Gimtinės ąžuolas prišauks sugrįžti kelmiškius

Gim­ti­nės ąžuo­las pri­šauks su­grįž­ti kel­miš­kius

Kel­mės mies­tas lai­ko­mas vie­nu iš tvar­kin­giau­sių ir gra­žiau­sių ra­jo­no cent­rų Šiau­lių ap­skri­ty­je. Dar la­biau jis nu­švis, kai bus baig­tas re­no­vuo­ti Kel­mės kul­tū­ros cent­ras. Ta­čiau re­no­va­vus pa­sta­tą, su­tvar­ky­mo šau­kia­si ir aikš­tė ša­lia kul­tū­ros cent­ro, ku­ri yra ir vi­so mies­to cent­ri­nė aikš­tė, pa­va­din­ta sim­bo­liš­kai – At­gi­mi­mo var­du.

Kul­tū­ros dar­buo­to­jai siū­lo ją iš­plės­ti, su­tvar­ky­ti ir pa­puoš­ti ori­gi­na­liu iš Kel­mės ra­jo­no ki­lu­sios skulp­to­rės Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rės Da­lios Ma­tu­lai­tės su­kur­ta skulp­tū­ri­ne kom­po­zi­ci­ja „Gim­ti­nės ąžuo­las“.

Apie tai kal­bė­ta Kel­mės kul­tū­ros cent­re su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Aikš­tė, ku­ri su­vie­ny­tų mies­tą

Po po­ros me­tų mi­nė­si­me Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį. Ra­jo­ne su­da­ry­ta šimt­me­čio mi­nė­ji­mo pro­gra­ma. Ta­čiau, pa­sak vie­no iš dis­ku­si­jos ini­cia­to­rių Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus Ar­no Ar­laus­ko, pro­gra­mo­je nė­ra nu­ma­ty­ti aiš­kūs prio­ri­te­tai.

„Pa­si­gen­du es­mi­nio po­stū­mio mies­tui, – sa­kė A. Ar­laus­kas. – Tarp kraš­tų vyks­ta kon­ku­ren­ci­ja. Ra­jo­no cent­ras duo­da to­ną vi­sam kraš­to vys­ty­mui­si. Kad at­si­lai­ky­tu­me pri­va­lo­me bū­ti uni­ka­lūs, įdo­mes­ni už ki­tus. Mies­to vei­das, jo uni­ka­lu­mas tu­ri įta­kos čia gy­ve­nan­čio žmo­gaus sa­vi­jau­tai. Žmo­gaus sa­vi­jau­tos neį­ra­šy­si Stra­te­gi­nio mies­to vys­ty­mo­si pla­ne. Tai su­bti­lūs da­ly­kai, ku­rie rei­ka­lau­ja at­ski­ro ap­ta­ri­mo.“

A. Ar­laus­ko nuo­mo­ne, dau­ge­ly­je mies­tų cent­ru yra lai­ko­ma tur­gaus aikš­tė. Se­no­sios Kel­mės tur­gaus aikš­tės at­sta­ty­ti jau ne­beį­ma­no­ma. To­dėl tu­ri bū­ti ki­ta su­si­bū­ri­mams tin­ka­ma vie­ta. Ir tai ga­lė­tų bū­ti At­gi­mi­mo aikš­tė, ku­rio­je ir iki šiol vy­ko svar­biau­sios vals­ty­bės šven­tės ir mies­to ren­gi­niai.

Ji tu­rė­tų bū­ti iš­plės­ta, su­tvar­ky­ta ir pa­puoš­ta skulp­tū­ri­niu ak­cen­tu. Da­lios Ma­tu­lai­tės skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Gim­ti­nės ąžuo­las“ čia la­bai tik­tų. Tai daug po­teks­čių tu­rin­ti skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja. Jo­je už­ko­duo­ta ir lais­vė, ir gim­ti­nės trau­ka, ir me­džio, su­si­ju­sio su nuo kel­mo ki­lu­siu Kel­mės pa­va­di­ni­mu, kaip neat­sie­ja­mo lie­tu­vio bū­ties pa­ly­do­vo sim­bo­lis.

Nė­ra mies­tą vie­ni­jan­čios vi­zi­jos

Ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis su­ti­ko, jog Kel­mės mies­tas ne­tu­ri bend­ros, vis­ką vie­ni­jan­čios mies­to tvar­ky­mo vi­zi­jos.

