Gyvūnų šventėje triumfavo fazanai

Gyvūnų šventėje triumfavo fazanai

Gy­vū­nų šven­tė­je trium­fa­vo fa­za­nai

Še­du­vo­je su­reng­to­je Pa­sau­li­nei gy­vū­nų die­nai skir­to­je šven­tė­je gra­žiau­sio gy­vū­no ti­tu­lą pel­nė iš Ja­nuš­ko­nių kai­mo at­ga­ben­ti spal­vin­gie­ji fa­za­nai. Jų ne­pa­vy­ko ap­lenk­ti nei veis­li­niams ar miš­rū­nams šu­nims, nei gė­lė­mis pa­si­puo­šu­sioms avims.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Dė­me­sio cent­re – avy­tės ir fa­za­nai

Še­du­vos Lais­vės aikš­tę sek­ma­die­nį „oku­pa­vo“ gy­vū­nai. Lo­jo ar baikš­čiai prie šei­mi­nin­kų glau­dė­si įvai­rių spal­vų, dy­džių, veis­lių ir be­veis­liai šu­nys, nar­ve­liuo­se dai­rė­si ka­čiu­kai, spal­vo­tas plunks­nas ke­de­no fa­za­nai.

Bu­vo ir vie­nin­te­lis triu­šis, o kiek nuo­ša­liau sto­vin­čia­me ap­tva­re – ru­de­ni­nė­mis gė­lė­mis pa­puoš­ta avis su dviem avi­nu­kais.

Bū­tent pa­sta­rie­ji su­lau­kė di­džiau­sio vai­kų dė­me­sio. Juo la­biau, kad avi­nu­kų šei­mi­nin­kė – VĮ „Še­du­vos avi­nin­kys­tė“ dar­buo­to­ja lei­do vai­kams avi­nu­kus ne tik pa­glos­ty­ti, bet ir pa­lai­ky­ti ant ran­kų.

Avys su­do­mi­no ir sen­jo­rę Ma­ry­tę. Mo­te­ris at­si­mi­nė: jų šei­mo­je, ku­rio­je au­go ke­tu­ri vai­kai, avys bu­vo ne tik mai­tin­to­jos – iš jų vil­nos ma­ma vai­kams pri­megz­da­vo ir šil­tų ko­ji­nių, ir megz­ti­nių. Ap­dirb­ti vil­ną vež­da­vo į Še­du­vos kar­šyk­lą, o jau ap­dirb­tus ga­mi­nius jie va­di­no „dirb­tu­kais“.

Sen­jo­rė ap­gai­les­ta­vo, kad da­bar net ir kai­me gy­ve­nan­čios šei­mos au­gi­na vis ma­žiau gy­vu­lių.

Dan­guo­lė ir Vla­das Būd­vy­čiai iš Ja­nuš­ko­nių kai­mo sa­vo so­dy­bo­je džiau­gia­si 12 auk­si­nių fa­za­nų šei­my­na. Tris paukš­čius pir­mą kar­tą at­si­ve­žė į tra­di­ci­nę še­du­vių or­ga­ni­zuo­ja­mą gy­vū­nų šven­tę. Šie spal­vin­gi paukš­čiai, ku­riems po­nas Vla­das su­ren­tė ne­men­ką vol­je­rą, džiu­gi­na ir į jų tu­ris­ti­nę kai­mo so­dy­bą at­vyks­tan­čius sve­čius.

Dvi­me­tį veng­rų viž­lų veis­lės šu­nį Ku­kį jau­ni šei­mi­nin­kai at­si­ve­žė iš Vil­niaus. Ku­kio šei­mi­nin­kė Eg­lė pri­si­pa­ži­no – šis itin drau­giš­kas ir ju­dė­ji­mą mėgs­tan­tis šuo pa­kei­tė jų gy­ve­ni­mą, ku­ris da­bar ta­po daug jud­res­nis, o ir bend­ra­min­čių drau­gų da­bar dau­giau at­si­ra­do, daž­niau bū­na­ma gam­to­je. „Daug do­mė­jo­mės prieš įsi­gy­da­mi šu­nį. No­rė­jo­me jud­raus šuns ir ga­vo­me su kau­pu“, – re­dak­ci­jai sa­kė Eg­lė.

Aš­tuo­nių mė­ne­sių ame­ri­kie­tiš­ką aki­tą Meš­kį au­gi­nan­ti Edi­ta Ko­se­vi­čie­nė iš Pras­ta­vo­nių sa­kė, kad šuo yra ge­riau­sias drau­gas jos trims vai­kams, ku­rie jį ir iš­si­rin­ko. Šis šuo šven­tė­je pel­nė gra­žiau­sio šuns ti­tu­lą.

Į šven­tę – su pa­mes­ti­nu­ku

De­ja, ne vi­sos is­to­ri­jos gy­vū­nų šven­tė­je bu­vo sma­gios. Še­du­vė Sand­ra Ov­či­ni­ko­vie­nė į ren­gi­nį at­si­ne­šė itin baikš­tų šu­ne­lį – ki­nų kuo­duo­ta­sis nuo­lat pra­šė­si ant ran­kų ir nie­kur nuo jų nė­jo.

