Naujausios
Pasimatymai – ankstyvesni
„Iki šiol būdavo tiriami tik paauglių patirtos seksualinės prievartos atvejai. Tačiau kilo mintis, jog bendravimas ir pasimatymai gali būti labai svarbūs jauno žmogaus brendimui“, – savo sumanymą pasidomėti paauglių pasimatymais ir jų patirtimis aiškino profesorė.
Tyrime dalyvauti sutiko Vilniaus ir Klaipėdos mokyklų vienuoliktųjų – dvyliktųjų klasių mokiniai. Į klausimus jie atsakė anonimiškai, raštu ant popieriaus lapų.
Iš beveik keturių šimtų apklausoje dalyvavusių jaunuolių į pasimatymus jau buvo ėję 79 procentai. Dalis tai darė jau nuo keturiolikos metų.
Ši informacija kiek nustebino tyrėjus. Mat, buvo manoma, jog pasimatymus skiria ir į juos eina šešiolikos – septyniolikos metų mokiniai. Darytina išvada, kad apie pasiruošimą bendravimui per pasimatymus, apie gresiančius pavojus einant į pasimatymus su nepažįstamais žmonėmis ir kitus panašius dalykus su mokiniais jau reikia kalbėti penktoje – šeštoje klasėje.
Iš apklausos paaiškėjo, jog iniciatyvą susitikti dažniausia rodo vaikinai.
Kas antras draugas iš socialinių tinklų
Iš 377 apklausos dalyvių 114 į pasimatymą ėjo su nepažįstamu žmogumi. Kas antras nepažįstamasis buvo iš socialinių tinklų. Tai rimtas signalas tėvams. Jų vaikų pasimatymai su visiškai nepažįstamais asmenimis, kurie gali apsimesti vaikų bendraamžiais, o būti daug vyresni ir turėti piktų kėslų, gali būti nesaugūs.
Dažniausios susitikimų vietos parkai. Po juos per pasimatymą pasivaikšto 66 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – kavinės. Jas renkasi 22 proc. pasimatymų dalyvių. Tik labai maža dalis mokinių susitikimui pasirenka teatrą. Dar mažesnis procentas – namus. Beje, susitikti namuose labiau linkę klaipėdiečiai negu vilniečiai.
Dažniausia pirmasis pasimatymas trunka nuo vienos iki trijų valandų. Tačiau 5 proc. apklausos dalyvių prisipažino, jog jų pirmasis pasimatymas truko visą vakarą ir naktį.
17 procentų pabuvojusiųjų pasimatymuose tvirtino patyrę priekabiavimą. Trečdalis iš jų – fizinį, kiti – žodinį. Priežastis – buvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Beje, tokius patyrimus turėjo 10 proc. klaipėdiečių ir 40 proc. vilniečių.
Ketvirtadalis vienuoliktos – dvyliktos klasės mokinių nurodė, jog jau turi partnerį. Dalies partneriai iš mokyklos, dalies – iš kitos aplinkos.
Dėl amžiaus, nuo kurio galima eiti į pasimatymus, apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vieniems atrodo, jog tinkamiausias amžius 15 – 17 metų, kitiems – jog 10 – 14 metų.
Nežino, kaip pakviesti
Penktadalis apklaustųjų vienuoliktos – dvyliktos klasės mokinių dar nėra buvę pasimatyme. Jie taip pat svajoja apie draugystę, tačiau nedrįsta pakviesti patinkančius draugus ar drauges į pasimatymą. Galiausiai nežino, kaip tą padaryti.
Patarimo pirmiausia klaustų draugų, o tik po to šeimos narių.
Iš pasimatymus jau rengiančių moksleivių du trečdaliai pasimatymus inicijavo patys, trečdalis buvo pakviesti.
Tyrimas atskleidė, jog paauglių bendravimas, per pasimatymus patiriamos emocijos – labai svarbūs jauno žmogaus brendimui.
Todėl klasių auklėtojai ir kiti pedagogai apie tai turėtų pradėti kalbėti dažniau ir ankstesnėse klasėse.