Naujausios
Gražiadarbė dovanojo vėliavą festivaliui
Joniškietė gražiadarbė Vida Kipšienė ne vienam rajono kolektyvui yra dovanojusi vėliavas, o jos nėriniai iškeliavo ir į tautodailės parodą bei svečias šalis. Žagarės vyšnių festivaliui taip pat sukūrė specialią vėliavą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Vėliavą išsiuvinėjo savo iniciatyva
Joniškio pagyvenusių žmonių asociacijos, Neįgaliųjų draugijos narė Vida Kipšienė laisvalaikio neįsivaizduoja be rankdarbių. Ypač daug laiko prie jų praleidžia rudenį ir žiemą.
Žagarėje vykusiame aštuntajame Vyšnių festivalyje moteris padarė staigmeną pagrindiniam organizatoriui, regioninio parko direktoriui Mindaugui Balčiūnui įteikdama specialiai pačios sukurtą vėliavą su užrašu „Žagarė – vyšnių karalienė“. Ją taip pat papuošė Vidos rankomis siuvinėtos ir megztos vyšnaitės.
„Jau seniai galvojau: festivalis – didelė šventė, bet neturi vėliavos, reikia kažką daryti. Pasikalbėjau su Pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininke Stefanija Skirmantiene, ji man pritarė. Dėl užrašo taisyklingumo ir tikslumo konsultavausi su buvusia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Guščiniene“, – „Krašto žinioms“ pasakojo Vida Kipšienė.
Joniškietė vėliavas išsiuvinėjo ir kolektyvams, kuriuose pati dalyvauja, – Pagyvenusių žmonių asociacijai bei Neįgaliųjų draugijai.
Tarp siuvinėtų joniškietės darbų populiarios prijuostės su braškėmis ir vyšniomis. Jos tinka vestuvėms, kai jaunavedžiai nori ką nors padovanoti šventės šeimininkėms.
Nerti prijuosčių apvadai
Labiausiai Vidai Kipšienei patinka nerti vąšeliu. Todėl vieną po kitos neria servetėles, staltiesėles, kojines, skėčius, kepuraites.
„Nusiperku naują skėtį, nuimu jo medžiaginę dalį ir pritvirtinu savo numegztąją,“ – aiškina gražiadarbė.
Prieš kurį laiką jos pažįstama rado praėjusio šimtmečio penktojo dešimtmečio rankdarbių žurnalą, kuriame pamatė tautinės prijuostės, papuošos nertu kiauraraščiu apačioje, nuotrauką. Žurnalo šeimininkė nerti nemokėjo, tad pasiūlė Vidai pabandyti. Netrukus tokiais nertais apvadais buvo papuoštos Joniškio fokloro kolektyvo „Kupars“ moterys. Joms nėrėja parūpino ir galvos apdangalus.
Minėti prijuosčių apvadai iškeliavo ir į Šiauliuose vykusią tautodailės darbų parodą.
Vidos Kipšienės nerti, megzti skėčiai, vaikiški rūbeliai dovanoms išskrido į JAV, Daniją.
„Savivaldybei esu dovanojusi servetėlių, kad vadovai, susitikę su svečiais, turėtų ant ko puodelius su karšta kava padėti. Tos servetėlės – trijų vėliavos spalvų – geltonomis, žaliomis ir raudonomis juostomis,“ – pasakoja gražiadarbė.
Paveldėjo iš mamos ir močiutės
Moteris potraukį rankdarbiams paveldėjo iš mamos ir močiutės. Mama gražiai mezgė ir siuvinėjo, o močiutė ausdavo ir vilnas verpdavo, kurių gaudavo iš sūnaus, auginusio avis.
„Kai paimu į rankas vąšelį ir siūlus, visos blogos mintys išsilaksto. Megzti, nerti man niekada nenusibosta, nes vis naujų raštų sugalvoju ar išmėginu pagal žurnalų pavyzdžius. Ir televizoriaus ekrane pamačiusi įdomų nertą raštą stengiuosi popieriuje jį pasižymėti, o po to išmėginti,“ – sako joniškietė.
Autorės nuotr.
VĖLIAVA: Vida Kipšienė savo iniciatyva sukūrė Vyšnių festivalio vėliavą, kurią renginyje įteikė Žagarės regioninio parko direktoriui Mindaugui Balčiūnui.
KEPURĖS: Tokiomis kepuraitėmis Vida Kipšienė papuošė folkloro kolekyvo „Kupars“ moteris.
SKĖTIS: Nėrinį užbaigusi gražiadarbė pritvirtins prie karkaso ir jis taps skėčiu.
PRIJUOSTĖ: Tokias siuvinėtas prijuostes jaunieji mėgsta dovanoti vestuvių šeimininkėms.
NĖRINIAI: Nėrinių raštus moteris nusižiūri iš žurnalų, pamato televizijos laidose ir viską savaip suderina.