„Gloria Lietuvai“ skambės ir Bazilionų bažnyčios varpas

„Gloria Lietuvai“ skambės ir Bazilionų bažnyčios varpas

„Glo­ria Lie­tu­vai“ skam­bės ir Ba­zi­lio­nų baž­ny­čios var­pas

Pro­jek­to „Glo­ria Lie­tu­vai“, skir­to Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui ko­man­da pa­sta­rą­jį pus­me­tį va­ži­nė­jo po ša­lies mies­tus ir kai­mus fil­muo­da­mi ir įra­ši­nė­da­mi ver­tin­giau­sių var­pų skam­bė­ji­mą. Vi­si šie gar­sai ir vaiz­dai su­si­lies į vie­ną kū­ri­nį „Glo­ria Lie­tu­vai“, ku­rį bus ga­li­ma iš­girs­ti Va­sa­rio 16-ąją Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re, jį tie­sio­giai trans­liuos ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ra­di­jas bei te­le­vi­zi­ja. Šia­me kū­ri­ny­je nu­skam­bės ir Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo baž­ny­čios var­pas, su ku­riuo su­si­ju­si iš­skir­ti­nė uk­rai­nie­čio is­to­ri­ja.

Vai­da SA­MUO­LY­TĖ

Var­pas, pa­ts pa­si­bel­dęs į šį pro­jek­tą

Di­džią­ją da­lį ver­tin­giau­sių var­pų pro­jek­tui „Glo­ria Lie­tu­vai“ at­rin­ko kon­sul­tan­tai is­to­ri­kai. Ba­zi­lio­nų var­pas tar­si pa­ts atė­jo į šį pro­jek­tą. Pir­mą kar­tą apie jį pro­jek­to ko­man­da su­ži­no­jo iš "Facebook‘o" pro­fi­ly­je gau­to laiš­ko.

Vil­nie­tis, ver­tė­jas ir žur­na­lis­tas Vasil‘is Kapkan‘as pa­pa­sa­ko­jo įdo­mią is­to­ri­ją. Į Ba­zi­lio­nus jis at­vy­ko kaip kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vis, kar­tu su ko­le­go­mis da­ly­va­vo baž­ny­čio­je lai­ky­to­se Šv. Mi­šio­se. Po jų jis kiek il­giau už­tru­ko baž­ny­čio­je, nes, kaip pa­ts sa­kė ši „pri­mi­nė to­kias pat sa­vo kai­mo se­ses ma­no gim­ti­nė­je, Uk­rai­no­je.“

Li­kęs pa­si­mels­ti jau­kio­je baž­ny­tė­lė­je, vil­nie­tis net ne­pas­te­bė­jo, ka­da į ki­tą ren­gi­nį nu­sku­bė­jo Šv. Mi­šių da­ly­viai, taip pat ir ku­ni­gas, prieš tai, ži­no­ma, tvar­kin­gai už­ra­ki­nęs ba­žy­čios du­ris. Ja pa­si­gro­žė­ti pa­no­ręs sve­čias li­ko, ne­skai­tant šven­tų­jų at­vaiz­dų, vi­du­je vie­nui vie­nas. Ap­si­žiū­rė­jęs su­pra­to, kad ry­šio su pa­sau­liu ne­tu­ri – jo mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas li­ko pas bi­čiu­lius. Į gal­vą pra­dė­jo brau­tis iš pra­džių links­mos, o po to ir ne­la­bai links­mos min­tys – po ke­lių die­nų kas nors vėl ateis į baž­ny­čią.

„Šių min­čių ge­na­mas už­li­pau į cho­rus, iš kur nuo­sta­biai bu­vo gie­do­ję šios kon­fe­ren­ci­jos pro­ga iš Uk­rai­nos at­vy­kę bro­liai ba­zi­li­jo­nai. Iš čia laip­tai ve­dė dar kaž­kur aukš­čiau. Ir ką gi – ten su­ra­dau sa­vo iš­si­gel­bė­ji­mą – baž­ny­tė­lės var­pą, ku­rio šo­nas bu­vo per pu­sę nu­di­lęs nuo am­žių dar­bo! Ma­no pa­ža­din­ti jo dū­žiai ir pa­kvie­tė su­grįž­ti baž­ny­čios kle­bo­ną, su nuo­sta­ba at­ra­du­sį ma­ne tuš­čio­je baž­ny­čios erd­vė­je“, – pa­pa­sa­ko­jo to­kią ne­ti­kė­tą is­to­ri­ją V. Kapkan‘as.

O ne­tru­kus Ba­zi­lio­nų mokyklos–daugiafunkcio cent­ro di­rek­to­riaus Ri­man­to Go­rio at­siųs­ta in­for­ma­ci­ja pa­dė­jo „Glo­ria Lie­tu­vai“ ko­man­dai dau­giau su­ži­no­ti apie Ba­zi­lio­nų Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo baž­ny­čią ir jos var­pą.

