Geležinkelių pertvarkos vėzdas smogė ir „mažiausiems“

Ge­le­žin­ke­lių per­tvar­kos vėz­das smo­gė ir „ma­žiau­siems“

Ša­lies ge­le­žin­ke­li­nin­kai be­maž me­tus gy­ve­na ne­ra­mias die­nas. Per­nai pra­si­dė­ju­sios ir dar ne­si­bai­gu­sios re­for­mos ge­ro­kai ap­kar­pė dar­buo­to­jų gre­tas – vie­ni išė­jo sa­vo no­ru, ki­ti bu­vo per­kel­ti į antri­nes įmo­nes, tre­ti vis dar ne­ri­mas­tin­gai te­be­gy­ve­na ne­ži­nio­je.

Dar­buo­to­jų ne­ri­mą be­ne ge­riau­siai jau­čian­tys pro­fsą­jun­gų va­do­vai sa­ko – to­kios per­tvar­kos ge­le­žin­ke­liuo­se dar nė­ra bu­vę ir bai­mi­na­si, ar ji ne­taps skau­džių pa­da­ri­nių prie­žas­ti­mi.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Op­ti­mi­za­vi­mo pro­ce­sas per­spaus­tas?

Nuo se­no ge­le­žin­ke­lių sos­ti­ne va­di­na­ma­me Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, kur daž­na šei­ma tu­ri są­sa­jų su ge­le­žin­ke­liu, sklan­do ne­ri­mas­tin­gos nuo­tai­kos.

Nors re­for­mų pa­sek­mes rad­vi­liš­kie­čiai jau pa­ju­to, aiš­kė­ja, kad per­tvar­ky­mai nė­ra ga­lu­ti­niai.

Ne­ri­mą dėl re­for­mų mė­gi­no su­ma­žin­ti per­nai va­sa­rą su pa­val­di­nių svi­ta Rad­vi­liš­ky­je ap­si­lan­kęs nau­ja­sis AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Man­tas Bar­tuš­ka. Tą­kart nau­ja­sis bend­ro­vės va­do­vas ge­le­žin­ke­li­nin­kams sa­kė, kad jį Rad­vi­liš­ky­je nu­ste­bi­no di­de­lis in­ži­ne­ri­nis po­ten­cia­las, stip­rūs de­pai ir mo­ty­vuo­ti dar­buo­to­jai.

M. Bar­tuš­ka tą­syk už­si­mi­nė, kad nu­ma­to­ma ge­le­žin­ke­lių re­for­ma ga­li už­truk­ti dve­jus-tre­jus me­tus ir jos strė­lės esą pir­miau­sia bus nu­kreip­tos į iš­pūs­tą ad­mi­nist­ra­ci­ją. Ta­čiau kliu­vo ir dar­bi­nin­kams.

Anks­čiau va­do­va­vęs Rad­vi­liš­kio lo­ko­mo­ty­vų de­po pro­fsą­jun­goms, o da­bar – Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­li­nin­kų pro­fsą­jun­gų fe­de­ra­ci­jai Vi­lius Li­gei­ka sa­ko, jog „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liuo­se“ jau įvy­ko di­de­li po­ky­čiai – iš be­veik 10,5 tūks­tan­čio dar­buo­to­jų li­ko dirb­ti 7,5 tūks­tan­čio.

„Vie­ni iš jų, iš­si­gan­dę ne­ži­no­my­bės, pa­tys išė­jo iš dar­bo, ga­vę 6-8 mė­ne­sių išei­ti­nes, da­lis su­ti­ko ir bu­vo per­ves­ti į antri­nes įmo­nes.

Išė­ju­sių­jų pa­le­tė įvai­ri – pra­šy­mus tei­kė ir jau­ni, ir vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jai. Tech­ni­niai dar­buo­to­jai, in­ži­nie­riai tech­no­lo­gai drą­siau priė­mė spren­di­mą ­lik­ti. Kai kas pa­si­rin­ko emig­ra­ci­ją. Ži­nau, jog kai ku­rie išė­jo į Šiau­lių me­ta­lo įmo­nę, nes są­ly­gos ten bu­vo ge­res­nės.

Bė­da ta, kad vie­toj išė­ju­sių­jų rin­ka var­gu ar pa­siū­lys ge­res­nių dar­buo­to­jų“, – sa­kė V. Li­gei­ka.

