Garbingo jubiliejaus proga – du garbės piliečiai

Garbingo jubiliejaus proga – du garbės piliečiai

Gar­bin­go ju­bi­lie­jaus pro­ga – du gar­bės pi­lie­čiai

Še­du­va 640-ąjį gim­ta­die­nį pa­si­ti­ko pa­do­va­no­da­ma ne tik su Jo­ni­nė­mis su­ta­pu­sią pui­kią šven­tę. Ju­bi­lie­ji­nia­me ren­gi­ny­je gar­bės pi­lie­čių re­ga­li­jos įteik­tos dviem se­niū­ni­jos gar­biems žmo­nėms – ge­ra­da­riui ūki­nin­kui Ka­zi­mie­rui Ma­si­lio­niui ir pe­da­go­gui Kęs­tu­čiui Meš­kaus­kui.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Šven­tė kar­tu su Jo­nais

Gar­bin­gą is­to­ri­ją tu­rin­ti Še­du­va šie­met šven­čia 640-ies me­tų ju­bi­lie­jų: su­vo­kie­tin­tas Še­du­vos var­das ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se – Li­vo­ni­jos ri­te­rių žy­gių į Lie­tu­vą ap­ra­šy­me – pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas 1378 me­tais.

Ju­bi­lie­ji­nė­je mies­to šven­tė­je pri­min­ti svar­biau­si Še­du­vos is­to­ri­niai fak­tai.

Tarp jų – 1654 me­tų bir­že­lio 25 die­ną Še­du­vai su­teik­tos Mag­de­bur­go mies­to tei­sės. To­dėl še­du­viai sa­vo mies­to gim­ta­die­nį ir šven­čia kar­tu su Jo­ni­nė­mis.

Iki bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo Še­du­va bu­vo vie­nin­te­lis Lie­tu­vos mies­te­lis, iš­si­ko­vo­jęs mies­to tei­ses ir pa­gal įsta­ty­mus pri­lygs­tąs ap­skri­ties mies­tams.

Še­du­va me­na ir skau­dų sa­vo is­to­ri­jos tarps­nį – kai mies­te, ku­rio dau­gu­mą su­da­rė žy­dai, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo iš­žu­dy­ti ko­ne vi­si štet­lo gy­ven­to­jai.

Anot Še­du­vos se­niū­no Jus­ti­no Pra­nio, še­du­viai vi­sa­da šven­čia du ju­bi­lie­jus – kai mies­tui bu­vo su­teik­tos Mag­de­bur­go tei­sės ir mies­to įkū­ri­mo da­tą. Šie­met yra pa­sta­ra­sis ju­bi­lie­jus. Per ju­bi­lie­ji­nes da­tas ir yra skel­bia­mi mies­to gar­bės pi­lie­čiai.

Dėl šių­me­čių kan­di­da­tų esą bu­vo su­tar­ta vien­bal­siai.

Gar­sė­ja ge­rais dar­bais

Šven­tės me­tu gar­bės pi­lie­čio re­ga­li­jos bu­vo įteik­tos Ro­ko­nių kai­mo ūki­nin­kui Ka­zi­mie­rui Ma­si­lio­niui. Po­nas Ka­zi­mie­ras ūki­nin­kau­ja sa­vo gim­ti­nė­je ir čia gar­sė­ja sa­vo ge­rais dar­bias.

Vi­sa­da be­si­šyp­san­tis, pui­kios nuo­tai­kos kai­mo švie­suo­lis yra pa­gel­bė­jęs dau­ge­liui se­niū­ni­jos žmo­nių. Jo ge­rų dar­bų krai­tis kas­met sun­kė­ja: ūki­nin­kas nuo­lat pa­de­da sun­kiau gy­ve­nan­čioms šei­moms, įstei­gė pi­ni­gi­nę pre­mi­ją ge­riau­siai be­si­mo­kan­čiam Si­dab­ra­vo gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tui.

K. Ma­si­lio­nio ini­cia­ty­va Bu­tė­nuo­se įsteig­ta bend­ruo­me­nė. Jis – dau­gy­bės ren­gi­nių rė­mė­jas. Ro­ko­nių kai­mą puo­šia Ma­si­lio­nio sta­ty­tas kry­žius, nuo to­lo švie­čia nau­ja baž­ny­čia. At­gai­vin­tos ir gie­da­mos ge­gu­ži­nės pa­mal­dos. Įgy­ven­din­ta sva­jo­nė skrai­dy­ti nuo­sa­vu ult­ra leng­vuo­ju lėk­tu­vu. K. Ma­si­lio­nis yra ap­do­va­no­tas Ge­ru­mo an­ge­lo sta­tu­lė­lė­mis.

