Naujausios
Gyventojai kalbėjo apie renovacijos kokybės problemas
Kelmėje surengtame rajono vadovų ir Tarybos narių susitikime su gyventojais daugiausia problemų kelta dėl nekokybiškos daugiabučių ir „Aukuro“ vidurinės mokyklos renovacijos, netvarkomų gatvių ir lėšų stygiaus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Daug valdžios, mažai kelmiškių
Į susitikimą atvykę savivaldybės ir rajono Tarybos atstovai apgailestavo, jog susitikti su jais panoro tiek mažai kelmiškių. „Du trečdaliai valdininkų ir saujelė gyventojų,“ – sakė tarybos narys Borisas Markulis. O rajono meras Vaclovas Andrulis pastebėjo, jog kaimuose į susitikimus atėjo daugiau žmonių.
Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis pastebėjo, jog gyventojų Kelmėje kasmet mažėja. Net prie Kelmės prijungus Paverpenio kaimą, rajono centras neturi dešimties tūkstančių gyventojų. Prieš metus dar buvo 9402, šiemet beliko 9316 gyventojų.
Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis – nedarbas. Be to, gimsta vis mažiau vaikų.
Nervina neišbrendamos gatvės
Vienas gyventojų susitikime kėlė klausimą dėl duobėtų gatvių. Po to, kai buvo paklotos vandentiekio ir kanalizacijos trąsos gatvė taip išmalta, telkšo didžiausios balos – neįmanoma išvažiuoti. Neįgali žmona net į kiemą negali išvažiuoti vežimėliu.
Gyventojas patikintas, kad rengiamas projektas, gatvelės, kuriose pakloti vandentiekio tinklai, bus asfaltuojamos. O kol kas, kai pradžius, bus palygintos.
Miesto seniūnas informavo, jog Kelmėje dar yra 16 kilometrų gatvių su žvyro danga. Pernai paklota tik 1,4 kilometro asfalto.
Žmonės klausė, kada vandentiekio tinklai pasieks Dvaro gatvę. „Atstatytas svirnas, atnaujintas muziejus, tačiau kelias – baisus,“ – skundėsi viena kelmiškė. Jai atsakyta, jog ši gatvė įtraukta į 2014 – 2020 metų vandentiekio plėtros planą. Kada tiksliai čia bus pakloti tinklai seniūnas negalėjo pasakyti.
Dar kartą grįžta ir prie Vytauto Didžiojo gatvės rekonstrukcijos. Ūkininkai kėlė problemas dėl to, kad gatvės važiuojamoji dalis bus susiaurinta, jie negalės pravažiuoti su plačiagabaritine technika. Pasak mero, su kelininkais pavyko išsiderėti šiek tiek pakeitimų. Tačiau iš esmės projekto pakeisti neįmanoma.
Trūksta lėšų
Komunalinėms reikmėms skirtos lėšos kasmet mažėja. O poreikiai didėja. Tenka prižiūrėti 80 hektarų parkų ir 6,5 hektaro skverų. Todėl mieste vis trumpėja ir menkėja apšvietimas.
Apie lėšų trūkumą kalbėjo ir rajono meras Vaclovas Andrulis. Rajono biudžetas 84 milijonai litų. Daugiau kaip pusė jo panaudojama deleguotoms funkcijoms. Savivaldybė turi labai mažai veikimo laisvės.
Mokinio krepšelis sudaro 46 procentus rajono biudžeto. O metų pabaigoje savivaldybė savo nuožiūra neturėjo teisės perskirstyti net jo likučio. Nors kai kurios mokyklos pinigų užteko tik dešimčiai mėnesių. Gruodį daugelis biudžetinių įstaigų jau gyveno šių metų sąskaita.
26 procentus rajono biudžeto sudaro socialinės išmokos. Joms per metus prireikia 32 milijonų litų. Kelmės rajono savivaldybė ketino tapti pilotine ir skirti pašalpas tik tiems, kam jų labiausiai reikia. Tačiau šį projektą Vyriausybė sustabdė iki 2014 metų. Mat, ketinama keisti tvarką. Baiminamasi, jog iš pašalpų sutaupytų pinigų savivaldybės negalės panaudoti savo nuožiūra.
Investicijų už 87 milijonus
Meras akcentavo, jog šiemet rajone startuos daug naujų projektų. Planuojama investicijų už 87 milijonus litų. Kad galėtų prisidėti savo dalį, savivaldybė pasiskolino 4 milijonus litų. Skolų grąžino per 3 milijonus litų.
Baigiama renovuoti „Aukuro“ vidurinė mokykla. Tačiau liks sutvarkyti jos vidų. Pinigų teks rasti savivaldybės biudžete. Bus renovuojami 6 daugiabučiai iš lėšų, skirtų Kelmei kaip probleminei teritorijai ir 16 daugiabučių pagal „Jessika“ programą.
6 milijonai litų skirti A.Mackevičiaus mikrorajono sutvarkymui. Raseinių gatvės kvartalo sutvarkymui beliko tik 1,8 milijono litų.
Renovuojamas Kelmės kultūros centras. Tik lėšų darbams skiriama po labai nedaug, todėl renovacija tęsis iki 2017 metų.
