Giesmės Marijai – kaimo tradicija

Su­va­žia­vo 14 ko­lek­ty­vų

Į tra­di­ci­nę šven­tę su­gu­žė­jo, su­va­žia­vo 14 ko­lek­ty­vų iš sep­ty­nių ra­jo­nų: Ra­sei­nių,Tel­šių, Pas­va­lio, Pa­ne­vė­žio, Pak­ruo­jo, Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio. Tarp sen­bu­vių bū­ta ir nau­jo­kų: Luo­kės (Tel­šių ra­jo­nas) folk­lo­ro an­samb­lis „Šat­ri­ja“, folk­lo­ro ko­lek­ty­vai „Gi­ja“ ir „Kors“ iš Pas­va­lio ra­jo­no.

Po Mi­šių, au­ko­tų Jo­niš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čio­je, kar­tu su žiū­ro­vais kai­mo klė­tį ap­su­po apie du šim­tus žmo­nių. Pa­si­mel­dus, at­li­kus bend­rus tra­di­ci­nius ge­gu­ži­nių pa­baig­tu­vių gie­do­ji­mus ir leng­vai pa­si­stip­ri­nus ko­lek­ty­vai pra­dė­jo var­žy­tu­ves: kiek­vie­nas jų tu­rė­jo su­gie­do­ti po gies­mę Mer­ge­lei Ma­ri­jai, o ki­to­je pro­gra­mos da­ly­je bū­ta ir švie­sių, links­mų dai­nų, ir šo­kių.

18-ą kar­tą or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je ne­trū­ko jau­ni­mo. Pri­si­šo­ku­siems ir pri­si­dai­na­vu­siems bal­so sty­gas šil­dė mė­tų ar­ba­ta, o jė­gų tei­kė Ju­li­jos Že­ko­nie­nės vir­ta per­li­nių kruo­pų ko­šė, ku­rios stai­ga at­vė­sus orui ne vie­nas no­rė­jo ir pa­kar­to­ti.

Te­be­vyks­ta ge­gu­ži­nės pa­mal­dos

Pa­sak Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro Kir­nai­čių ir Ja­kiš­kių ren­gi­nių re­ži­sie­riaus Ge­di­mi­no And­ra­šiū­no, gies­mių ir dai­nų Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai šven­tė vyks tol, kol kai­me bus gie­do­to­jų. Kir­nai­čiuo­se nuo neat­me­na­mų lai­kų vyks­ta ge­gu­ži­nių gie­do­ji­mai: vi­są ge­gu­žės mė­ne­sį kiek­vie­ną die­ną, iš­sky­rus sek­ma­die­nį, žmo­nės ren­ka­si į klė­te­lę ir kar­tu mel­džia­si bei gie­da gies­mes. Dar suei­na nuo 5 iki 10 žmo­nių iš pa­čių Kir­nai­čių, pri­si­jun­gia vie­nas ki­tas gie­do­to­jas iš Ja­kiš­kių, Ber­ži­nin­kų, Gas­čiū­nų. Vil­čių tra­di­ci­jai tęs­ti tu­ri­ma, nes tarp gies­mi­nin­kų yra ir jau­nes­nio am­žiaus žmo­nių, vie­nas jų – gas­čiū­niš­kis Si­mas Bu­be­lis, iš­ti­ki­mas Kir­nai­čių folk­lo­ro ko­lek­ty­vo „Klė­čia“ na­rys.

Kol G. And­ra­šiū­nas ne­bu­vo įsi­gi­jęs se­nos klė­te­lės, gy­ven­to­jai gies­mes gie­do­ti suei­da­vo paei­liui tai pas vie­ną, tai pas ki­tą į na­mus. Prieš 18 me­tų vis­kas pa­si­kei­tė – pir­mą kar­tą su­gu­žė­ta į jau­kią so­dy­bą su se­no­vi­niu pa­sta­tu. Ta­da bu­vo pa­so­din­tas ir stip­ry­bę sim­bo­li­zuo­jan­tis ąžuo­liu­kas, ku­rį pa­šven­ti­no švie­saus at­mi­ni­mo mon­sin­jo­ras Juo­za­pas Do­bi­lai­tis.Į pir­mą­jį ren­ginį klė­te­lė­je pri­si­jung­ti bu­vo pa­kvies­ti Jo­niš­kio ra­jo­no fok­lo­ro ko­lek­ty­vai, vie­tos baž­ny­čių cho­ris­tai, o po ke­le­rių me­tų ren­gi­nys išau­go į res­pub­li­ki­nį. Kas­met su­lau­kia­ma vis nau­jų, dar ne­ma­ty­tų ir ne­gir­dė­tų, da­ly­vių pa­si­ro­dy­mų.