„Šis var­pas at­spin­di per am­žius iš­li­ku­sius Lie­tu­vos ir Uk­rai­nos ry­šius. Ži­no­ma, jog LDK sos­ti­nė Vil­nius prieš 400 me­tų (1617 m.), ta­po Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo or­di­no lop­šiu. Ta­da šis vie­nuo­lių or­di­nas bu­vo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ci­vi­li­za­ci­nė­je erd­vė­je gi­mu­sios ir su LDK iš­ny­ki­mu Ru­si­jos im­pe­ri­jos lie­tu­vių že­mė­se su­nai­kin­tos Uni­tų Baž­ny­čios stip­rė­ji­mo ir kles­tė­ji­mo va­rik­lis. Da­bar, po am­žių iš­ban­dy­mų, Ba­zi­li­jo­nų or­di­nas yra vie­nas pa­grin­di­nių Uk­rai­nos Grai­kų apei­gų ka­ta­li­kų baž­ny­čios vie­nuo­li­jų. O pa­ti Baž­ny­čia yra XX a. iš po­grin­džio at­gi­mu­sios Uni­tų Baž­ny­čios pa­vel­dė­to­ja ir da­bar jun­gia dau­giau nei 5 mln. ti­kin­čių­jų pa­čio­je Uk­rai­no­je ir už jos ri­bų. Vie­nuo­lius ba­zi­li­jo­nus XVIII a. į Že­mai­ti­ją (Pa­du­by­sį) pa­kvie­tė žem­val­džiai An­ta­nas ir Jo­nas Bei­no­rai. Net­ru­kus vie­nuo­liai čia įkū­rė vie­nuo­ly­ną, pa­sta­tė baž­ny­čią Šv. Ba­zi­li­jaus var­du, įstei­gė mo­kyk­lą. Mies­te­liu ta­pu­sią vie­to­vę lie­tu­viai pra­dė­jo va­din­ti Ba­zi­lio­nais. Iki šių die­nų iš­li­ko tik baž­ny­čia ir žmo­nių iš­sau­go­tas mies­te­lio pa­va­di­ni­mas – vie­nin­te­lis toks pa­sau­ly­je,“ – pa­pa­sa­ko­jo pro­jek­to ko­man­dai R. Go­rys.

Taip ir bu­vo nu­spręs­ta įtrauk­ti į pro­jek­tą „Glo­ria Lie­tu­vai“ ir Ba­zi­lio­nų baž­ny­čios var­pą, ga­lin­tį sim­bo­liš­kai tap­ti Lie­tu­vą ir Uk­rai­ną jun­gian­čia gi­ja.

Var­pų is­to­ri­jos glau­džiai su­si­ju­sios su Lie­tu­vos is­to­ri­ja

Pro­jek­to „Glo­ria Lie­tu­vai“ kū­ry­bi­nė gru­pė ap­va­žia­vo vi­so­je Lie­tu­vo­je dau­giau kaip 70 var­pi­nių ir įra­šė ver­tin­giau­sių var­pų skam­be­sį. Įam­žin­tas se­niau­sias Lie­tu­vo­je Kriau­nų Die­vo Ap­vaiz­dos baž­ny­čios var­pi­nės var­pas, sau­go­mas Lais­vės ko­vų is­to­ri­jos mu­zie­ju­je Obe­liuo­se (Ro­kiš­kio r.), taip pat vie­nas nau­jau­sių – Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo ba­zi­li­ko­je per­nai pa­šven­tin­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio var­pas. Taip pat – dau­gy­bė ki­tų var­pų, iš­tvė­ru­sių ka­rus ir trė­mi­mus (taip, bu­vo iš­trem­ti ne tik Lie­tu­vos žmo­nės, bet ir var­pai), slėp­tų po že­me, ke­lia­vu­sių iš vie­nos baž­ny­čios į ki­tą...

„Glo­ria Lie­tu­vai"– tai bus ne tik mu­zi­kos kū­ri­nys, ne tik ver­tin­go pa­vel­do įam­ži­ni­mas ar Lie­tu­vos gro­žį pa­tvir­ti­nan­tys vaiz­dai. Tai ir Lie­tu­vos žmo­nių vie­ny­bės, džiaugs­mo ir ypa­tin­gos šven­tės ai­das, skam­bė­sian­tis nuo pa­jū­rio iki au­ten­tiš­kų Aukš­tai­ti­jos kai­me­lių, nuo Ne­mu­no slė­nių iki di­džių­jų mies­tų bokš­tų“, – tei­gė pro­jek­to su­ma­ny­to­jas ir idė­jos au­to­rius Da­lius Aba­ris.

Pro­jek­tas „Glo­ria Lie­tu­vai“ – vie­nas iš Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui skir­tų pro­jek­tų. Jį glo­bo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Pro­jek­to „Glo­ria Lie­tu­vai“ idė­jos au­to­rius – Da­lius Aba­ris, bend­raau­to­riai – Kip­ras Ma­ša­naus­kas, Ro­mas Li­lei­kis, Edi­ta Mil­da­žy­tė. Pro­jek­to kon­sul­tan­tai – is­to­ri­kai Gin­tau­tas Ža­lė­nas, Liu­das Jo­vai­ša, Au­ri­mas Šve­das.

ci­ta­ta: Ma­no pa­ža­din­ti jo dū­žiai ir pa­kvie­tė su­grįž­ti baž­ny­čios kle­bo­ną, su nuo­sta­ba at­ra­du­sį ma­ne tuš­čio­je baž­ny­čios erd­vė­je

Sta­nis­lo­vo ŽU­KAUS­KIO nuo­tr.

Ba­zi­lio­nų Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo baž­ny­čia ir jos var­pai.