Naujausios
Godumą suvaldyti sunku
Junkiluose (Kelmės r.) gyvenantis Zenonas Adomaitis, būdamas 1992 – 1996 metų kadencijos Seimo nariu, siūlė vienmandatėse rinkimų apygardose Seimo narius rinkti nebūtinai remiamus kurios nors partijos. Tačiau oponentai atrėmė, esą į Seimą prisirinks "pusgalvių".
Ateinančių metų savivaldybių rinkimuose tiesiogiai rinksime merus. Ką apie rinkimų permainas mano dabar jau pensininkas Zenonas ADOMAITIS?
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Bijojo „pusgalvių“
– Kodėl būdamas Seimo nariu siūlėte įstatymo pataisą, jog į Seimą galėtų kandidatuoti ir partijų neremiami kandidatai?
– Todėl, kad nors ir protingiausias nepartinis žmogus negalėtų prasimušti per partijų konjunktūras. Jei esi partijos vadukas, Seime tau garantuota vieta iki gyvenimo pabaigos. Jeigu vadovauji partijos rajono skyriui, ir ta partija laimi rinkimus keletą kadencijų iš eilės, taip pat garantuotas mero, administracijos direktoriaus, vicemero ar kitoks postas. Žodžiu, partijų vadukai – amžini.
– Kodėl anuomet, prieš porą dešimtmečių, šis įstatymas nepriimtas?
– Tuomet mano bendrapartiečiai socialdemokratai man aiškino, jog nesuprantu partijų konjunktūros. Esą laisvai leidžiant kandidatuoti į Seimą, čia prieis visokių pusgalvių. Tos pačios nuomonės buvo ir dešinieji.
Stiprios asmenybės daug gali
– Ateinančiuose savivaldybių rinkimuose tiesiogiai rinksime merus. Tačiau ir kairieji, ir dešinieji baiminasi, kad be partijų filtro išrinkti merai gali būti korumpuoti, „prastumti“ suinteresuotų finansinių grupuočių. Ką manote apie tokias baimes?
– Teigiamai žiūriu į tiesioginius mero rinkimus. Žinoma, jeigu žmonės nepasiduos įtakingai propagandai, partinukų reklamai, o vadovausis savo protu ir rinks jų gyvenimą galintį pakeisti žmogų.
Stiprios asmenybės, mano įsitikinimu, gali šį tą pakeisti. Pamenu, Kelmės rajonas ir sovietiniais laikais nebuvo ekonomiškai labai stiprus. Tačiau melioracijos įmonei pradėjo vadovauti toks Leonas Grigalius – ir „ pakėlė“ įmonę. Rajono statybos organizaciją sustiprino Albinas Palaikis. Kolūkių rodikliai taip pat priklausydavo ne tik nuo žemės našumo balo, bet ir nuo ūkio vadovo.
Ir žmonių interesams nuoširdžiai atstovaujantis meras galėtų nemažai nuveikti rajono labui. Rajone veikė Linų fabrikas, Durpių įmonė, Siuvimo fabrikas, turėjęs filialus mažesniuose miesteliuose. Galbūt viso to dabar jau ir neatgaivinsi. Bet galima stiprinti smulkias statybos, siuvimo, žemės ūkio produktų perdirbimo įmones. Tai būtų ir darbo vietos, ir pigesnė vietinė produkcija, kuri bent kiek amortizuotų menką perkamąją žmonių galią.
Bet kol kas viršininkams tas mažai terūpi. Jie ir taip gerai gyvena.
Turtuolių – tik sauja
– Ar tiesiogiai išrinktas meras galėtų bent kiek sumažinti socialinę atskirtį? Rajonų vadovai dažnai pabrėžia, jog ne jų kompetencija kurti darbo vietas. O nekuriant darbo vietų lieka tik pašalpų dalijimas...
– Na taip. Valdžios kompetencija tik imti atlyginimus ir juos didintis. Valdžios aparatas nemažai prisideda didindamas socialinę atskirtį.
Dabar Seimo nariai gauna po dešimt minimalių atlyginimų, kai kurie nomenklatūros atstovai uždirba po 10–12 tūkstančių.
Didžiųjų miestų savivaldybių įmonių direktoriai gauna ir po 14 tūkstančių. Dar įkurtos direktorių tarybos. Po penkis – septynis direktorius vienoje įmonėje. Jie taip pat nedirba be dešimties tūkstančių.
O kai už minimumą dirbančiam žmogeliui pakelia atlyginimą 20 litų, jau plojame – kaip jam gerai.
Dabar Lietuvoje priskaičiuojama nuo 650 tūkstančių iki milijono žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Tai trečdalis valstybės.
Tie, kurie dar šiek tiek uždirba, važiuoja pirkti maisto į Lenkiją. Ten trečdaliu pigiau. Degina kurą, teršia orą. Bet sutaupo šiek tiek vargano šeimos biudžeto.
Mūsų perdirbėjai žaliavą iš kaimo žmonių superka pigiausiai Europos Sąjungoje, o kainos didesnės už vidutines. Plėšia iš žmogaus kiek įmanydami. Visur tik besaikis godumas.
Tiesiogiai ar netiesiogiai išrinktas meras nepažabos saujelės turtuolių ir galingųjų užvaldžiusio godumo. Sutramdyti neribotus norus galėtų tik labai griežti, pelnus ir darbui bei kompetencijai neadekvačius valdininkų atlyginimus ribojantys įstatymai. Tuomet gal ir sumažėtų socialinė atskirtis. Dabar milijonų žmonių gyvenimas pajungtas saujelės turtuolių interesams.
Autorės nuotr.
ATSAKOMYBĖ: Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę įgijęs, ūkio vadovu ir Seimo nariu dirbęs Zenonas Adomaitis sako, jog Lietuvos žmogus turėtų daugiau galvoti pats, ypač rinkdamas valdžią, kuri padeda arba trukdo žmogui kurti savo gyvenimą.
ABSURDAS: „Turim naftos perdirbimo gamyklą, o už kurą mokame daugiau negu latviai ir estai. Tai absurdas,“ – sako Zenonas Adomaitis.