
Naujausios
Gydysimės ne gulėdami, o vaikščiodami
Pradedamas įgyvendinti ketvirtasis sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas. Ligoninėse liks mažiau lovų. Vietoj stacionarių gyventojams daugiau bus teikiama ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų.
Sunerimo slaugytojos. Mažinant lovų kai kurios gali netekti darbo. Nepatenkinti ir pacientai. Jiems sunkiau bus pakliūti į ligoninę.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pertvarka ir politikų elgesys pasėjo nerimą
Į redakciją kreipėsi kelios Kelmės ligoninės Nervų ligų skyriaus slaugytojos. Moterys nerimauja, jog vykdant gydymo įstaigų restruktūrizacijos plano ketvirtąjį etapą, gali netekti darbo.
Nors ligoninės administracija apie darbo vietų mažinimą nekalba, pasak jų, vienas Tarybos narys siekia, kad Kelmės ligoninėje būtų uždarytas Nervų ligų skyrius, motyvuodamas tuo, kad trūksta gydytojų neurologų.
Tačiau, pasak slaugytojų, skyriuje gydosi apie 20 ligonių, dirba dvi gydytojos neurologės, atsiliepimų knygoje – vien geri žodžiai apie šį skyrių. Jų manymu, politikas, deklaruojantis, jog gina viešąjį interesą, iš tikrųjų savo veiksmais kenkia ligoninei ir jos įvaizdžiui, o kartu viešajam interesui.
„Nervų ligų skyriuje dirba 16 žmonių, – tvirtina slaugytojos. – Uždarius skyrių netektume darbo. Esame 44 – 55 metų, turime šeimas, vaikus. Tektų emigruoti.
Gydytojus kitos ligoninės priimtų išskėstomis rankomis, nes jų trūksta visoje Lietuvoje. Bet kaip tai atsilieptų pacientams? Ligoninės, kuriose uždaryti Nervų ligų skyriai, kad patektų pas gydytoją neurologą pacientai turi laukti po du – tris mėnesius. Kenčia jų sveikata.“
Ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė redakcijai teigė, jog dėl sumažinto lovų skaičiaus Nervų ligų skyriuje slaugytojų nereikės atleisti. Jos galės atlikti su ambulatorinėmis paslaugomis ir dienos stacionaru susijusius darbus. Tačiau, jeigu Nervų ligų skyrius būtų uždarytas, daugelį slaugytojų tektų atleisti.
Mažina lovų, bet gerina kokybę?
Ketvirtasis ligoninių restruktūrizavimo etapas pradėtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Vyriausybės 2015 metų gruodžio 9 dienos nutarimu.
Rajono Taryba patvirtino Kelmės ligoninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizacijos planą, kuris turi būti įgyvendinamas iki šių metų gruodžio 31 dienos.
Pagal šį planą Kelmės ligoninėje lovų skaičius mažinamas nuo 112 iki 82. Trisdešimt panaikintų ligoninės lovų privalės kompensuoti ambulatorinių paslaugų augimas 3,7 procento.
Pagal naująjį planą Vidaus ir Nervų ligų skyriuose liktų – 50 lovų, Vaikų ligų skyriuje – 13, Chirurgijos – 10, Ortopedijos traumatologijos – 5, Reanimacijos – 4.
Plano rengėjai tikina, jog nauja tvarka pagerins asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą, racionaliau bus naudojami sveikatos sistemos finansiniai ir žmogiškieji bei infrastruktūros ištekliai.
Pasirodo, pastaruoju metu hospitalizacijos lygis tiek Kelmės rajone, tiek Šiaulių apskrityje yra pernelyg aukštas. Šimtui gyventojų Kelmės rajone tenka 22,58 hospitalizacijos atvejo, Šiaulių apskrityje – 21, 21 atvejo. Šalyje hospitalizacijos lygis siekia tik 20,21 atvejo.
Kelmės savivaldybėje tūkstančiui gyventojų tenka 2,3 slaugos lovos. Šiaulių apskrityje jų tenka 2.
Taigi, pertvarka siekiama kuo efektyviau panaudoti ligoninėse turimas lovas ir kuo daugiau suteikti ambulatorinių paslaugų. Aktyvaus gydymo lovų mažinama visoje Šiaulių apskrityje, nors pastaraisiais metais jų ir taip mažėjo.
7,4 procento neapdraustų
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, Kelmės rajone gyveno 28 149 žmonės. 7,4 procento arba 2109 iš jų neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
Kelmės bendrosios praktikos gydytojų centre prisirašę 4412 pacientų (neapdrausti 364 – 8,3 procento), Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centre – 14 664 (neapdraustų 1070 – 7,3 procento), Šaukėnų ambulatorijoje – 2174 (neapdraustų 184 – 7,8 procento), Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centre – 4631 (neapdraustų 305 – 6,6 procento), Antano Jokšo šeimos sveikatos centre – 2538 (neapdrausti 186 – 7,3 procento) pacientai.
Pagal naująjį planą sveikatos priežiūros centrai ir ambulatorijos privalės plėsti savo paslaugas ir stiprinti profilaktiką.
Bus plėtojamos ir slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos bei geriatrijos paslaugos, intensyvinama dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtra.
Šios paslaugos nuo 2010 –ųjų iki 2015 –ųjų metų Šiaulių apskrityje išaugo 12,19 procento.
Tuo tarpu stacionarios paslaugos bus optimizuojamos. Nesudėtingas gydymas perkeliams į dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinį lygmenį, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo. Ta kryptimi apskrityje taip pat einama. 2014 metais lovų skaičius nuo 1314 sumažintas iki 1170.
Įvertinus, kad gyventojai sensta, didinamas slaugos lovų skaičius. Kelmės rajone dabar tūkstančiui gyventojų teks 3 slaugos lovos, buvo 2,3 lovos.
Didinamas ir aktyvus lovų užimtumas. Vidutinis lovos užimtumas privalo siekti iki 300 dienų per metus: Vidaus ligų – 311 dienų, Vaikų ligų – 317 dienų, Chirurgijos – 273 dienos, Ortopedijos traumatologijos – 299 dienos, Reanimacijos – 181 diena.
Siekiamas hospitalizacijos rodiklis – 19,4 atvejo 100 gyventojų.
Autorės nuotr.
Kelmės ligoninėje per ketvirtąjį gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapą turi sumažėti trisdešimčia lovų.
Norint patekti pas garsų kelmiškį gydytoją kardiologą Algimantą Petrovą reikia laukti apie porą mėnesių. Šią savaitę pacientai buvo registruojami spalio pabaigai.
Širdies problemų turinčiam ligoniui – tai labai ilgas laiko tarpas. Iki šiol pacientas turėjo atsarginį variantą – atsigulti į ligoninę. Tačiau mažinant lovų ir į ligoninę patekti bus vis sunkiau.