Į „Žiemgalą“ atskrido drakonai

Į „Žiemgalą“ atskrido drakonai

Į „Žiemgalą“ atskrido drakonai

Sekmadienį dvare vykusi dvidešimt ketvirtoji regiono folkloro šventė „Žiemgala“ virto kelių kultūrų sambūriu. Renginio dalyviai kalbėjo ir angliškai, ir ispaniškai, ir kiniškai.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Pažintis su kitomis pasaulio kultūromis

Dar prieš oficialią šventės pradžią pakruojiškius ir svečius kartu praleisti laiką kvietė 5–ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių  „Šiauliai – 2012“ dalyviai – švedai ir ispanai.

Nemažai pakruojiečių sudomino švedų nacionalinis žaidimas „kubb“, kuriame dvi komandos pažymėtoje aikštelėje stengiasi viena iš kitos atkovoti (išmušti lazdelėmis) medines kaladėles. Kai kurie jo dalyviai juokavo, jog ši senovinė pramoga – labai azartiška, net sunku liautis žaisti.

Ispanų delegacija į Pakruojį atsivežė parodyti tris žaidimus ir pluoštą informacinių leidinių apie šios šalies senąją žaidimų kultūrą. Leidinius varčiusieji žmonės „Pakruojo kraštui“ sakė, jog ispanai užrašę informaciją maždaug apie du šimtus savo nacionalinių žaidimų.

„Žiemgalos“ dalyviai turėjo progą pamušinėti medinius kėglius, ant virbo mėtyti pasagą arba paridenti žole metalinį lanką.

Žiūrovų akys krypo į furgoną, kuriame pasirodymui ruošėsi  Kinijos Makao kolektyvas, dalyvaujantis kultūrinėje TAFISA programoje. Drąsesnieji netgi pabandė šiek tiek pagroti pievoje stovinčiais kiniškais būgnais.

Po to, kai dvidešimt keturis kartus nuaidėjo saviveiklininkų Juozo Mockūno ir Jeronimo Mikalčiaus skambinama po ąžuolu kabanti žagrė, į pievą žengė Kinijos muzikantai. Jų atliktos būgnų ir žalvarinių lėkščių melodijos tapo įžanga pasirodymui.

Dalis kolektyvo pakvietė pakruojiečius pažaisti dirbtinėmis plunksnomis – kojomis kuo aukščiau jas išspirti ir kuo ilgiau neleisti nukristi ant žemės.

Pievoje pasirodė žonglieriai su vėliavomis ir metalinėmis kovai naudojamomis lazdelėmis, jauni kinai pagal muziką demonstravo rytietiškų kovų judesius.

Plojimų sulaukė svečių numeriai su drakonais – improvizuota kario kova su šiuo padaru (kurį vaidino keli akrobatai), drakonų meilės istorija. Įsimylėjėlių drakonų porelė, klapsėdama spalvingomis blakstienomis, nukeliavo ir į Meilės salą, prie liepto fotografavosi su panorusiais įsiamžinti pakruojiečiais.

Kiniečius aikštėje pakeitė Brazilijos kapueira šokių kolektyvas. Sportiškai apsirengusių brazilų pasirodymas priminė ir šiuolaikinius šokius, ir kovos menų treniruotes.

Lauko ekrane buvo galima stebėti ir pačių TAFISA žaidynių varžybų vaizdus.

Saviveiklininkų gretas papildė nauji kolektyvai

Šiemetinėje „Žiemgaloje“ dalyvavo vienuolika folkloro kolektyvų, grojo Žeimelio miestelio kaimiškos muzikos kapela ir „Lakštutės“ iš Ūdekų.

Tradicinę iškilmingą eiseną, lydinčią į šventės vietą „Žiemgalos“ bei Aukštaitijos vėliavas, vedė vienas iš tituluočiausių saviveiklininkų – „Linkavos“ atstovas Albertas Juras. Žygiavo nuolatiniai dalyviai – „Dainoriai“ iš Baisogalos (Radviliškio rajonas), „Linkava“, „Kruoja“, „Sedula“, „Volungė“, „Beržutėlis“, „Pamūšis“, Titonių kaimo kolektyvas. Prie suaugusiųjų prisijungė ir vaikai – „Ratinėls“ iš Linkuvos.

Senbuviai sveikino naujus folkloro kolektyvus – Pašvitinio – Peleniškių ansamblį, suburtą Danutės Maižiuvienės ir pirmą kartą šventėje dalyvaujančius medikoniečius (vadovė Solveiga Janušauskienė). Pastarieji jau mezga draugystę su „Dainoriais“, pirmojoje šventės dalyje koncertavusiais Medikoniuose. O į renginį Baisogaloje ketina vykti medikoniečiai.

Šventės metu paiškėjo, jog „Žiemgaloje“ neoficialiai lankosi ir TAFISA organizacinio komiteto atstovai. Šie šventės organizatoriams teigė esą nustebinti, kad mažas, vos dešimtį tūkstančių gyventojų teturintis miestas suorganizavo tokią šventę.

„Žiemgalos“ organizatoriai „Pakruojo kraštui“ sakė TAFISA atstovams nepasakę, kad Pakruojyje jau nebėra nė šešių tūkstančių gyventojų.

Autorės nuotr.

BENDRAVIMAS: Drakonų istorijas vaidinę kinai bendravo ir su žiūrovais.

ŽONGLIERIAI: Žonglierių iš Kinijos rankose keliolikos metrų ilgio drakonas raitė įspūdingas kilpas.

VEDLYS: „Žemgalos“ dalyvių eiseną vedė vienas vyriausių rajono saviveiklininkų Albertas Juras.

PASAGA: Ispanijos atstovai siūlė pamėtyti metalinę pasagą, išbandyti kitus jų šalies žaidimus.

KALADĖLĖS: Nacionalinis švedų žaidimas kaladėlėmis užkrėtė ne vieną pakruojietį.

EISENA II: Į eiseną įsijungė ir 5–ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių dalyvių atstovai.

ŽOLYNAI: Šiemetinė folkloro šventės tema – žolynai. Lauko ir darželio augalų puokštės puošė kolektyvų stalus.

KAPOEIRA: Brazilų šokis kapoeira jungia muziką ir sporto elementus.