Naujausios
Gyvybė ir omletas iš strutės kiaušinio
Targauskiuose, kaimo turizmo sodybą „Ąžuolų slėnis“ įkūrusi Jūratė Steponaitienė laiko keletą stručių. Tačiau Velykoms išgauti strutės kiaušinį labai sunku. Reikėtų sulesinti labai daug mineralų. Targauskiuose strutės pusantro–porą kilogramų sveriančius kiaušinius pradeda dėti tik gegužės mėnesį.
Regina MUSNECKIENĖ
Veisė stručių fermą
Prieš dešimtmetį Kurtuvėnų regioniame parke, buvusio dvaro teritorijoje, šalia Kibirkštuko ežero, turizmo sodybą įkūrusi Jūratė Steponaitienė nupirko ir porelę stručių. Tuomet už vieną paukštį mokėjo po šešis–septynis tūkstančius litų. Pirmąjį kiaušinį papuošti kaimo turizmo sodybai tuomet pirko už 400 litų.
Vėliau turizmo sodybos šeimininkė įsigijo ir inkubatorių, talpinantį apie 40 strutės kiaušinių. Pradėjo veisti stručiukus. Pirmieji paukščiai, kiaušinį inkubatoriuje išlaikius 42 paras, išsirisdavo liepos pabaigoje.
Vienu metu Jūratės sodyboje bėgiojo apie šešiolika stručių. Dabar jų pulką sumažino. Laiko tik tam, kad turėtų kuo pasigrožėti atvykę turistai. Kaip eksponatus laiko ir keletą kiaušinių, kad svečiai galėtų juos pakilnoti, paliesti.
Per sezoną – 50 kiaušinių
Targauskiuose dabar gyvena penki stručiai: trys patelės ir du patinėliai. Patelės dėti kiaušinius pradeda gegužės mėnesį. Viena patelė deda kokias dvi savaites. Tuomet daro dviejų savaičių pertrauką ir vėl pradeda dėti. Beje, būna ir taip, kad deda mėnesį, po to mėnesį „atostogauja“.
Deda tik vasarą. Nors pernai viena patelė buvo pradėjusi dėti ir rudenį.
Pasak J.Steponaitienės, kartais patelės padeda po keletą kiaušinių ir prieš Kalėdas. Žinoma, jeigu duodi maisto papildų. Lesinant daug mineralų strutės padėtų kiaušinių ir prieš Velykas. Tačiau nesinori paukščių prieversti. Juolab, kad elgtis kaip jiems būdinga ir visiškai atskleisti savo prigimtį paukščiams trukdo gana šalti orai.
Per sezoną gerai maitinama strutė padeda iki pusšimčio kiaušinių. Jeigu lesini mineralais ir kitais maisto papildais nepraturtintu maistu, kartais užtenka ir keliolikos kiaušinių.
Omletas – salotų spalvos
J.Steponaitienė kiaušinius sunaudoja kaimo turizmo sodyboje. Svečiams įdomu paskanauti omleto iš du kilogramus sveriančio stručio kiaušinio.
Omletui naudojama nemažai prieskonių. Šis patiekalas gerokai skiriasi nuo omleto iš vištos kiaušinių. Mat, stručio kiaušinis – gerokai tirštesnis ir sunkesnis už vištos. Taigi, ir patiekalo skonis skiriasi. Šiek tiek skiriasi ir omleto spalva. Ji – labiau panaši į šviesiai salotinę, negu į geltoną.
Kiaušinius Jūratė naudoja ir interjero puošybai. Turi įvairia technika margintų stručių kiaušinių.
„Auksinių“ kiaušinių lietuviai neįperka
Dabar „Ąžuolų slėnio“ kaimo turizmo sodyboje lakstantys stručiai pačios sodybos šeimininkės išauginti. Jiems po ketverius – penkerius metus.
Tačiau daugiau stručių sodybos šeimininkė neveisia. Tokio jų pulko užtenka pasigrožėti turistams. O didinti skaičių neapsimoka. Anksčiau pirktus ir pačios išaugintus stručius sodybos šeimininkė išdalijo.
„Lietuvoje apskritai, jau nyksta stručių fermos, – pasakoja Jūratė. – Ir aš, ir daugelis mano pažįstamų su entuziazmu ėmėmės šio verslo. Tačiau, pasirodė, jog tai labai brangus verslas. Ir neatsiperkantis, nes Lietuvoje nėra turtingo, egzotiką sau galinčio leisti vartotojo.“
Stručio mėsai nėra paklausos. Jos kilogramas kainuoja 65 litus. Parduoti pigiau – neapsimoka. Žudyti paukštį savo poreikiams gaila.
Kiaušinis taip pat atsieina labai brangiai. Specialūs pašarai stručiams kainuoja brangiai. Ir pirkti kombinuotuosius pašarus gali tik dideliais kiekiais. Jeigu papildomai pirktum mineralų ir maisto papildų, kiaušinis dar labiau pabrangtų. Kas už jį mokės realią kainą?
Stručiukai – lepūs
Galbūt dėl nevisiškai tinkamo klimato, gal dėl kitų priežasčių, pasak „Ąžuolų slėnio“ šeimininkės, veisti stručių taip pat nelabai apsimoka. Stručiukai – labai lepūs. Išsirita iš kiaušinio, praeina kiek laiko – ir nugaišta.
Kitas nugaišta jau paaugęs. „Pamatome, kad išretėja mažylių gretos ir vėl dedame į inkubatorių kiaušinius, – mena Jūratė.– Tačiau daug stručių priveisti ir iš to turėti pelno nepavyko.“
Sodybos šeimininkė padarė išvadą, jog geriau gyventi iš turizmo. Lankytojų šiuo metu nėra daug. Tačiau pakanka, kad kaimo turizmo sodyba išgyventų.
„Žmones čia traukia labai graži gamta. Nesuklysiu sakydama, jog ir stručiai bei šalia sodybos besigananti danielių banda,“ – tvirtina J.Steponaitienė.
Ne geriausius laikus gyvena ir kiti Lietuvos stručių augintojai. Klesti tik kelis šimtus paukščių auginančios fermos. Dažniausia tai bendros Lietuvos ir užsienio įmonės.
Autorės nuotr.
SVORIS: „Ąžuolų slėnio“ kaimo turizmo sodybos šeimininkė Jūratė Steponaitienė visuomet kaip eksponatą turi stručio kiaušinių. Jie sveria nuo pusantro iki dviejų kilogramų.
JAUNIKLIAI: Šaltu metu jaunikliai laikomi uždaroje patalpoje.