Naujausios
Į Londoną - aplankyti sūnaus
Kelmiškė Zina Jankuvienė, važiuodama į Londoną, vežėsi kelis kilogramus bulvių, kad vienuolika metų Londone gyvenantį sūnų palepintų lietuviškais cepelinais. Iš ten auginamų bulvių cepelinai neišeina. O taip norėjosi savo vaikui nuvežti bent trupinėlį Lietuvos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Keli kilogramai bulvių
Zinai Jankuvienei ir jos dukrai Daliai kelionę į Londoną nupirko jau vienuolika metų ten gyvenantis sūnus Vidmantas. Mama jau antrą kartą važiavo į Angliją aplankyti sūnaus.
Į pirmąją kelionę prieš šešerius metus nesiryžo važiuoti viena. Sūnus pats atskrido į Lietuvą, kad pasiimtų mamą.
Šįkart Zina Jankuvienė kartu su dukra pasiryžo Londoną pasiekti savo jėgomis. Važiavo maršrutiniu autobusu Ryga – Londonas su persėdimu į kitą autobusą Antverpene. Kelionė truko pusantros paros.
Moteris pasakoja kelionėje nepavargusi, nes autobusas sustodavo ilgesniam laikui. Keleiviai galėdavo pavalgyti ir šiek tiek pailsėti.
Be to, autobusu patogiau, nes ne taip griežtai kontroliuojamas bagažas. Galėjo įsidėti po kelis kilogramus bulvių ir kitų lietuviškų skanėstų.
Iš lietuviškų bulvių kelmiškės porą kartų išvirė pietums cepelinų. Taip palepino Lietuvos išsiilgusią šeimą. Anglijoje užaugintos bulvės – ne tokios kaip lietuviškos. Cepelinai ištyžta.
Vežamų cigarečių kiekis labai griežtai kontroliuojamas ir autobuse. Vienas penelyg daug cigarečių vežęs vaikinas buvo išlaipintas Vokietijoje.
Perspektyvus inžinierius dirbo valytoju
Zinos Jankuvienės sūnus Vidmantas baigęs Vilniaus inžinerinį technikos institutą, dirbo inžinierium televizorių gamykloje, paskui telekome. Tačiau pradėjus mažinti etatų, neteko darbo. Išvykęs į Londoną ilgokai vargo. Teko dirbti net valytoju. Buvo savaičių, kai iš viso neturėjo darbo.
Gyvenimas pagerėjo, kai ten baigė koledžą. Įgijo staliaus specialybę. Dabar dirba staliumi statybų bendrovėje. Gali sau leisti atostogas Amerikoje arba Australijoje.
Jo žmona dirba privačiai. Kasdien vis pas kitus žmones. Vienur lygina drabužius, kitur tvarko butą, trečioje vietoje išveda pasivaikščioti šuniuką, ketvirtoje reikia parvežti vaikus iš mokyklos. Dar tvarko ir bažnyčią. Iš tokių darbų galima išgyventi. Ypač gerai už darbą moka vienas bankininkas, turintis namus Amerikoje ir Šveicarijoje.
Poilsis didžiuliame mieste
Viešnios iš Lietuvos Londone keliolika dienų tik ilsėjosi. Kadangi sūnus ir marti dirbo, juodvi galėjo į valias grožėtis Londonu. Nuvažiuodavo iki miesto centro, esančio apie 40 kilometrų nuo sūnaus namų.
Zina sako iki šiol tebematanti didžiulius žuvų turgus, kur gali nusipirkti ir ryklio mėsos. Bariukus ir kavinukes, kuriuose šnekučiuojasi senukai. Įspūdingas drabužių ir indų parduotuves, kuriose jautė begalinę pagarbą pirkėjui.
„Mums neįprasta, kai baldų parduotuvėje ant baltų sofų su batais laipioja vaikai, šūkauja, šokinėja. Viena pirkėja užkliudė lentynose stovėjusias taures. Nukrito sudužo. O pardavėja, prie jos priėjusi, dar atsiprašė ir sutvarkė šukes.
Moterys, grąžina atgal keletą kartų jau vilkėtą suknelę. Kiti atveža trupiniais aplipusį stalą. Atseit jau nebepatinka. O iš tiesų stalo, matyt, reikėjo tik vieno vakaro pobūviui. Parduotuvė grąžina pinigus. Arba pakeičia į kitą daiktą,“ – stebėjosi Zina.
Nors buvo lapkričio pradžia, Londonas jau išsipuošęs Kalėdoms. Kelmiškės pastebėjo labai daug statybų. Griaunami maži nameliai. Jų vietoje statomi dvylikaaukščiai gyvenamieji namai. Į gyvenamuosius namus perdaromi ir olimpinėms žaidynėms naudoti pastatai.
Zinos sūnus nuomojasi dviejų miegamųjų būstą. Už jį kas mėnesį moka po 800 svarų. Kiekviena šeima turi atskirą savo įėjimą ir mini kiemelį, atskirtą nuo kaimynų kiemelio aukšta tvora. Kiemelį prižiūri, gėles pasodina kiemsargiai. Priežiūra įeina į nuomos mokestį. Atskirai nereikia mokėti ir už vandenį.
Kelmiškę nustebino labai griežtai rūšiuojamos šiukšlės. Marti prieš mesdama į konteinerį išplaudavo panaudotas skardines dėžutes. Tekdavo nuimti ir etiketes. Jas išmesti prie popieriaus atliekų.
Į Lietuvą niekada negrįš
Z.Jankuvienė pamena pirmąją sūnaus kelionę į Angliją. Tą dieną, kai sūnus turėjo išskristi, jai prireikė greitosios pagalbos.
Dabar, kai po keliolikos dienų viešnagės mama sugrįžo namo, sūnus skambina ir sako, jog be jos tuščia, liūdna. „Aš tave visam pasiimsiu, mama“.
„Ne, ne, – kratosi net tokios minties Zina. – Kai jau visai nepaeisiu, nusamdyk man prižiūrėtoją. Kur aš tau eisiu. Čia mano namai. Čia mano kaimynai.“
O sūnus į Lietuvą taip pat jau niekada neketina grįžti. Svajoja patraukti dar toliau – į Ameriką arba Australiją. Jam patinka tos šalys.
Zinos JANKUVIENĖS albumo nuotr.
SUSITIKIMAS: Susitikimo proga Zina Jankuvienė, jos dukra Dalia ir sūnus Vidmantas nuvyko prie Lamanšo.
KALĖDOS: Londono prekybos centrai jau pasipuošę Kalėdoms.
PRAMOGOS: Parduotuvėje galima linksmai leisti laiką matuojantis skrybėles.