Administracija bandė taupyti
Rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė tvirtino, jog administracija 8 tūkstančius litų sutaupė atleisdama sargus. Šiuo metu savivaldybės administraciją sudaro 15 skyrių. Ateityje gali atsirasti galimybė mažinti darbuotojų Švietimo, kultūros ir sporto bei Apskaitos skyriuose.
Jeigu ateityje sumažės pašalpų gavėjų, bus galima mažinti ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojų.
Vicemeras Kęstutis Bilius tvirtino, jog tenka taupyti ir tokioje jautrioje sferoje kaip švietimas. Pernai minimaliai optimizuotas mokyklų tinklas. Tačiau paaiškėjo, jog neįmanoma išlaikyti visų mokyklų, kurios dar liko. Šiemet bus elgiamasi drastiškiau. Nėra kitos išeities, nes šiais mokslo metais rajone sumažėjo 406 mokiniais.
Tarybos narys Petras Račkauskas gėda pavadino reiškinį, kai pradinukų klasėje žiemą tėra tik 9 laipsniai šilumos. Taip atsitiko, nes mokyklų vadovai taikstėsi su lupikaujančiais arba neūkiškai besitvarkančiais šilumos tiekėjais.
Kaip pavyzdį pateikė tarybos sprendimą 30 litų sumažinti gyventojams įkainį už nuotekų išvežimą. „Įmonė dėl to nebankrutuos, dar liks ir 5 procentai pelno, o gyventojai lengviau atsikvėpė,“ – sakė P.Račkauskas.
Probleminiu rajonu būti – ne gėda
Tarybos narys Zenonas Mačernius sakė, jog kai kurie politikai tvirtina, jog gėda, kad Kelmės rajonas – probleminis. Tačiau iš tiesų tai nauda, o ne gėda. Iš ES kaip probleminė teritorija Kelmės rajonas gavo 39 milijonus litų paramos. Renovuojami daugiabučiai, kurių gyventojams tenka padengti tik 15 procentų išlaidų. Sutvarkytas miesto centras. Tvarkomi gyvenamieji kvartalai.
„Laukia dar daug projektų. Bet kas dirbs? – klausė tarybos narys. – Visi statybininkai išvažiavę.“ Siūlė, kad profesinio rengimo centras rengtų būtent tokius jaunus specialistus, kurių reikia rajonui.
Problemos po renovacijos
Kelmiškė Bernadeta Ščeponavičienė kėlė problemas, kurios liko po daugiabučio, kuriame gyvena, renovacijos. Statybininkai padarė daug broko. Nekokybiška lietaus kanalizacija. Vanduo bėga po namu, nes nepadaryta vandens nubėgimo lovelių. Reikalavo ištaisyti broką. Dveji metai po renovacijos – niekas neištaiso. Jau atsilupinėja ir balkonų dažai.
Moteris sakė, jog gyventojai nepatenkinti ir mokėjimo už šildymą sistema, kai mokama ir už tą šilumos kiekį, kurį parodė individualūs skaitikliai, ir už bendrai namo sunaudotą šilumą. „Už savo bute sunaudotą šilumą kovo mėnesį turiu sumokėti 38 litus, o už bendrai sunaudotą – 44 litus, – tvirtino gyventoja. – Kur teisybė?“
Pasigirdo balsų, jog renovuojant daugiabučius dirbo daug alkoholikų ir psichinių ligonių. Iš kur norėti kokybės?
Rajono vadovai sutiko, jog daug objektų Kelmėje turėjusi bendrovė „Meba“ nebuvo pats geriausias pasirinkimas. Tačiau yra penkerių metų garantija. Paprašė raštu surašyti problemas. Pareikalaus, kad ištaisytų paliktą savo darbo broką.
Daug problemų kilo ir dėl to, kad pirmiausia buvo sutvarkytas gerbūvis, o paskui renovuoti namai.
Raštu pateiktas klausimas ir dėl „Aukuro“ vidurinės mokyklos nekokybiškos renovacijos. Dėl to darbai užsitęsė ketverius metus.
Autorės nuotr.
NYKIMAS: Rajono meras Vaclovas Andrulis rugsėjo pirmąją knygutėmis apdovanojęs pirmokus, susitikime apgailestavo, jog vaikų vis mažėja, tenka uždaryti mokyklas, nes mokyklos su keliolika vaikų negalima išlaikyti iš mokinio krepšelio, kurį sudaro 3300 litų.
SENIŪNAS: Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis apgailestavo, jog atokesnėse Kelmės gatvėse nutiesus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus gyventojai prie jų nesijungia. Ateityje 95 procentai kelmiškių galės naudotis centralizuotu vandentiekiu.
PROBLEMOS: Atnaujinus S.Dariaus ir S.Girėno daugiabutį, kilom problemų dėl statybininkų palikto broko. Neveikia lietaus kanalizacija. Vanduo bėga po namu.
REKONSTRUKCIJA: Kelmės kultūros centro rekonstrukcija tęsis iki 2017 metų, nes kasmet skiriama nedaug pinigų.