„Kaž­ko­dėl jaus­mas toks, kad dar per ma­žai pa­da­riau, – ga­vęs gar­bės pi­lie­čio re­ga­li­jas, re­dak­ci­jai sa­kė no­mi­nan­tas. – Aš gy­ve­nu pa­gal a.a. se­ne­lio gy­ve­ni­mo tai­syk­lę, ku­ri sa­ko: jei no­ri ge­rai gy­ven­ti, tu­ri bū­ti są­ži­nin­gas ir 10 pro­cen­tų pel­no ati­duo­ti bied­niems žmo­nėms ar­ba baž­ny­čiai. Aš taip ir da­rau. Ir man aruo­dai pil­nė­ja. Gy­ve­nu se­ne­lio že­mė­je, jo že­mė­je pa­sta­čiau baž­ny­čią ir esu la­bai lai­min­gas“.

Vi­sus po­no Ka­zi­mie­ro ge­rus dar­bus sun­ku ir su­skai­čiuo­ti. Anot jo pa­ties, vien au­to­mo­bi­lių pa­do­va­no­ta gal koks 30, nu­pirk­ta apie 10 kar­vių sun­kiai gy­ve­nan­čioms šei­moms, dau­ge­liui žmo­nių pa­gel­bė­ta pi­ni­gi­nė­mis lė­šo­mis, pa­dė­ta ne vie­nam pa­de­gė­liui.

„Pa­sis­kai­čiuo­ju 10 pro­cen­tų pel­no ir da­li­nu. Aiš­ku, ne­švais­tau į kai­rę ir į de­ši­nę, lė­šų ski­riu tik rim­tiems rei­ka­lams“, – re­dak­ci­jai sa­kė ge­ra­da­ris.

Or­kest­rui va­do­vau­ja 33 me­tus

Gar­bės pi­lie­čiu no­mi­nuo­tas ir mu­zi­kos mo­ky­to­jas, il­ga­me­tis vie­nin­te­lio Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­vuo­jan­čio pu­čia­mų­jų or­kest­ro va­do­vas Kęs­tu­tis Meš­kaus­kas.

Va­do­vas sa­ko tu­rin­tis vie­nin­te­lį ir ne­pa­kar­to­ja­mą sa­vo or­kest­rą, ku­riam va­do­vau­ja dau­giau nei tris de­šimt­me­čius. Jo or­kest­re gro­ja ir moks­lei­viai, ir suau­gu­sie­ji. Or­kest­ras at­ren­ka­mas ir da­ly­vau­ja vi­so­se pa­sau­lio lie­tu­vių, res­pub­li­ki­nė­se ir moks­lei­vių dai­nų šven­tė­se, yra ir šių me­tų pa­sau­lio lie­tu­vių dai­nų šven­tės „Var­dan tos....“ da­ly­vis.

K. Meš­kaus­ką, di­ri­guo­jan­tį sa­vo or­kest­ran­tams, ga­li pa­ma­ty­ti daž­na­me ra­jo­no ren­gi­ny­je, įvai­rio­se šven­tė­se, ei­ty­nė­se.

Anot K. Meš­kaus­ko, kiek­vie­na­me ren­gi­ny­je bū­na gro­jan­čių mu­zi­kan­tų, ku­rie jau išė­ję iš or­kest­ro.

„Jei tik ga­li ir ne­bū­na kur iš­va­žia­vę, vi­sa­da mums pa­gel­bė­ja“, – ge­rus iš­li­ku­sius ry­šius su bu­vu­siais ko­lek­ty­vo na­riais gi­ria va­do­vas.

Kiek per 33 me­tus jo va­do­vau­ja­ma­me or­kest­re gro­jo mu­zi­kan­tų, K. Meš­kaus­kas sa­ko ne­skai­čia­vęs ir šian­dien dėl to kaž­kiek gai­li­si. O ne­skai­čia­vo dėl to, kad pa­ts ne­ti­kė­jo tiek me­tų iš­lai­ky­siąs or­kest­rą.

„Kas­met or­kest­rą pa­pil­do apie 10 nau­jų na­rių. Bū­na, pa­si­ren­ka gro­ti 25 vai­kai, o lie­ka ko­kie pen­ki. Ne vi­si iš­lai­ko, nes pu­čia­mie­ji yra toks da­ly­kas: jei tu ne­pa­pū­tei ke­lias die­nas, tu­ri vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo“, – sa­ko va­do­vas.

Au­to­rės nuo­tr.

Še­du­vos gar­bės pi­lie­čių re­ga­li­jos šie­met įteik­tos il­ga­me­čiam mu­zi­kos pe­da­go­gui Kęs­tu­čiui Meš­kaus­kui (kai­rė­je) ir ge­rais dar­bais gar­sė­jan­čiam ūki­nin­kui Ka­zi­mie­rui Ma­si­lio­niui.

Il­ga­me­tis Še­du­vos gim­na­zi­jos pu­čia­mų­jų inst­ru­men­tų or­kest­ro va­do­vas Kęs­tu­tis Meš­kaus­kas – šių me­tų Še­du­vos Gar­bės pi­lie­tis.

Še­du­vos glo­bos na­mų ko­lek­ty­vas ju­bi­lie­ji­nės šven­tės da­ly­vius vai­ši­no tra­di­ci­niais lie­tu­viš­kais val­giais.