Išaiš­kė­jo, jog šuo pa­lik­tas šei­mi­nin­kų ar­ba yra pa­si­me­tęs. Pa­ne­vė­žio gy­vū­nų prie­glau­dos sa­va­no­rė Sand­ra jį lai­ki­nai pri­glau­dė pas sa­ve. Per tris die­nas šuns šei­mi­nin­kų dar neat­si­ra­do. Apie pa­si­me­tu­sį šu­ne­lį bu­vo pa­skelb­ta so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, apie jį vie­šai pra­neš­ta ir Še­du­vo­je vy­ku­sio­je gy­vū­nų šven­tė­je.

Jau­na mo­te­ris sa­kė dar nė­ra ma­čiu­si to­kio įbau­gin­to gy­vū­no ir įta­rė, kad šei­mi­nin­kai su juo ga­lė­jo elg­tis ne­šei­mi­nin­kiš­kai.

Ga­li bū­ti, kad šuo bu­vo ne­tgi pa­lik­tas spe­cia­liai – jis bi­jo ir mi­nu­tei pa­lik­ti Sand­rą, se­kio­ja iš pa­skos, pra­šo­si ant ran­kų. Sa­va­no­rė ti­kė­jo­si, kad gy­vū­nams skir­tas ren­gi­nys gal­būt pa­dės šu­ne­liui ras­ti ki­tus šei­mi­nin­kus, jei­gu neat­si­ras tik­rie­ji.

Ren­gi­nys įga­vo pa­grei­tį

Še­du­vos kul­tū­ros ir ama­tų cent­ro lai­ki­no­ji di­rek­to­rė Izo­li­na Sta­nu­lie­nė džiau­gė­si, jog ir ket­vir­to­ji gy­vū­nams skir­ta šven­tė su­lau­kė su­si­do­mė­ji­mo ir kad jo­je jau da­ly­va­vo ne tik še­du­vių.

„Prieš ket­ve­rius me­tus mū­sų bu­vu­sios dar­buo­to­jos Ine­sos Gan­žu­rai­tės su­ma­ny­ta šven­tė įga­vo pa­grei­tį. Ma­nau, kad mums vi­sai ge­rai pa­vy­ko įgy­ven­din­ti ki­lu­sią idė­ją su­reng­ti ru­de­ni­nę šven­tę, ku­ria pa­mi­ni­me Pa­sau­li­nę gy­vū­nų die­ną.

Ka­dan­gi pir­ma­sis bly­nas ne­pris­vi­lo, ši šven­tė ta­po tra­di­ci­ne. Džiu­gu, kad ji ta­po mie­la ne tik gy­vū­nė­lius my­lin­tiems vai­kams, bet ir suau­gu­siems gy­vū­nų my­lė­to­jams“, – sa­kė kul­tū­ros dar­buo­to­ja.

Šių­me­čia­me ren­gi­ny­je bu­vo rink­ti ir gra­žiau­si gy­vū­nai. Nu­ga­lė­to­jais pa­skelb­ti gy­vū­nai, su­rin­kę dau­giau­sia šven­tės da­ly­vių bal­sų. Čia be kon­ku­ren­ci­jos lai­mė­jo D. ir V. Būd­vy­čių at­vež­ti fa­za­nai.

Dar prieš šven­tę pieš­ti sa­vo my­li­mus gy­vū­nus bu­vo pa­kvies­ti vai­kai. Gra­žiau­sių pie­ši­nių au­to­riai su­lau­kė do­va­nų. Ge­riau­sius dar­bus at­ski­rai rin­ko pro­fe­sio­na­lus dai­li­nin­kas And­rius But­vi­las, at­ski­rai – kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai.

Su­si­rin­ku­sius links­mi­no Še­du­vos lop­še­lio-dar­že­lio vai­ku­čių, Aukš­tel­kų mo­te­rų an­samb­lio „Vi­ja“ (va­do­vė I. Gan­žu­rai­tė) pa­si­ro­dy­mai.

Au­to­rės nuo­tr.

Dan­guo­lės ir Vla­do Būd­vy­čių au­gi­na­mi auk­si­niai fa­za­nai pel­nė gra­žiau­sio šven­tės gy­vū­no ti­tu­lą.

Še­du­vė Sand­ra Ov­či­ni­ko­vie­nė, sa­vo na­muo­se pri­glau­du­si pa­si­me­tu­sį šu­ne­lį, vi­lia­si, kad at­si­ras nau­ji jo šei­mi­nin­kai.

Ame­ri­kie­tiš­kas aki­ta Meš­kis iš­rink­tas gra­žiau­siu šven­tės šu­ni­mi.

Di­džiau­sio šven­tės da­ly­vių dė­me­sio su­lau­kė mei­lios ir pa­si­da­bi­nu­sios avy­tės iš Pa­var­ty­čiuo­se įsi­kū­ru­sios įmo­nės „Še­du­vos avi­nin­kys­tė“.