Į parduotuvę „Škorle“ – ne tik sau, bet ir kitiems

Į par­duo­tu­vę „Škor­le“ – ne tik sau, bet ir ki­tiems

Ak­me­nė­je, Jo­niš­kio ir Anykš­čių ra­jo­nuo­se vei­kian­čias par­duo­tu­ves įstei­gė Ak­me­nės ra­jo­ne re­gist­ruo­tas lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „Prieg­lobs­tis“.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

2004 me­tais veik­lą pra­dė­jo lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „Prieg­lobs­tis“. Už­si­mo­ta gel­bė­ti nuo gir­tuok­lia­vi­mo ar nar­ko­ti­kų žlun­gan­čius žmo­nes.

Vė­liau fon­das pa­gal­bą ėmė teik­ti ne vien ir ki­tų pri­klau­so­my­bių tu­rin­tiems žmo­nėms, bet ir šei­moms, pa­ti­rian­čioms ne­pri­tek­lių.

Pir­mai­siais veik­los me­tais „Prieg­lobs­čio“ įkū­rė­ją ir va­do­vą Min­dau­gą Pa­lio­nį, evan­ge­li­kų pa­sto­rių, su­pa­žin­di­no su Nor­ve­gi­jos or­ga­ni­za­ci­ja „Ny Start i Øst“ va­do­vais.

„Už­sie­nie­čiai tik pa­si­do­mė­jo, ką ar­ti­miau­siu lai­ku ruo­šia­mės nu­veik­ti, o po me­tų at­va­žia­vo pa­žiū­rė­ti re­zul­ta­tų“, – me­na M. Pa­lio­nis.

Įsi­ti­ki­no, kad ke­ti­ni­mai ne­li­ko ky­bo­ti ore. Tuo­met pa­siū­lė pa­ra­mą. Ir iš­kart iš­kė­lė są­ly­gą: ati­da­ry­ti dė­vė­tų dra­bu­žių par­duo­tu­vę, jo­je su­rink­tas lė­šas pa­nau­do­ti fon­do veik­lai plė­to­ti.

Į Ak­me­nės mies­te vei­kian­čią par­duo­tu­vę su že­mai­tiš­ku už­ra­šu „Škur­le“ nor­ve­gai pir­mais me­tais at­siun­tė pil­nu­tė­lį sunkvežimį su priekaba dė­vė­tų dra­bu­žių, ava­ly­nės ir ki­to­kių kas­die­nio var­to­ji­mo daik­tų.

Pre­ky­ba bu­vo sėk­min­ga, už­dirb­ti pi­ni­gai nu­ke­lia­vo į „Prieg­lobs­čio“ są­skai­tą.

Vė­liau įsteig­tos par­duo­tu­vės Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio ra­jo­ne), pa­skui – Anykš­čių ra­jo­ne. Tad iš Nor­ve­gi­jos kas­met at­va­žiuo­ja po ke­tu­ris sunkvežimius su lab­da­ra.

Nor­ve­gams su­ruo­šus nau­ją kro­vi­nį, par­duo­tu­vės sten­gia­si pa­tuš­tin­ti len­ty­nas nuo už­si­li­ku­sių pre­kių. Kai ką iš­da­li­na vel­tui la­biau­siai su­var­gu­siems žmo­nėms.

M. Pa­lio­nio duo­me­ni­mis, kiek­vie­no­je par­duo­tu­vė­je už pre­kes su­ren­ka­mų pi­ni­gų už­ten­ka su­mo­kė­ti par­da­vė­joms at­ly­gi­ni­mus ir kas mė­ne­sį į fon­do ka­są per­ve­da­ma vi­du­ti­niš­kai po pu­sę tūks­tan­čio eu­rų.

„Nor­ve­gai, iš­siųs­da­mi kro­vi­nį, su­skai­čiuo­ja, kiek iš jo tu­rė­tu­me už­dirb­ti Lie­tu­vo­je, – sa­kė M. Pa­lio­nis. – Jei ma­žiau gau­tu­me, jiems neap­si­mo­ka siųs­ti trans­por­to“.

