Gydytojo recepte – lėti šokiai

Gy­dy­to­jo re­cep­te – lė­ti šo­kiai

To­kios pa­skai­tos klau­sė­si Kel­mė­je, Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­re vei­kian­čio Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai – vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis Lin­kus pa­ta­rė gy­ven­ti pa­gal ga­li­my­bes kuo ak­ty­viau, dau­giau ju­dė­ti, re­ko­men­da­vo na­tū­ra­liau­sią ju­dė­ji­mo bū­dą – ėji­mą, lė­tus šo­kius ir mankš­tą, tvir­tin­da­mas, jog tin­ka­mas fi­zi­nis krū­vis – ir ge­riau­sia pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nė, ir vais­tai.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Fi­zi­nis krū­vis – gy­dy­mui

Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis Lin­kus sa­kė, jog, dir­bda­mas su pro­fe­sio­na­liais spor­ti­nin­kais, pa­sta­ruo­sius ke­lerius me­tus la­bai do­mi­si fi­zi­nio krū­vio tai­ky­mu gy­dy­mui.

„Be jo­kių abe­jo­nių, tin­ka­mas fi­zi­nis krū­vis tik­rai ga­li pa­ge­rin­ti svei­ka­tą, pa­dė­ti gy­dy­ti li­gas. Moks­li­nin­kai jau įro­dė, jog fi­zi­nis krū­vis vei­kia kaip vais­tas. Tik rei­kia tiks­liai nu­sta­ty­ti tin­ka­miau­sią jo do­zę, kad fi­zi­nis krū­vis bū­tų ir sau­gus, ir efek­ty­vus“, – tvir­ti­no spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas.

Per ma­žas vi­sų am­žiaus tarps­nių žmo­nių fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, gy­dy­to­jo tei­gi­mu, yra vie­na opiau­sių šių lai­kų žmo­ni­jos pro­ble­mų, dėl ku­rio pa­di­dė­ja ga­li­my­bė su­si­rgti įvai­rio­mis, ypač šir­dies ir krau­ja­gys­lių, li­go­mis. Ir at­virkš­čiai – ne per­ne­lyg di­de­lis fi­zi­nis ak­ty­vu­mas stip­ri­na šir­dies krau­ja­gys­lių sis­te­mą, pa­de­da re­gu­liuo­ti svo­rį, tei­gia­mai vei­kia ner­vų sis­te­mą ir pa­na­šiai.

Bet ko­kia­me am­žiu­je žmo­gui rei­kia ir kū­no lanks­tu­mo, ir rau­me­nų ma­sės. To­dėl, pa­sak K. Lin­kaus, neil­gai tru­kus tik­rai ateis toks me­tas, kuo­met gy­dy­to­jai li­go­niams pra­dės ra­šy­ti kol kas neįp­ras­tus fi­zi­nio krū­vio re­cep­tus.

Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas sa­kė tą da­rąs jau tre­jus ket­ve­rius me­tus. Re­cep­te nu­ro­do pra­ti­mus: ei­ti, va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, plau­kio­ti ba­sei­ne ir pa­na­šiai, kiek il­gai, kaip in­ten­sy­viai „vais­tą“ var­to­ti.

Mak­si­ma­lus krū­vis – in­di­vi­dua­lus, pri­klau­so nuo šir­dies daž­nių. Jei žmo­gus – 60 me­tų, rei­kia šį skai­čių atim­ti iš 220. Va­di­na­si, mak­si­ma­laus fi­zi­nio krū­vio me­tu šir­dis ne­ga­li plak­ti daž­niau ne­gu 160 kar­tų per mi­nu­tę. K. Lin­kus pa­ta­rė iš pra­džių ipanau­do­ti 50-60 pro­cen­tų mak­si­ma­laus in­ten­sy­vu­mo, ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą fi­zi­nio krū­vio me­tu, ži­no­ti mak­si­ma­lias sa­vo pul­so ri­bas. Gy­dy­to­jas pri­sta­tė įvai­rias tech­no­lo­gi­jas – apy­ran­kes, mo­bi­lias ap­li­ka­ci­jas, žings­nia­ma­čius.

„Jei žmo­gus ga­li vaikš­čio­ti, re­ko­men­duo­ju ėji­mą – pa­tį na­tū­ra­liau­sią fi­zi­nio krū­vio bū­dą. Pa­gal ga­li­my­bes la­bai svei­ka per sa­vai­tę po tris–ke­tu­ris kar­tus in­ten­sy­viai, se­kant sa­vo pul­są, pa­si­vaikš­čio­ti apie pus­va­lan­dį ir il­giau. Tin­ka lė­ti šo­kiai, lė­ta mankš­ta. Kas mo­ka ir jau­čia­si sau­giai, ga­li va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu“, – pa­ta­rė gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis Lin­kus.

