Naujausios
Gyvenvietes užliejo vanduo ir sukaustė ledas
Gyvenviečių drenažui Savivaldybė neskyrė nė lito
Lygumų, Degučių, Pašvitinio, Gačionių gyvenvietės – kaip po stichinės nelaimės: gyventojai semia iš rūsių vandenį, kiti ir po kambarius vaikšto guminiais batais, o užtvindyti kiemai virto čiuožyklomis.
Pakruojo savivaldybė skėsčioja rankomis, nes šiemet neskyrė nė lito drenažui gyvenvietėse remontuoti. Gyvenvietes užliejo vanduo, sukaustė ledas.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Ežerai virto čiuožyklomis
Degėsių kaimo (Lygumų seniūnijoje) Sodžiaus gatvės gyventojai redakcijai atsiuntė laišką, kuriame su sarkazmu aprašė užtvindyto kaimo nelaimę: „(... ) gera kalėdinė dovana būtų žvejo batai arba pačiūžos“.
Žurnalistus kvietęsi Degėsių žmonės sakė praradę kantrybę laukti, kada iš sodybų ir pastatų atslūgs vanduo. Prieš kelias savaites lijo, vanduo tvino, kol galiausiai užliejo kiemus, tvartus, rūsius su žiemos atsargomis ir katilinėmis.
„Gal dar reikia laukti, gal dar atslūgs, – rodydamas vandeniu užlietą ir čiuožykla virtusį savąjį ir neįgalios kaimynės Stefos Lazarevičienės kiemą sakė Antanas Lukošius. – Įbedžiau pagaliuką ir žiūrėjau, ar nepradės slūgti, bet kur tau,“ – apie atoslūgio laukimą pasakojo Sodžiaus gatvės gyventojas.
Kol žmonės laukė atoslūgio, vanduo virto ledu, o kiemai, sodai, daržai – didžiulėmis čiuožyklomis.
Irena ir Antanas Lukošiai pasakojo, jog jie ir aplinkiniai gyventojai – žmonės be sveikatos, dauguma turintys negalią, todėl nieko daugiau negali, kaip jungti siurblius ir bandyti vandenį iš pastatų pumpuoti į griovius, bet ir jie jau sklidini.
Pašvitiniečiai kasa „katakombas“
Pašvitiniečiai šiomis dienomis irgi panašiai gyvena. Kas kasa griovius, kas pumpuoja vandenį iš rūsių, nes negali šildytis namų – apsemtos po jais esančios katilinės.
Eimantas Mockūnas nukasė kelių dešimčių metrų griovį, kad iš išpuoselėtos jo sodybos vanduo nutekėtų bent į pievas.
„Dabar tik šiek tiek nukrito vandens lygis. Pusė sodybos vasarą buvo po vandeniu, o dabar po ledu“, – aiškino sodybos šeimininkas.
E. Mockūnas sakė su seniūne aptarinėjęs miestelio bėda tapusius senus melioracijos tinklus bei galimybes gelbėti namus nuo vandens, tačiau ir iš jos gavęs ne ką išmintingesnį patarimą : "Kask kur gali“.
Pašvitinio seniūnė Rima Krištopaitienė „Pakruojo kraštui“ sakė, jog padėti žmonėms išsivaduoti iš potvynio negali, nes tam neturi nei lėšų, nei technikos.
„Mano miegamajame po lova stovi vanduo“, – prisipažino seniūnė, kurios namas – irgi žemesnėje miestelio dalyje. – Žmonės kasa katakombas, bet vandeniui nebėra kur nubėgti. Iki didžiojo griovio už miestelio – toli, rankomis tiek griovio neiškasi,“ – apie miestelio katastrofa virstantį nebeveikiantį drenažą sakė R. Krištopaitienė.
Potvyniai – dėl seno drenažo
Lygumų seniūnė Iveta Ovsiukienė antradienį buvo įsitikinusi, kad Degučiuose vanduo turėtų pradėti slūgti.
„Praeitą penktadienį Savivaldybė atsiuntė techniką, kasė, valė prie kelio. Rado užkimštą rinktuvą. Bet ten problema tuo nesibaigė“, – apie Degučių potvynio priežastis kalbėjo I.Ovsiukienė.
Seniūnė sakė, jog dėl suirusio ir augalų šaknimis užkimšto drenažo patvino ir Lygumų miestelio žemesnės vietos.
„Kiek žmonių prašymų prirašyta tvarkyti gyvenviečių melioraciją. Bet dėl lėšų trūkumo nieko negalima daryti“, – apie Lygumų seniūnijos žmonių viltis, jog Savivaldybė imsis tvarkyti drenažą, pasakojo seniūnė.
„Mes, seniūnai, kiekvienais metais Savivaldybei pateikiame bėdų sąrašus. Antrus metus gyvenviečių drenažas – tarp didžiausių bėdų", – teigia Lygumų seniūnė.
Jos nuomone, šiai problemai spręsti reikėtų ieškoti Europos Sąjungos remiamų programų, rengti projektus.
„Miesteliai pastatyti ant laukų drenažo, kuris tiestas apie 1960-uosius. Drenažas jau suiręs, užkimštas šaknimis. Savivaldybė žadėjo surasti senuosius drenažo planus, tada pagal juos bandysime tvarkyti patys“, – laikiną išeitį mato Lygumų seniūnė.
Tvindo niekieno drenažas
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis „Pakruojo kraštui“ tvirtino, jog problema dėl gyvenviečių drenažo sena, tačiau dar labiau aštrėti pradėjo prieš porą metų.
„Laukuose drenažas priklauso žemės naudotojui, jis juo ir rūpinasi. Valstybei priklauso stambūs drenažo vandens rinktuvai, o smulkūs, esantys gyvenvietėse – niekam. Valstybė juos nurašė. Todėl juridiškai – objekto nėra, o natūroje yra,“ – apie buvusį valstybės turtą, kuris yra apleistas ir neša nuostolius žmonėms, teigia valdininkas.
Anot J. Pupinio, Savivaldybė tokiam drenažui remontuoti ankstesniais metais skirdavo po kelias dešimtis tūkstančių litų. Todėl per metus drenažas būdavo remontuojamas šešiose ar septyniose gyvenvietėse.
„Šiemet tam lėšų nėra, rajono Taryba neskyrė. Mokytojams algoms trūko“, – aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Gelbėti prašo Seimo narį
J.Pupinis neslėpė, kad dėl pastarosiomis savaitėmis užtvinusių gyvenviečių Savivaldybė irgi susirūpino.
Pinigų paiešką gyvenviečių drenažui remontuoti Pakruojo Savivaldybė permetė naujajam Seimo nariui Vitalijui Gailiui.
Parlamentaras „Pakruojo kraštui“ sakė, jog drenažo remonto finansavimo klausimus ketina aiškintis Žemės ūkio ministerijoje bei Seimo Kaimo reikalų komitete.
Autorės nuotr.
NUOSTOLIAI: Antanas Lukošius rodė nuo praėjusio pavasario tvinusius daržus, kiemus, iš kurių vanduo nesitraukia ir išvalius melioracijos rinktuvą šalia gyvenvietės.
STICHIJA: Degučių gyventojų kiemuose viešpatavusi vandens stichija virto ledu.
POTVYNIS: Gyventojų rūsiai apsemti iki pusės, todėl iš jų reikėjo išnešti beveik visas žiemos atsargas.
Redakcijos archyvo nuotr.
PROBLEMA: Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis sako, kad gyvenviečių drenažas neremontuojamas, nes Taryba šiemet tam pinigų neskyrė.