Į bib­lio­te­ką – kaip į pa­sa­kų pa­sau­lį

Į bib­lio­te­ką – kaip į pa­sa­kų pa­sau­lį

Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ba­riū­nų fi­lia­lo pa­tal­po­se yra į ką pa­si­žval­gy­ti: ant sie­nų pie­ši­niai, kar­py­ti vaiz­de­liai, rė­me­liai, ant sta­lo – žva­ki­dė, pa­puoš­ta vai­ni­kė­liu, su­kur­tu iš gam­ti­nių me­džia­gų, mirk­si gir­lian­do­mis ap­kars­ty­ta ori­gi­na­li eg­lu­tė, su­rai­šio­ta iš pa­ga­liu­kų, nuo lu­bų ir len­ty­nų žval­go­si kar­py­ti, lip­dy­ti, kli­juo­ti an­ge­lai, ant pa­lan­gės – ran­kų dar­bo pieš­ti at­vi­ru­kai. Vi­sa tai – kū­ry­bin­gos bib­lio­te­ki­nin­kės Eri­kos Vasiliauskaitės–Rašimienės ir jos pa­gal­bi­nin­kų, vie­tos vai­kų dar­že­lio auk­lė­ti­nių bei jų tė­ve­lių dar­bai.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ba­riū­nų bib­lio­te­ko­je pa­ten­ki tar­si į pa­sa­kų pa­sau­lį. Ant sie­nos po­pie­ri­niuo­se rė­me­liuo­se akį trau­kia gy­vū­ni­ja: ant ša­kos pri­tū­pu­si šar­ka, tarp me­džių be­si­dai­ran­ti la­pu­tė, šo­kuo­jan­ti vo­ve­ry­tė. Tai – spa­lio mė­ne­sį vy­ku­sio ren­gi­nio, skir­to Tarp­tau­ti­nei gy­vū­nų glo­bos die­nai, at­gar­siai.

„Že­mės die­nai į tuos pa­čius pa­veiks­lė­lius bu­vo „su­tup­dy­ti“ pa­va­sa­rį par­skren­dan­tys paukš­čiai. Vai­kams la­bai įdo­mu, jie no­riai da­ly­vau­ja, vė­liau atė­ję vie­nas ki­tam ro­do, džiau­gia­si: štai, ma­no paukš­čiu­kas“, – pa­sa­ko­ja Eri­ka Vasiliauskaitė–Rašimienė.

Vir­šu­je ant ag­rop­lė­ve­lės iš la­pų, sa­ma­nų ir po­pie­riaus skiau­te­lių su­kli­juo­tas pa­veiks­las su gy­vū­nų pė­du­čių kor­te­lė­mis – iš jų vai­kai ir­gi mo­ko­si pa­žin­ti gam­tos pa­sau­lį.

Gre­ta miš­ko gy­ven­to­jų ant kny­gų len­ty­nos ka­bo ka­lė­di­nės eg­lu­tės, pa­ga­min­tos iš vir­ve­le su­rai­šio­tų skir­tin­go il­gio ša­ke­lių, kar­ka­sas, ku­rį šie­met pa­puo­šė mirk­sin­ti gir­lian­da ir bib­lio­te­ki­nin­kės iš siū­lų, ant ma­žų ba­lio­nė­lių su­kli­juo­tų li­pa­lu, pa­ga­min­ti bur­bu­lai bei džio­vin­tos apel­si­nų rie­ke­lės.

Ant sta­lo sto­vin­čią me­ta­li­nę žva­ki­dę, su­kur­tą bro­lio, Eri­ka pa­ver­tė vai­ni­ko, su­riš­to iš šiau­dų, sa­ma­nų, de­ko­ruo­to pu­šų bei mau­me­džių kan­ko­rė­žiais ir ąžuo­lo gi­lė­mis, padėklu-vainiku.

Ant siū­lų ky­bo­da­mi iš pa­lu­bės žvel­gia ir nuo vie­nos sie­nos bei len­ty­nos dai­ro­si an­ge­lų įvai­ro­vė: vie­ni lip­dy­ti, ki­ti siū­ti, tre­ti – kli­juo­ti iš po­pie­riaus. O pa­čia­me šios drau­giš­kos ap­sup­ties cent­re akį trau­kia iš­vaiz­dus bib­lio­te­ki­nin­kės Eri­kos skulp­tū­ri­nis kū­ri­nys.

Ant sie­nos tik­si neįp­ras­tas laik­ro­dis, su­kur­tas spe­cia­liai Šiau­rės ša­lių kny­gų sa­vai­tei.

Iš­ra­din­ga bib­lio­te­ki­nin­kė nuo mo­kyk­los lai­kų mė­go pieš­ti, bai­gė Jo­niš­kio Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los dai­lės sky­rių. Ta­čiau iš pra­džių pa­su­ko ki­tu ke­liu – vie­tos že­mės ūkio mo­kyk­lo­je įgi­jo na­mų eko­no­mės pro­fe­si­ją. Ta­da įsto­jo į Kau­no ko­le­gi­jos Jus­ti­no Vie­no­žins­kio teks­ti­lės ir au­di­mo meist­rės spe­cia­ly­bę. O kai dar šių moks­lų bu­vo ne­ga­na, vėl grį­žo į Jo­niš­kio že­mės ūkio mo­kyk­lą ir ta­po ap­skai­ti­nin­ke.

Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ba­riū­nų fi­lia­le Eri­ka Vasiliauskaitė–Rašimienė dir­ba nuo 2009-ųjų, kur jau­čia­si sa­ve rea­li­zuo­jan­ti.

Iš tų pa­čių Ba­riū­nų ki­lu­si jau­na mo­te­ris su vy­ru jau aš­tuo­ne­rius me­tus gy­ve­na Šiau­liuo­se, ta­čiau ten kol kas dar­bo neieš­ko­jo. Kai­mo žmo­nių bend­ra­vi­mas, lė­tes­nis tem­pas, kai vie­ni ki­tus iš­klau­so, įsi­klau­so, jai at­ro­do priim­ti­nes­nis nei mies­to bė­gi­mas.

Au­to­rės nuo­tr.

Eri­ka Vasiliauskaitė–Rašimienė – prie sa­vo kur­tos kom­po­zi­ci­jos ir skulp­tū­riš­ko an­ge­lo.

Šis žie­miš­kas kar­pi­nys – taip pat Ba­riū­nų bib­lio­te­ki­nin­kės dar­bas.

Me­cha­niz­mą su ro­dyk­lė­mis bib­lio­te­ki­nin­kė išė­mė iš ki­to laik­ro­džio, o nau­jo­jo ci­ferb­la­tą su­kli­ja­vo iš kom­pak­ti­nio dis­ko, ap­va­laus spaus­to gof­ruo­to kar­to­no lakš­to ir jį pa­puo­šė kan­ko­rė­žiais, kriauk­lė­mis, ak­me­nu­kais bei kny­gų kū­ri­nių he­ro­jais.

Ne­be­rei­ka­lin­ga kny­ga vir­to ap­va­liu na­me­liu, su ant jo ap­si­raiz­giu­sia lia­na, iš­kar­py­ta iš po­pie­riaus.