Nor­ve­gams par­tne­riams ne­pa­si­tei­sin­si, kad pi­ni­gus iš­lei­di par­da­vė­jų at­ly­gi­ni­mams ar jų pre­ky­vie­tėms šil­dy­ti, ap­švie­ti­mui. Lab­da­rių tiks­las – kad bū­tų su­ren­ka­ma lė­šų „Prieg­lobs­čio“ so­cia­li­nei veik­lai, jai skir­tų veik­los ob­jek­tų re­konst­ruk­ci­jai ar nau­jų sta­ty­bai.

„Juk Nor­ve­gi­jo­je or­ga­ni­za­ci­jos „Ny Start i Øst“ na­riai ne­leng­vai su­ren­ka lab­da­rą iš krikš­čio­niš­kų pa­ska­tų – pa­gel­bė­ti įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se skur­džiai gy­ve­nan­tiems ar­ba ne­lai­mių, ka­rų zo­no­se at­si­dū­ru­siems žmo­nėms“, – sa­kė „Prieg­lobs­čio“ va­do­vas M. Pa­lio­nis.

Nor­ve­gai pa­ste­bė­jo, kad jų ša­ly­je to­kios pat pa­dė­vė­tos pre­kės per­ka­mos bran­giau ne­gu Lie­tu­vo­je. Da­lį su­rink­tų lė­šų kas­met ski­ria vie­nam iš „Prieg­lobs­čio“ pro­jek­tų. Šie­met pri­si­dė­jo prie ka­ti­li­nės įren­gi­mo Kai­riš­kiuo­se esan­čia­me pa­da­li­ny­je.

Lab­da­rin­gų daik­tų par­duo­tu­vėms pa­sta­ruo­ju me­tu ko­ją ki­ša vals­ty­bė.

„Lo­bis­tai pa­si­sten­gė, kad mū­sų par­duo­tu­vės bū­tų slo­pi­na­mos, tuo­met lie­tu­viai la­biau ap­si­pre­kin­tų nau­jų daik­tų par­duo­tu­vė­se, – ma­no M. Pa­lio­nis. – To­dėl lab­da­riams ­lei­džia įvež­ti tik dra­bu­žius ir ba­tus. Jei ke­liau­ja į Lie­tu­vą pre­ky­bai nau­do­ta ša­ku­tė ar in­va­li­do ve­ži­mė­lis – mo­ki mo­kes­čius“.

Apie įsi­ga­lio­ju­sią to­kią tvar­ką lai­ku ne­su­ži­no­jus, kar­tą už pa­na­šią lab­da­rą te­ko su­mo­kė­ti di­džiu­lius mo­kes­čius.

Ži­nia šo­ki­ra­vo ir nor­ve­gus. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Lie­tu­va var­žo lab­da­rin­gą veik­lą, nors Šve­di­ja ar ki­tos ša­lys – ne.

Taip pat už­sie­nie­čiams ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Lie­tu­vo­je lab­da­ros daik­tais drau­džia­ma pre­kiau­ti sa­va­no­riams pre­kei­viams, kaip yra Nor­ve­gi­jo­je. Pas mus bū­ti­nai tu­ri bū­ti mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas. Ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, ko­kia da­lis ne­pa­ten­ka į „Prieg­lobs­čio“ ka­są.

Vis dėl­to, anot M. Pa­lio­nio, „Prieg­lobs­čio“ par­duo­tu­vės tu­ri plė­to­ji­mo­si ga­li­my­bių.

„Ateis lai­kas, kai ir lie­tu­viai neiš­mes ar ne­bek­raus pa­lė­pė­se ma­žai nau­do­tų, bet ne­be­rei­ka­lin­gų daik­tų, o ati­duos lab­da­rai, kad ir mū­sų par­duo­tu­vėms, – vi­lia­si M. Pa­lio­nis. – Par­da­vus pi­ni­gai bū­tų lei­džia­mi ge­riems tiks­lams“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ak­me­nės mies­to cent­re dė­vė­tų dra­bu­žių par­duo­tu­vę su že­mai­tiš­kai už­ra­šy­tu pa­va­di­ni­mu iš­lai­ko lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „Prieg­lobs­tis“.

Ak­me­nės lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Prieg­lobs­tis“ va­do­vas Min­dau­gas Pa­lio­nis: „Nor­ve­gai lab­da­riai as­me­niš­kai įsi­ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je už jų su­rink­tą lab­da­rą už­dir­ba­mi ne­di­de­li pi­ni­gai, pa­ma­to, kiek už juos mes pa­da­ro­me ge­rų dar­bų.“