Naujausios
Į mokyklą eis ne tik vaiko galva, bet ir širdis
Nuo ateinančio rugsėjo Kelmės „Aukuro“ vidurinėje mokykloje pradedama diegti Valdorfo pedagogika. Tai savotiškas pasipriešinimas šių dienų mokymo metodams, kai stropūs vaikai verčiami pakelti didesnius krūvius nei suaugusieji.
Valdorfo pedagogikos šalininkai sako, jog tradicinėje mokykloje svarbiausia vaiko galva, į kurią prikemšama žinių. Jų propaguojama R. Šteinerio pedagogika skelbia, jog mokymo procese turi dalyvauti ir vaiko širdis, nes žmogui vienodai svarbu ir protas, ir emocijos, ir rankos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nauji metodai pradinukams
Dirbti pagal Valdorfo pedagogiką jau rengiami visi pradinių klasių ir trylika dalyko mokytojų. Jie lanko dešimties seminarų ciklą. Kai kurie vyko į stažuotę Anglijoje, kur yra nemažai pagal Valdorfo metodiką dirbančių privačių mokyklų. Diegti naująją pedagogiką bus pradėta nuo pradinių klasių. Jeigu gerai seksis, ji bus tęsiama ir toliau – penktoje – šeštoje klasėse.
Jau įvyko pora susitikimų su tėvais. Jie pritaria naujiems kūrybiškesniems mokymo metodams. „Tai gili, į šių dienų aktualijas orientuota pedagogika, – sako „Aukuro“ vidurinės mokyklos direktorė Asta Zavadskienė. – Juk mūsų vaikai – įdirgę. Krūviai – dideli. Įsivaizduokit, jeigu mes, suaugę, po darbo dienos grįžtume ir dar tris valandas dirbtume tą patį darbą. O jie priversti, po kelių valandų, praleistų mokykloje, dar rengti namų darbus. Vaikai besimokydami nepatiria džiaugsmo. Nuo septintos klasės dingsta motyvacija mokytis.“
„Aukuro“ vidurinė bus viena iš nedaugelio Lietuvos mokyklų, dirbančių pagal kitokią pedagogiką. Jeigu mokyklos bendruomenei ji bus priimtina, po penkerių metų Kelmėje taip pat gyvuotų Valdorfo mokykla.
Kiekvienas vaikas – individualybė
Vienas pagrindinių Valdorfo pedagogikos siekių į vaiką žiūrėti kaip į individualybę. „Sakoma, jog keturių mėnesių mažylį jau reikia sodinti ant puoduko. Tačiau, ar tikrai visus vaikus to įmanoma išmokyti? – klausia Asta Zavadskienė. – Todėl į kiekvieną vaiką reikia žiūrėti kaip į išskirtinę individualybę. „
Be to, mokyti siekiama per patyrimą ir įjungiant emocijas. Valdorfo metodikos propaguotojai sako, jog į tradicinę mokyklą eina vaiko galva, kurią mokykla turės prikimšti žinių. Į Valdorfo mokyklą eina vaiko protas, širdis ir rankos. Mokymosi procese visi vienodai svarbūs.
Dar vienas atspirties taškas – vaiko vystymosi raidos etapai.
Anglijoje, Jorko mieste R.Steinerio ( Valdorfo pedagogikos kūrėjas – R.M.) pagrindinėje mokykloje pabuvoję kelmiškiai mokytojai buvo sužavėti ten tvyrančia ramybe. Būtent tokioje ramybėje, o ne mūsų mokyklose vyraujančiame chaose gali subręsti žmogus.
Rytas mokykloje prasideda nuo dėmesio parodymo kiekvienam vaikui. Jie mokosi per muziką, meną, įvairius potyrius, praktines veiklas. Mokiniai pamokoje jaučiasi drąsiai, neišgyvena dėl nesėkmės, nes žino, kad draugų bus tik padrąsinti, niekas iš jų nesityčios. Nėra nesveikos konkurencijos. Nėra jokios prievartos. Didelis dėmesys skiriamas dvasinėms vertybėms. Mokiniai pratinami džiaugtis savo atliktu darbu. Kasdien ugdoma vaiko savigarba ir savivertė. Geranoriška, saugi atmosfera ugdo kūrybišką ir laisvą asmenybę.
Rytą dviračiais atvežę vaikus į mokyklą, tėvai neskuba, linksmai šnekučiuojasi, apžiūrinėja gėlynus. Per ilgąją pertrauką mokiniai būtinai turi išeiti į lauką ir pabūti gryname ore.
Pamoka pilna gyvybės
Kitaip mokyklose, kuriose taikomas Valdorfo pedagogikos modelis, sudėliojamos ir pamokos. Kasdien yra viena pagrindinė pamoka, trunkanti dvi valandas. Kitos pamokos trunka tradiciškai – po 45 minutes.
Pavyzdžiui, tris savaites kasdien po dvi valandas vaikai mokosi matematikos. Manoma, jog per šias pamokas įgytos žinios nusėda vaiko ilgalaikėje atmintyje.
„Tos pamokos visiškai neprailgsta, – pasakoja Asta Zavadskienė. – Per porą valandų po keletą kartų pasikeičia veiklos rūšis. Mokiniai gali išeiti į kitą erdvę. Pavyzdžiui, ką nors išmatuoti. Praktinei veiklai įrengtos specialios studijos. Pamokos pradžioje vaikai atlieka ritminius pratimus. Labai svarbi pasakojamoji pamokos dalis, kai aptariami praėjusios dienos įspūdžiai, paskui pereinama prie naujos temos.“
Nemažai laiko skiriama biblijos, pasakėčių, pasakų, mitų skaitymui. Kiekvieną savaitę mokykloje sekama pasaka. Jos siužetas, paprastai, moko vaikus atskirti gėrį nuo blogio. Pasaką seka vis kitas mokytojas. O vaikai tuo tarpu mezga mediniais virbalais iš storų vilnonių siūlų.
Pasak Astos Zavadskienės, papildomai veiklai įrengtose studijose negali būti jokių sintetinių priemonių. Spalvos – medinės, kreidelės – vaškinės ir t.t.
IEŠKOJIMAI: „Aukuro“ vidurinės mokyklos direktorė Asta Zavadskienė sako, jog mokykla turi ieškoti kūrybiškesnių ugdymo metodų.
Autorės nuotr.