Kaip pa­vyz­dį pa­tei­kė Tel­šius. Že­mai­ti­jos sos­ti­nė dar 1983 me­tais pa­tvir­ti­no mies­to stra­te­gi­nio vys­ty­mo­si pla­ną. Mies­tas ga­li di­džiuo­tis sva­riu ar­chi­tek­to įdir­biu. Ten pri­trau­kia­ma daug pri­va­čių lė­šų.

Me­ro po­žiū­riu, da­bar svar­biau­sia pa­baig­ti tvar­ky­ti Kel­mės dva­ro par­ką ir jo priei­gas, nes tai vie­na iš la­biau­siai lan­ko­mų Kel­mės vie­tų. Ša­lia dva­ro ren­gia­mas vieš­bu­tis.

Kel­mės ma­žo­jo teat­ro re­ži­sie­rius Al­gi­man­tas Ar­mo­nas pri­mi­nė sa­vo gim­tuo­sius Var­nius. Kaž­ka­da mies­te­lis bu­vo la­bai ne­tvar­kin­gas, su iš­kly­pu­siais ša­li­gat­viais. Ta­čiau už­te­ko su­tvar­ky­ti Var­nių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos, baž­ny­čios pa­sta­tus, ir tas an­samb­lis da­vė po­stū­mį su­tvar­ky­ti vi­są Var­nių mies­te­lį.

„Ke­lias į dva­rą kaip tik ei­na pro kul­tū­ros cent­rą. Jei­gu bū­tų su­tvar­ky­ta At­gi­mi­mo aikš­tė, jo­je pa­sta­ty­ta skulp­tū­ra – gal tai ga­lė­tų bū­ti kul­tū­ros ob­jek­tus vie­ni­jan­ti gran­dis. Juk ša­lia At­gi­mi­mo aikš­tės at­nau­jin­tas Kul­tū­ros cent­ras, teat­ras. Vie­na iš jung­čių ga­lė­jo bū­ti ir ma­lū­nas. De­ja, jis par­duo­tas ir tik mi­ni­ma­liai tvar­ko­mas,“ – svars­tė Kel­mės ma­žo­jo teat­ro va­do­vas.

Jo nuo­mo­ne, net Dzū­ki­jo­je mies­te­liai įdo­mes­ni. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo kon­cep­ci­ją.

Trūks­ta pa­grin­di­nio sim­bo­lio

Sei­mo na­rė Al­ma Mon­kaus­kai­tė tvir­ti­no, jog Kel­mė­je yra daug sim­bo­lių. Dva­ras, kir­chė, baž­ny­čia. Ta­čiau trūks­ta pa­grin­di­nio sim­bo­lio, pa­grin­di­nės idė­jos, ku­ri su­jung­tų į vi­su­mą, bū­tų bū­din­ga tik Kel­mei. Mies­te per daug ek­lek­ti­kos.

Bū­tų apie ką pa­mąs­ty­ti ra­jo­no ar­chi­tek­tui. Gal iš tie­sų Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­tis ga­lė­tų duo­ti im­pul­sų Kel­mę įpras­min­ti ori­gi­na­liai, per ra­jo­nui nu­si­pel­niu­sius žmo­nes ar šian­dien čia dir­ban­čių idė­jas.

A. Ar­laus­kas pe­tei­kė Ža­ga­rės pa­vyz­dį. Kaip pa­pras­ta. Už­te­ko, kad į re­gio­ni­nį par­ką at­va­žiuo­tų kū­ry­bin­ga spe­cia­lis­tė ir su­gal­vo­tų reng­ti Ža­ga­rės vyš­nių fes­ti­va­lį. Tai tra­di­ci­jos ir ko­mer­ci­jos ly­di­nys. Ta­čiau jis su­tei­kia Ža­ga­rei uni­ka­lu­mo. Gar­si­na mies­te­lį.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ire­na Si­ru­sie­nė taip pat sa­kė Kel­mė­je pa­si­gen­dan­ti jung­ties. Ak­men­ta­šių do­va­no­tas skulp­tū­ras iš­mė­tė­me po vi­są mies­tą. Gal­būt jas rei­kė­tų eks­po­nuo­ti vie­no­je vie­to­je, nors, ant­ra ver­tus, Kel­mę atei­ty­je bus ga­li­ma va­din­ti skulp­tū­rų mies­tu.

