Į pasimatymus nuo keturiolikos metų

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Sigita Lesinskienė pristatė tyrimą apie paauglių patirtis per pasimatymus. Toks paauglių emocinei brandai svarbus tyrimas paskelbtas pirmąkart pasaulyje.
Kelmėje vykusioje tarptautinėje mokslinėje – praktinėje sveikatos konferencijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Sigita Lesinskienė parengė pranešimą „Pasimatymų patirtys: ką galime padaryti gerinant jaunuolių emocinę sveikatą“.
Tai pirmas toks pasaulyje atliktas ir publikuotas tyrimas, kuris, pasirodo, labai svarbus paauglių ir jaunuolių brandai.

Pasimatymai – ankstyvesni

„Iki šiol būdavo tiriami tik paauglių patirtos seksualinės prievartos atvejai. Tačiau kilo mintis, jog bendravimas ir pasimatymai gali būti labai svarbūs jauno žmogaus brendimui“, – savo sumanymą pasidomėti paauglių pasimatymais ir jų patirtimis aiškino profesorė.

Tyrime dalyvauti sutiko Vilniaus ir Klaipėdos mokyklų vienuoliktųjų – dvyliktųjų klasių mokiniai. Į klausimus jie atsakė anonimiškai, raštu ant popieriaus lapų.

Iš beveik keturių šimtų apklausoje dalyvavusių jaunuolių į pasimatymus jau buvo ėję 79 procentai. Dalis tai darė jau nuo keturiolikos metų.

Ši informacija kiek nustebino tyrėjus. Mat, buvo manoma, jog pasimatymus skiria ir į juos eina šešiolikos – septyniolikos metų mokiniai. Darytina išvada, kad apie pasiruošimą bendravimui per pasimatymus, apie gresiančius pavojus einant į pasimatymus su nepažįstamais žmonėmis ir kitus panašius dalykus su mokiniais jau reikia kalbėti penktoje – šeštoje klasėje.

Iš apklausos paaiškėjo, jog iniciatyvą susitikti dažniausia rodo vaikinai.

Kas antras draugas iš socialinių tinklų

Iš 377 apklausos dalyvių 114 į pasimatymą ėjo su nepažįstamu žmogumi. Kas antras nepažįstamasis buvo iš socialinių tinklų. Tai rimtas signalas tėvams. Jų vaikų pasimatymai su visiškai nepažįstamais asmenimis, kurie gali apsimesti vaikų bendraamžiais, o būti daug vyresni ir turėti piktų kėslų, gali būti nesaugūs.

Dažniausios susitikimų vietos parkai. Po juos per pasimatymą pasivaikšto 66 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – kavinės. Jas renkasi 22 proc. pasimatymų dalyvių. Tik labai maža dalis mokinių susitikimui pasirenka teatrą. Dar mažesnis procentas – namus. Beje, susitikti namuose labiau linkę klaipėdiečiai negu vilniečiai.

Dažniausia pirmasis pasimatymas trunka nuo vienos iki trijų valandų. Tačiau 5 proc. apklausos dalyvių prisipažino, jog jų pirmasis pasimatymas truko visą vakarą ir naktį.

17 procentų pabuvojusiųjų pasimatymuose tvirtino patyrę priekabiavimą. Trečdalis iš jų – fizinį, kiti – žodinį. Priežastis – buvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Beje, tokius patyrimus turėjo 10 proc. klaipėdiečių ir 40 proc. vilniečių.

Ketvirtadalis vienuoliktos – dvyliktos klasės mokinių nurodė, jog jau turi partnerį. Dalies partneriai iš mokyklos, dalies – iš kitos aplinkos.

Dėl amžiaus, nuo kurio galima eiti į pasimatymus, apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vieniems atrodo, jog tinkamiausias amžius 15 – 17 metų, kitiems – jog 10 – 14 metų.

Nežino, kaip pakviesti

Penktadalis apklaustųjų vienuoliktos – dvyliktos klasės mokinių dar nėra buvę pasimatyme. Jie taip pat svajoja apie draugystę, tačiau nedrįsta pakviesti patinkančius draugus ar drauges į pasimatymą. Galiausiai nežino, kaip tą padaryti.

Patarimo pirmiausia klaustų draugų, o tik po to šeimos narių.

Iš pasimatymus jau rengiančių moksleivių du trečdaliai pasimatymus inicijavo patys, trečdalis buvo pakviesti.

Tyrimas atskleidė, jog paauglių bendravimas, per pasimatymus patiriamos emocijos – labai svarbūs jauno žmogaus brendimui.

Todėl klasių auklėtojai ir kiti pedagogai apie tai turėtų pradėti kalbėti dažniau ir ankstesnėse klasėse.