V. Li­gei­ka sa­kė su­pran­tąs si­tua­ci­ją: per­tvar­ky­ti ge­le­žin­ke­lius – tai ne kios­ką per­sta­ty­ti, ta­čiau op­ti­mi­za­vi­mo pro­ce­sas jam at­ro­do kiek per­spaus­tas. Bai­siau­sia, anot jo, kad tai ne­tu­rė­tų įta­kos dar­bų sau­gai.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kų žū­tis – kas kal­tas?

V. Li­gei­ka pri­si­mi­nė ne­se­niai ge­le­žin­ke­liuo­se įvy­ku­sią bai­sią tra­ge­di­ją – kai trau­ki­nys mir­ti­nai su­va­ži­nė­jo du prie Vai­do­tų nuo bė­gių snie­gą va­liu­sius ge­le­žin­ke­li­nin­kus.

Nors įvy­kis te­bė­ra ti­ria­mas, tarp ge­le­žin­ke­li­nin­kų sklan­do kal­bos, jog dėl to ga­li bū­ti kal­ta ir op­ti­mi­za­ci­ja.

„Vi­si lau­kia­me iš­va­dų dėl šios bai­sios žū­ties. Ti­ki­mės, kad ta­da paaiš­kės, kas dėl to kal­tas – dar­bo sau­gos pa­žei­di­mai, bri­ga­dų op­ti­mi­za­ci­ja ar žmo­gaus klai­da.

Są­mo­nin­gai dar­bų sau­gos inst­ruk­ci­jos nė­ra pa­žei­di­nė­ja­mos, bet kai dar­buo­to­jų dir­ba ma­žiau, ken­čia jei ne dar­bų sau­ga, tai apim­tys – tik­rai. Dir­ba­ma lė­čiau ir ma­žiau, nes kai kur dir­ba per­pus ma­žiau žmo­nių. Kai rei­kia rim­tes­nį dar­bą da­ryti, ten­ka jung­ti bri­ga­das. Va­žiuo­ja­ma iš Ši­lė­nų į Zok­nius ar iš Šiau­lių į Rad­vi­liš­kį.

Pa­si­da­ro laks­ty­mas, o ne dar­bas. Kai meist­ri­jos bu­vo su­komp­lek­tuo­tos ir su­for­muo­tos vie­to­se ir jos pri­žiū­rė­da­vo vi­sus dar­bus, bū­da­vo vi­sai ki­taip“, – sa­kė V. Li­gei­ka.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ fi­lia­lo „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Ru­dai­tis rė­žia tie­siai švie­siai: dar­bi­nin­kų žū­tis bu­vo be­veik nu­ma­ty­ta.

Jo tu­ri­mais duo­me­ni­mis, „Šiau­lių ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ro­je“ bu­vo 968 dar­buo­to­jai, li­ko – apie 300. Ne vi­si bu­vo at­leis­ti. Da­lis išė­jo į „Gel­sau­gą“, ki­tas įmo­nes, cent­rus.

„Pert­var­ka la­biau­siai pa­lie­tė inf­rast­ruk­tū­rą. To­kios per­tvar­kos dar ne­bu­vo, nors aš ge­le­žin­ke­ly­je dir­bu jau 50 me­tų. Cent­ra­li­za­vi­mas įvy­ko „juo­dai“ – vis­kas per­si­kė­lė į Vil­nių.

Ke­lio bri­ga­dos bu­vo su­ma­žin­tos per­pus. Bri­ga­di­nin­kų ne­be­li­ko, li­ko tik ke­lio meist­rai, ku­riems ta­po su­dė­tin­ga dirb­ti. Da­bar jie ski­ria at­sa­kin­gais dar­buo­to­jus, o šie dir­ba taip, kaip su­pran­ta.

Dar­buo­to­jams ta­po ne­be­sau­gu dirb­ti. Vi­sa at­sa­ko­my­bė pa­lik­ta meist­rams – ju­ri­di­nė, fi­zi­nė. Dar­bo sau­ga „pri­ka­bin­ta“ meist­rui, jis ta­po at­sa­kin­gas už vis­ką. Už dar­bo sau­gą bu­vo at­sa­kin­gi pen­ki žmo­nės, li­ko du, bet jie pri­klau­so Vil­niui.

Bri­ga­dos vyk­do tik nea­ti­dė­lio­ti­nus ke­lių prie­žiū­ros dar­bus. Ki­tus dar­bus at­lie­ka par­tne­riai – Ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo cent­ras. Apim­tys pa­si­skirs­tė, bet pa­grin­di­nė at­sa­ko­my­bė li­ko meist­rui“, – pa­sa­ko­ja ge­le­žin­ke­lių ve­te­ra­nas.

