men­tą tu­rin­čių žmo­nių ar­ba jų pa­vel­dė­to­jų. Gal­būt pa­dė­ti ga­lė­tų „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jai, svars­to mo­ky­to­ja.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Iš­sau­go­tas do­ku­men­tas

Kraš­to­ty­ra ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja be­si­do­min­ti Ža­ga­rės gim­na­zi­jos geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja Al­ma Kan­čels­kie­nė tė­ve­lio Vac­lo­vo Ei­tu­čio liu­di­ji­mo apie 1939 me­tais or­ga­ni­zuo­tą žy­gį į Vil­nių – Ge­di­mi­no mies­tą ko­pi­ją lai­ko įrė­min­tą dar­bo kam­ba­ry­je. Iš šio do­ku­men­to nuo sie­nos žvel­gia ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas, ja­me iš­dės­ty­ti fo­tog­ra­fi­niai vaiz­dai su žy­gio mo­men­tais, džiaugs­min­gu ir pa­gar­biu Lie­tu­vos ka­rių su­ti­ki­mu, Ar­ki­ka­ted­ra, Auš­ros var­tais, Vil­niaus pa­no­ra­ma iš paukš­čio skry­džio.

Do­ku­men­tą puo­šia už­ra­šas „Į sa­vą­jį Ge­di­mi­no mies­tą 1939-X-27-29“, o apa­čio­je įra­šy­tas liu­di­ji­mas: „Da­ly­va­vo is­to­ri­nia­me žy­gy­je į Lie­tu­vos sos­ti­nę Vil­nių“. Do­ku­men­tas bu­vo įteik­tas 1940 me­tų ba­lan­džio 15 die­ną. A. Kan­čels­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad ant ori­gi­na­lo, ku­rį sau­go­ja ki­ti vai­kai, – iš vi­so jų šei­mo­je užau­go sep­ty­ni, – yra įra­šy­ta ir tė­vo pa­var­dė, ta­čiau per lai­ką gal­būt iš­blu­ko, to­dėl ko­pi­juo­ta­me do­ku­men­te jos ne­be­si­ma­to.

„Gai­la, kad tė­ve­lio daug ne­klau­si­nė­jo­me. Pri­si­mi­ni­muo­se iš­li­ko tik nuo­tru­pos, kad žy­gis tru­ko ke­lias die­nas ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė Vil­niaus bei apy­lin­kių gy­ven­to­jų bu­vu­si su­tik­ta la­bai gra­žiai, su svei­ki­ni­mais ir gė­lė­mis. Tė­ve­lis į Vil­nių jo­jo ant žir­go, jis tar­na­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės dra­gū­nų pul­ke Tau­ra­gė­je“, – sa­kė sa­vo bro­lius ir se­se­ris apie mi­nė­tą įvy­kį klau­si­nė­ju­si Al­ma Kan­čels­kie­nė.

Jai la­biau įstri­go pri­si­mi­ni­mas, kad šis do­ku­men­tas so­vie­ti­niais me­tais bu­vo sle­pia­mas „ant aukš­to“ – pa­lė­pė­je. Ten gu­lė­jo la­kū­nų St. Da­riaus ir St. Gi­rė­no po­rtre­tai, her­bo Vy­čio ko­pi­ja, žur­na­lai „Ro­mu­va“.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės žy­gis

Re­mian­tis is­to­ri­niais duo­me­ni­mis, nuo 1919 me­tų ba­lan­džio iki 1939 me­tų rug­sė­jo Vil­niaus kraš­tas bu­vo oku­puo­tas Len­ki­jos. 1939-ųjų spa­lio 10 die­ną SSRS su Lie­tu­va pa­si­ra­šė Vil­niaus ir Vil­niaus sri­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kai per­da­vi­mo ir Lie­tu­vos bei So­vie­tų Są­jun­gos sa­vi­tar­pio pa­gal­bos su­tar­tis. Bet ma­žai kas ži­no­jo, kad SSRS ir Vo­kie­ti­ja pa­si­da­li­jo Lie­tu­vą ir ki­tas Bal­ti­jos ša­lis, tad Vil­niaus ir jo kraš­to da­lies su­grą­ži­ni­mas bu­vo są­moks­lo re­zul­ta­tas ir ne­tru­kus grė­sė nau­ja oku­pa­ci­ja.

1939 me­tų spa­lio 27–29 die­no­mis Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Vil­niaus rink­ti­nė, va­do­vau­ja­ma ge­ne­ro­lo V. Vit­kaus­ko, pra­dė­jo žy­gį iš įvai­rių pa­sie­nio vie­tų į Vil­nių. 1939 me­tų spa­lio 27 die­ną Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­riai per­žen­gė de­mar­ka­ci­nę li­ni­ją, sky­ru­sią Vil­nių ir ki­tas ry­ti­nes lie­tu­vių et­ni­nes že­mes nuo ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos, spa­lio 28 die­ną jie įžen­gė į sos­ti­nę, o spa­lio 29-ąją Ge­di­mi­no kal­ne iš­ki­lo tris­pal­vė. Vie­tos gy­ven­to­jai – dau­giau­sia len­kai – at­žy­gia­vu­sius ka­rius svei­ki­no, do­va­no­jo gė­lių, siū­lė nak­vy­nę, nes žmo­nės bu­vo pa­var­gę nuo ne­tvar­kos, ba­do ir plė­ši­ka­vi­mų. Jiems Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė at­ro­dė tvar­kos ir sau­gu­mo ga­ran­tas.

Pra­šo in­for­ma­ci­jos

Ža­ga­rės gim­na­zi­jos de­vin­to­kai, įsi­jun­gę į na­cio­na­li­nį mo­ki­nių kon­kur­są „Praei­ties stip­ry­bė – da­bar­čiai“, nu­spren­dė su­ras­ti dau­giau to­kio pat dokumento–liudijimo apie žy­gį į Vil­nių tu­rė­to­jų ir juos pa­kal­bin­ti, su­rink­ti kuo dau­giau gy­vų iš lū­pų į lū­pas per­duo­tų pri­si­mi­ni­mų.

„Tad pra­šy­tu­me tuos, ku­rie pa­tys tu­ri iš­sau­go­ję to­kį do­ku­men­tą ar­ba pa­žįs­ta juos tu­rin­tį žmo­gų, mums pra­neš­ti, kad ga­lė­tu­me su­si­siek­ti ir pa­kal­bin­ti,“ – krei­pia­si mo­ky­to­ja A. Kan­čels­kie­nė. Jai reik­tų skam­bin­ti te­le­fo­nu: 861583781 ar­ba – kreip­tis į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­jos Jo­niš­kio biu­rą.

Au­to­rės nuo­tr.

Ža­ga­rės gim­na­zi­jos de­vin­to­kai ieš­ko žmo­nių, tu­rin­čių to­kį pat apie 1939 me­tų žy­gį į Vil­nių liu­di­jan­tį do­ku­men­tą.

Mo­ky­to­ja Al­ma Kan­čels­kie­nėm pri­si­me­na, kad jos tė­ve­lis Vac­lo­vas Ei­tu­tis yra pa­sa­ko­jęs, kaip į Vil­nių jo­jo ant žir­go, mat tar­na­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės dra­gū­nų pul­ke Tau­ra­gė­je.