A. Ar­mo­nas ma­žas po mies­tą iš­si­bars­čiu­sias skulp­tū­ras pa­va­di­no „ša­šiu­kais“. Ta­čiau ki­ti dis­ku­si­jos da­ly­viai ra­mi­no: svar­bu, kad tos skulp­tū­ros yra. Jas bet ka­da bus ga­li­ma su­neš­ti į vie­ną vie­tą.

Ar sam­dy­ti spe­cia­lis­tai pa­jus Kel­mę?

Di­rek­to­rė siū­lė pa­sam­dy­ti spe­cia­lis­tus, ku­rie, at­si­žvelg­da­mi į kel­miš­kių pa­siū­ly­tas idė­jas, pa­reng­tų mies­to tvar­ky­mo pro­jek­tą.

Sei­mo na­rė A. Mon­kaus­kai­tė sua­be­jo­jo, ar žmo­gus iš ša­lies pa­jaus Kel­mę. Ar pro­jek­tas ne­bus val­diš­kas?

Pa­vyz­džiui, mies­to vi­siš­kai ne­puo­šia jam tar­si pri­mes­tas Lais­vės pa­mink­las, pa­sta­ty­tas tarp baž­ny­čios ir au­to­bu­sų sto­ties. Ma­žas, ne­pat­rauk­lios aliu­mi­nio spal­vos. Var­gu, ar kas nors iš pra­ša­lai­čių su­vo­kia jo pa­grin­di­nę min­tį?

Ra­jo­no me­ras pa­ti­ki­no, jog Lais­vės pa­mink­las tu­rė­jo bū­ti bron­zi­nės spal­vos. Tuo­met daug pa­trauk­liau at­ro­dy­tų. Kad pro­jek­tuo­se pa­mink­las bu­vo vi­siš­kai ki­toks, tvir­ti­no ir Kel­mės se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis, bu­vęs ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je.

Se­niū­nas su­ti­ko su Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės siū­ly­mu už­sa­ky­ti bend­rą mies­to tvar­ky­mo pla­ną: „So­din­da­mi gė­ly­nus, re­mia­mės tik nuo­jau­ta. Daž­nai pa­kal­ba­me, jog rei­kė­tų pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bos.“

Kad įstrig­tų kuo dau­giau ta­len­tų

Dis­ku­si­jos da­ly­viai džiau­gė­si, jog Kel­mė­je „įstrin­ga“ kū­ry­bin­gų ta­len­tin­gų as­me­ny­bių. To­kių kaip pa­vyz­džiui, dai­li­nin­kas And­rius Se­sels­kas. Kar­tais vie­nas ta­len­tin­gas žmo­gus ga­li la­bai daug nu­veik­ti mies­to la­bui. Drau­ge ap­gai­les­ta­vo, jog iš Kel­mės yra išė­ju­sių daug ta­len­tin­gų moks­lus bai­gu­sių žmo­nių, ta­čiau į pro­vin­ci­ją jie ne­no­ri grįž­ti.

Kel­miš­kius ir išei­vius iš Kel­mės, nea­be­jin­gus sa­vo mies­to li­ki­mui, dis­ku­si­jos da­ly­viai pra­šo sa­vo idė­jas ir Kel­mės mies­to vi­zi­ją pa­teik­ti in­ter­ne­ti­niam Sa­vi­val­dy­bės tink­la­piui ar­ba „Kel­mės kraš­to“ re­dak­ci­jai elekt­ro­ni­niu pa­štu: kelme@skrastas.lt

Au­to­rės nuo­tr.

DIS­KU­SI­JA: Dis­ku­sio­jos da­ly­viai iš­sa­kė daug pra­smin­gų min­čių ir siū­ly­mų, kaip tvar­ky­ti Kel­mės mies­tą.

Kel­mės kul­tū­ros cent­ro nuo­tr.

JUNG­TIS: Pro­fe­so­rės Da­lios Ma­tu­lai­tės skulp­tū­ri­ne kom­po­zi­ci­ja „Gim­ti­nės ąžuo­las“ siū­lo­ma pa­puoš­ti su­tvar­ky­tą At­gi­mi­mo aikš­tę. Ma­no­ma, jog skulp­tū­ra ga­lė­tų tar­nau­ti kaip jung­tis, bu­rian­ti mies­to bend­ruo­me­nę ir jun­gian­ti po vi­są mies­tą iš­dė­lio­tas skulp­tū­ras.