50 pro­cen­tų svei­ka­tos pri­klau­so nuo mū­sų pa­čių

Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas K. Lin­kus ak­cen­ta­vo, jog no­rė­da­mi bū­ti kaip ga­li­ma la­biau ir il­giau svei­ki, tu­ri­me pa­si­steng­ti pa­dė­ti sau.

50 pro­cen­tų žmo­gaus svei­ka­tos pri­klau­so nuo jo pa­ties gy­ve­ni­mo bū­do, po 20 pro­cen­tų – nuo ge­ne­ti­kos bei ap­lin­kos, oro, mais­to. Ir vos 10 pro­cen­tų gy­ve­ni­mą pail­gi­na, kai ku­rio­se si­tua­ci­jo­se iš­gel­bė­ti žmo­gų iš mir­ties gniauž­tų pa­de­da svei­ka­tos sis­te­ma.

Gy­dy­to­jas įvar­di­jo ke­tu­ris pa­grin­di­nius mir­tį le­mian­čius veiks­nius: hi­per­ten­zi­ją (aukš­tą krau­jos­pū­dį), rū­ky­mą, ants­vo­rį, fi­zi­nį pa­sy­vu­mą. „Pri­dė­čiau dar ir mus ly­din­tį stre­są“, – pri­dū­rė.

Di­džiu­lis fi­zi­nio krū­vio po­vei­kis pro­fi­lak­ti­ko­je. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gos su­ma­žė­ja apie 50 pro­cen­tų, dia­be­to ri­zi­ka – 58 pro­cen­tais, bend­ro mir­tin­gu­mo ri­zi­ka – 23 pro­cen­tais, 47 pro­cen­tais su­ma­žė­ja os­teoart­ri­to skaus­mas, 48 pro­cen­tais su­ma­žė­ja ne­ri­mas, 35 pro­cen­tais – dep­re­si­ja.

Gy­dy­to­jas mi­nė­jo sek­ti­ną Suo­mi­jos pa­vyz­dį. Prieš ke­lis de­šimt­me­čius ši ša­lis jau bu­vo ga­vu­si „šir­di­nin­kų“ tau­tos var­dą. Bet si­tua­ci­ja pra­dė­jo keis­tis su­kū­rus ir pra­dė­jus veik­ti na­cio­na­li­nei, komp­lek­si­nei, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą di­di­nan­čiai pro­gra­mai. Per dvi­de­šimt pro­gra­mos vei­ki­mo me­tų Suo­mi­jo­je mir­tin­gu­mas nuo šir­dies li­gų su­ma­žė­jo 75 pro­cen­tais.

„Pro­fi­lak­ti­kos nau­da – di­džiu­lė. Be to, kuo se­nes­nis žmo­gus, tuo fi­zi­nis krū­vis, ju­dė­ji­mas jam nau­din­ges­nis. Iki 40 me­tų žmo­gus ga­li da­ry­ti ką no­ri, bet sko­lon. Po ke­tu­rias­de­šim­ties or­ga­niz­mas sko­lon ne­be­duo­da“, – sa­kė K. Lin­kus.

Gy­dy­to­jas įsi­ti­ki­nęs, jog kiek­vie­nas gy­vas or­ga­niz­mas pa­gal ga­li­my­bes tu­ri ju­dė­ti. Nie­kuo­met nuo gran­di­nės ne­pa­lei­džia­mas pa­laks­ty­ti šuo ga­li ir iš­pro­tė­ti. Ju­dė­ji­mas, tam tik­ri fi­zi­niai pra­ti­mai ma­ži­na skaus­mą, „su­de­gi­na“ stre­so hor­mo­nus. Ne vel­tui sa­ko­ma: „Ei­siu pa­si­vaikš­čio­ti, iš­vė­din­ti gal­vą.“

Au­to­rės nuo­tr.

PA­TA­RI­MAI: Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis Lin­kus kel­miš­kiams ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų, kaip iš­lai­ky­ti ge­rą sa­vi­jau­tą vy­res­nia­me am­žiu­je.

PERT­RAU­KĖ­LĖ: Įpu­sė­jus pa­skai­tai, klau­sy­to­jai bu­vo pa­kvies­ti trum­pai per­trau­kė­lei – pa­si­mankš­tin­ti.