Anot jo, vi­si lau­kia, kaip baig­sis reor­ga­ni­za­ci­ja. Jei dar kar­tą bus skirs­ty­mai į UAB, vėl esą ga­li­ma vis­ko lauk­ti, nes UAB'-ai juk nuo­sto­lin­gai ne­dirbs.

„Mes la­bai pri­klau­so­me nuo po­li­ti­nių spren­di­mų“, – su ap­gai­les­ta­vi­mu iš­si­ta­rė pro­fsą­jun­gie­tis.

Aiš­ku­mo ti­ki­si po su­si­ti­ki­mo

Rad­vi­liš­kio lo­ko­mo­ty­vų de­pe per­tvar­ky­mų taip pat bu­vo, bet de­po pro­fe­si­nės or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ged­vi­las sa­ko, kad pas juo tai vy­ko pa­kan­ka­mai švel­niai, nes dau­gu­ma dar­buo­to­jų pe­rė­jo dirb­ti į nau­jai su­for­muo­tas struk­tū­ras. Išė­ju­siems bu­vo iš­mo­kė­tos kom­pen­sa­ci­jos.

„Rad­vi­liš­kio de­pas iš­si­skai­dė po pa­da­li­nius. Iš de­po li­ko Rad­vi­liš­kio kro­vi­nių ve­ži­mo cent­ras, o re­mon­ti­nin­kai ta­po Vil­niau lo­ko­mo­ty­vų re­mon­to de­po pa­da­li­niu. Kaip ir Klai­pė­dos bei Kau­no.

Pas mus dir­bu­siems me­cha­ni­kams, in­ži­nie­riams tech­no­lo­gams bu­vo pa­siū­ly­ta pe­rei­ti į Tur­to val­dy­mo de­par­ta­men­tą. Bet ten rei­kės 60-ies dar­buo­to­jų, o yra apie 80. Aiš­ku, dar­buo­to­jus kaus­to ne­ži­no­my­bė: ar juos pa­si­rinks? Ti­ki­mės, kad li­ku­siems bent jau ne­bus blo­giau“, – vi­lia­si pro­fe­si­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kus bau­gi­na ir dar vie­na nu­ma­to­ma per­tvar­ka, kai iš tri­jų di­rek­ci­jų (Ke­lei­vių, Kro­vi­nių ir Inf­rast­ruk­tū­ros) bus da­ro­mos trys ant­ri­nės įmo­nės ir esa­mų UAB'-ų skai­čius išaugs iki sep­ty­nių.

„Va­di­na­si, bus nau­ji di­rek­to­riai, nau­jos val­dy­bos ir nau­ja bai­mė dėl sa­vo dar­bo vie­tos. Žmo­nės jau pa­var­go nuo tų nau­jo­vių. Čia tik praė­jo praė­ju­sių me­tų ma­ži­ni­mo, mė­ty­mo šur­mu­liai, da­bar lau­kia nau­ji. Tai tik di­di­na blaš­ky­mą­si“, – ne­ri­mu da­li­jo­si V. Li­gei­ka.

Vi­si pro­fsą­jun­gie­čiai ti­ki­si, kad kas nors la­biau paaiš­kės ko­vo 29 die­ną, per pla­nuo­ja­mą ge­ne­ra­li­nės di­rek­ci­jos ir pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­ti­ki­mą.

Bū­ta kal­bų, kad dar iki tol „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vy­bė ap­si­lan­kys Rad­vi­liš­kio ge­le­žin­ke­lių įmo­nė­se.

Au­to­rės nuo­tr.

Praė­ju­sių me­tų su­si­ti­ki­me su AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­ne di­rek­ci­ja Rad­vi­liš­kio lo­ko­mo­ty­vų de­po pro­fsą­jun­gos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ged­vi­las (sto­vi) bai­mi­no­si, kad dėl re­for­mos ne­nu­ken­tė­tų „ma­žiau­sie­ji“ – dar­bi­nin­kai.

Ge­le­žin­ke­lių op­ti­mi­za­ci­jos pro­ce­sai ap­skrie­jo vi­sas ge­le­žin­ke­lių įmo­nes, tarp jų – ir Rad­vi­liš­kio.

So­cia­li­nių tink­lų nuo­tr.

Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­li­nin­kų pro­fsą­jun­gų fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas Vi­lius Li­gei­ka: „Pert­var­ky­ti ge­le­žin­ke­lius – tai ne kios­ką per­sta­ty­ti, ta­čiau op­ti­mi­za­vi­mo pro­ce­sas jau at­ro­do kiek per­spaus­tas“.