Festivalis sulaukė svečių net iš Pietų Korėjos ir Argentinos

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Yong­gu Shin iš Pie­tų Ko­rė­jos dviem sa­vo pa­si­ro­dy­mais nu­ne­šė į bu­dis­tiš­ką ra­my­bės, gė­rio ir gro­žio pa­sau­lį.
Ge­gu­žės 9–12 die­no­mis Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio ra­jo­nas) skir­tin­go­se, net ir ne­tra­di­ci­nė­se vie­to­se – žir­gy­no ma­nie­že, bu­vu­sio­je pie­ni­nė­je, mies­to pir­ty­je – skam­bė­jo mu­zi­ka, iš­dy­go ins­ta­lia­ci­jos, vy­ko per­for­man­sai, bu­vo ro­do­mi spek­tak­liai, or­ga­ni­zuo­tas blus­ų turgus. Tre­čia­ja­me "Frin­ge" fes­ti­va­ly­je su­lauk­ta me­ni­nin­kų ne tik iš Eu­ro­pos ša­lių, bet ir Pie­tų Ko­rė­jos bei Ar­gen­ti­nos.

Eg­zo­tiš­ki pa­si­ro­dy­mai

Ke­tu­rias die­nas ir nak­tis me­no pa­sau­lį Ža­ga­rė­je kū­rė ir ro­dė jau­nie­ji ak­to­riai, šo­kė­jai, mu­zi­kan­tai, vi­zua­lių­jų me­nų at­sto­vai ne tik iš Lie­tu­vos, kai­my­ni­nės Lat­vi­jos, bet ir Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Da­ni­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Pran­cū­zi­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ar­gen­ti­nos, Pie­tų Ko­rė­jos.

Ger­man Roff­ler, at­vy­kęs iš Ar­gen­ti­nos ir šiuo me­tu ap­si­sto­jęs Is­pa­ni­jo­je, bu­vu­sio­je si­na­go­go­je su­si­rin­ku­sius žiū­ro­vus už­liū­lia­vo me­lan­cho­liš­ko­mis dai­no­mis, ne­ti­piš­ku tan­go ir sa­vo vai­kui kur­ta lop­ši­ne. Jį kei­tė lat­vių, lie­tu­vių ir vo­kie­čių gru­pės ir bri­tiš­ko­jo ro­ko at­sto­vai, o Si­mon Duck iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos iš­ga­vo mu­zi­ki­nius gar­sus inst­ru­men­tu, su­konst­ruo­tu iš elekt­ro­ni­kos de­ta­lių.

Yong­gu Shin iš Pie­tų Ko­rė­jos dviem sa­vo pa­si­ro­dy­mais nu­ne­šė į bu­dis­tų ra­my­bės, gė­rio ir gro­žio pa­sau­lį, sim­bo­liš­kai per ran­kas per­duo­da­mu siū­lu, tar­si su­jung­da­mas žiū­ro­vus į vie­ną bro­ly­bės drau­gi­ją.

Me­ni­nin­kas dar iki šių pa­si­ro­dy­mų kvie­tė į dirb­tu­ves, kur kiek­vie­nas no­rin­tis ga­lė­jo pa­si­da­ry­ti sa­vo vei­do at­vaiz­dą-kau­kę. Y. Shin do­mė­jo­si vi­sais ren­gi­niais, jį ypač su­ža­vė­jo lė­lių ko­lek­ci­ja tau­to­dai­li­nin­kės ir lė­li­ni­n­kės Auš­ros Pet­raus­kie­nės lė­lių na­muo­se, vie­ną fes­ti­va­lio va­ka­rą vir­tu­siuo­se lė­lių ka­vi­ne. Jo­je lan­ky­to­jai bu­vo lau­kia­mi su sa­vo pa­čių nuo vai­kys­tės iš­sau­go­to­mis lė­lė­mis.

Pa­siek­ti tuos, kurie jau­čia­si ne­pa­sie­kia­mi

Šių me­tų "Frin­ge" ar­ba ki­taip – "Pa­ri­bio" fes­ti­va­lio pa­grin­di­nė min­tis bu­vo pa­siek­ti tuos, ku­rie jau­čia­si ne­pa­sie­kia­mi, apei­ti tvo­ras, ku­rias žmo­nės gal­būt pa­si­sta­to iš ne­pa­si­ti­kė­ji­mo. Tad itin gra­žia do­va­na ta­po pres­ti­ži­nės Džiul­jar­do mo­kyk­los Niu­jor­ke abs­ol­ven­tės smui­ki­nin­kės Jus­ti­nos Auš­ke­ly­tės ap­si­lan­ky­mas pas ke­lias gar­baus am­žiaus ža­ga­rie­tes, ku­rioms at­li­ko po ke­le­tą kū­ri­nių – tai­gi, šven­tę at­ne­šė tie­siai į na­mus. Ji taip pat mu­zi­ka­vo baž­ny­čio­je po sek­ma­die­nio pa­mal­dų.

