Naujausios
Gaisrų kyla ir dėl deginamos žolės
Apie pusė visų rajono gaisrų kyla atvirose teritorijose, todėl kiekvienas pavasaris tampa galvos skausmu ugniagesiams. Deginama žolė neretai virsta sunkiai užgesinama ugnimi, naikinančia visa, kas pasitaiko jos kelyje.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Sunku rasti kaltininkus
Praėjusių metų pavasarį rajone kilo 39 sausos žolės gaisrai.
Pakiršinėlio kaime praėjusių metų balandį vaikai sukėlė gaisrą ūkiniame pastate. Laimei, gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas. Apdegė tik pastato viduje buvę šiaudai bei aprūko sienos.
Šių metų balandį Dargužių kaime nuo užsidegusios žolės sudegė medinis garažas bei aprūko ūkinio pastato siena.
Pagrindinės kilusių gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys, abejingumas, suaugusiųjų neprižiūrimi vaikai, panorę pažaisti su ugnimi.
Pasak ugniagesių, problema yra tai, jog sunku nustatyti atvirose teritorijose sukeltų gaisrų kaltininkus, kadangi ugnis įsiplieskia nuošaliose vietose.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, Radviliškio rajono atvirose teritorijose per metus kyla apie 50 procentų visų gaisrų. O, pavyzdžiui, sausringais 2006 metais tokie gaisrai sudarė net 67 procentus (225 gaisrai).
Sausos žolės gaisrų atvirose teritorijose, miškuose bei durpynuose ypač padaugėja pavasarį.
„Kiekvienas sausos žolės gaisras, kaip žinia, padaro žalos ne tik gamtai. Speciali technika sudegina daug brangaus kuro, genda, yra atvejų, kai, užsidegus žolei, nukentėjo pastatai, sodybos, yra žuvusių žmonių“, – problemas dėl deginamos žolės vardijo Radviliškio PGT vyresnysis inspektorius Donatas Stakvilevičius.
Didžiausia problema, anot D. Stakvilevičiaus, yra ta, kad nenaudingi žemės plotai, bei pasipelnijimo tikslais įsigyti žemės sklypai yra nešienaujami ir neprižiūrimi.
Pažeidėjams gresia baudos
D. Stakvilevičius įspėjo: nors žemdirbiams ir yra patogiausia apleistus laukus nudeginti, reikėtų žinoti, kad tai draudžiama, o už šią veiką administracine tvarka baudžiama iki 1000 litų bauda.
Kūrenti laužus ir deginti augalinės kilmės atliekas galima tik kaimo vietovėse, krūvose ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, nepaliekant laužų be priežiūros, kad ugnis neišplistų.
Deginant didesnį atliekų kiekį, būtina pranešti artimiausiai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Reiktų atsižvelgti ir į vėjo kryptį, kad aplinkiniams nesukeltume nepatogumų ir būtų išvengta konfliktų.
Ugniagesiai pataria augalinės kilmės atliekas, medžių šakas, esant galimybei, panaudoti kurui ar kompostuoti.
Žemdirbiai turėtų prižiūrėti savo laukus, pakeles ir pagriovius taip, kad nesudarytų sąlygų kilti gaisrui. Reikėtų pasidomėti ir šalia esančiais apleistais žemės plotais keliančiais grėsmę kilti gaisrui, jų priklausomybe, kad, pranešus specialiosioms tarnyboms, jų savininkai ar naudotojai laiku būtų įspėti, kol neįvyko gaisras.
„Pastebėję ir įsitikinę kad kilo gaisras, nebūkite abejingi, pasistenkite degančią žolę užplakti medžių šakomis ar audeklu. Jeigu ugnies neįmanoma sutramdyti, nedelsdami praneškite ugniagesiams“, – patarė D. Stakvilevičius.
Autorės nuotr.
GAISRAI: Pusė visų gaisrų rajone kyla atvirose teritorijose, dažniausiai – dėl deginamos žolės.
PROBLEMA: Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Donatas Stakvilevičius: „Deginama žolė – pagrindinis ugniagesių galvos skausmas pavasarį“.