Geriau vėliau negu niekada

Geriau vėliau negu niekada

Geriau vėliau negu niekada

Kelmės rajono Policijos komisariate surengta diskusija, skirta Tarptautinei kovos prieš moterų prievartą dienai pažymėti. Diskusijoje svarstyta, ką naujo į visuomenės gyvenimą ir Lietuvos teisinę erdvę įnešė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, akcentuota, jog prieš pora metų priimtas įstatymas gerokai pavėluotas. Tačiau būtų dar blogiau, jei būtų nepriimtas.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Smurto prieš moteris tema diskutuoti būtina

Kelmės rajono policijos komisariato salėje vykusią apvaliojo stalo diskusiją organizavo Krizių centro „Vilniaus moterų namai“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė, konsultantė Zuzana Vasiliauskaitė, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Meilutienė.

Įvairūs prevenciniai renginiai, skirti smurtui prieš moteris mažinti, Lietuvoje tęsiasi 16 dienų – nuo lapkričio 25-osios iki gruodžio 10-osios.

Diskusijoje dalyvavęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, jog 2011 metų gruodžio mėnesį priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas visiškai kitaip negu anksčiau vertina smurtą. Policija jau turi didelį ginklą, kovodama prieš smurtautojus. Viršininkas pasidžiaugė, kad į diskusiją susirinko policijos, socialinių tarnybų atstovų, tvirtino, kad smurto prieš moteris mažinimo tema diskutuoti būtina, nes tokiu būdu galima daug efektyviau sumažinti artimoje aplinkoje smurtaujančių asmenų skaičių.

Svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Diskusijos organizatorė L. H. Vasiliauskienė susirinkusiesiems išdėstė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys bei pristatė būdus joms spręsti.

Centro direktorė įvardijo tvirtą žingsnį, žengtą smurto mažinimo link – 2011 metų gruodžio 15 dieną priimtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

„Kovojant su smurtautojais, didžiulis darbas tenka ne tik specializuotos pagalbos centrų darbuotojams, bet ir policijos pareigūnams, todėl labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, padedantis efektyviai spręsti smurto problemą ir suteikti įvairiapusę pagalbą nukentėjusiosioms“. – dėstė L. H. Vasiliauskienė.

„Kas svarbiau: pinigai, daiktai ar žmonės?“

Kelmės rajono Policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas teigė, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra trumpas, jį perskaityti užtenka 10 minučių. Tačiau kur kas daugiau laiko prireikia norint suprasti viską, kas įstatyme pasakyta.

Dėl žalos visuomenei smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninės reikšmės veikos. „Kas svarbiau: pinigai, daiktai ar žmonės? Pavogtos akėčios ir besišaukianti pagalbos sumušta moteris? Nėra šalies, kurioje nebūtų nusikalstamumo. Smurtą reiktų vertinti plačiau – buvo toks faktas ar jo nebuvo“, – samprotavo R. Jagminas.

Smurto, pasak viršininko, būta visais laikais. Apie 96 procentai nukentėjusiųjų – moterys. Nepaisant to, kas patiria smurtą – vyras ar moteris – abiem atvejais kenčia vaikai.

R. Jagmino įsitikinimu, apie smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai visais atvejais turėtų informuoti specializuotos pagalbos centrus. Problemą reikia spręsti kompleksiškai.

Smurto ratas

Konsultantė Zuzana Vasiliauskaitė kalbėjo apie smurto šeimoje padarinius gyvenimo kokybei, ilgainiui dėl smurto pasireiškiančius įvairių ligų požymius bei įgyjamą mušamos moters sindromą, kuris reiškia tam tikrą potrauminio streso rūšį.

Smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susideda iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio ir „medaus mėnesio“, kuomet smurtautojas atgailauja.

Ratas dažniausiai įsisuka po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu būsimasis smurtautojas labai domisi moters gyvenimu, demonstruoja meilę. Deja, po kurio laiko mylinčio elgesį keičia sekimas ir kontrolė. Moterys, pasak pranešėjos, linkusios tikėti, jog situacija pasikeis, vyras nebesmurtaus. Tačiau šie lūkesčiai retai išsipildo, smurto ratas toliau sukasi, moterys nebesugeba apginti nei savęs, nei vaikų. Jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje tik stiprės, o pabaiga gali būti tragiška.

Į diskusiją įsijungė renginyje dalyvavę policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, savivaldybės atstovai. Abejingų nepaliko parodyti du filmukai apie tai, kodėl smurto aukos šeimoje nepalieka savo smurtautojų, apie smurtą kaip vyrų problemą.

Autorės nuotr.

PROBLEMA: Kelmės policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas tvirtino, jog apie smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai visais atvejais turėtų informuoti specializuotos pagalbos centrus. Problemą reikia spręsti kompleksiškai.

SMURTAS: „Smurtas prieš moteris šeimoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas“, – tvirtino Krizių centro „Vilniaus moterų namai“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė (iš kairės). (Šalia – Tauragės Moters užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Meilutienė).