Me­nas tie­sio­giai į sve­čius atė­jo ir Šiau­lių gat­vė­je. Ant vie­no gy­ve­na­mo­jo na­mo sie­nos at­gi­jo me­ni­nin­ko Lak­ra­son Se­lec­tach gat­vės me­no pie­ši­nys – mis­ti­nis vei­das. Tuo tar­pu, praei­nan­tie­ji pro Ža­ga­rės gim­na­zi­ją dai­rė­si į vir­ves, nuo sto­go nu­temp­tas iki že­mės, pri­me­nan­čias sau­lės spin­du­lius. Juk mo­kyk­la – kaip ir sau­lė – ne­ša švie­są. Šis dar­bas pa­va­di­ni­mu "Pra­si­len­ki­mai" – kraš­tie­tės, bu­vu­sios moks­lei­vės me­ni­nin­kės Žid­ri­jos Ja­nu­šai­tės do­va­na mo­kyk­lai ar­tė­jan­čio šimt­me­čio pro­ga. Ti­ki­ma­si, kad ins­ta­lia­ci­ja su­lauks ju­bi­lie­jaus, ku­ris pla­nuo­ja­mas bir­že­lį.

Pro­vo­kuo­jan­tys pa­si­ro­dy­mai

Fes­ti­va­ly­je bu­vo fil­mas apie pro­vo­kuo­jan­tį, lau­žan­tį sie­nas Lais­vą­jį Bal­ta­ru­si­jos teat­rą, ku­ris žiū­ro­vui pa­sa­ko­jo apie kont­ro­ver­siš­ką ir pa­vo­jin­gą, ri­zi­kin­gą, emo­ci­jų ku­pi­ną gy­ve­ni­mą kai­my­nė­je dik­ta­tū­ros val­do­mo­je ša­ly­je. Taip pat vie­nin­te­lio to­kio Eu­ro­po­je Vil­niaus tan­go teat­ro šou "Café Domín­guez" (šis teat­ras jau pa­ke­rė­jo Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Bel­gi­jos, Urug­va­jaus, Ar­gen­ti­nos pub­li­ką) pa­si­ro­dy­mas bei dvie­jų ak­to­rių – Vi­tos Ma­la­cho­vos ir pran­cū­zės Aud­ri Lor­ril­lard – poe­ti­nė ru­sų kū­rė­jo Da­nii­lo Charm­so gy­ve­ni­mo trak­tuo­tė per fi­zi­nį teat­rą ir įvai­ria­kal­bį teks­tą. Iš­raiš­kin­giau­sio­mis prie­mo­nė­mis šia­me spek­tak­ly­je ta­po ne žo­dis, bet ak­to­rių fi­zi­nė iš­tver­mė ir tre­na­žas, at­lie­kant be­veik ak­ro­ba­ti­nius veiks­mus.

Iš vi­so per ke­tu­rias fes­ti­va­lio die­nas įvy­ko apie tris­de­šimt įvai­rių ren­gi­nių.

Pa­sak vie­nos iš or­ga­ni­za­to­rių Sa­rah Mit­ri­kės, iš pra­džių bu­vę ne­ra­mu, kiek me­ni­nin­kų no­rės pa­si­ro­dy­ti Ža­ga­rė­je, ta­čiau ar­tė­jant fes­ti­va­lio da­tai jų ra­do­si vis dau­giau, vie­nus re­ko­men­da­vo ki­ti. At­si­ra­do gir­dė­ju­sių ir pa­ra­šiu­sių tie­sio­giai. Fes­ti­va­lio "Frin­ge" idė­ją, prieš 70 me­tų gi­mu­sią Ško­ti­jo­je, prieš ke­le­rius me­tus pa­siū­lė S. Mit­ri­kė, prie jos pri­si­jun­gė Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­ras, me­ni­nin­kė Žid­ri­ja Ja­nu­šai­tė, "Ža­ga­rės bal­se­lis", ki­tos vie­tos įstai­gos ir or­ga­ni­za­ci­jos.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.