Festivalio dovana – tolimų kraštų kultūra

Festivalio dovana – tolimų kraštų kultūra

„Festivalio dovana – tolimų kraštų kultūra

Antradienį Pakruojo dvare baigėsi pirmasis tarptautinis meno festivalis „Anima Mundi“ ("Pasaulio dvasia"), sukvietęs dalyvių iš keturių kontinentų ir dovanojęs progą betarpiškai prisiliesti prie tolimų kraštų kultūrų. Dalis festivalio parodos eksponatų padovanoti Pakruojui.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Kūrėjai atsivežė istorijas

Beveik savaitę Pakruojo dvaro rūmų salės buvo virtusios ištisomis dienomis laisvai lankoma meno galerija, kur rikiavosi dešimtys paveikslų, įprastos ir kompiuterinės grafikos darbai, piešiniai, skulptūros.

Gruzijos dailininko Alex Lomadze eksponuota Madona – neįprasta šiam žanrui: Marijos veidas kruvinas. Tokie paveikslai atsirado prieš keletą metų.

„Tapant ikoną, iš Madonos veido ištryško kraujas. Nežinojau, ką daryti – ar palikti šias vietas neliestas, ar baigti tapyti pagal ikonografijos kanonus ir kraujo pėdsakus paslėpti po dažais“, – prisiminė Alex.

Dailininkas patarimo kreipėsi į Gruzijos bažnyčios patriarchą – dvasinį vadovą. Šis nusprendė, jog neįprastoji ikona neturi būti taisoma, o baigus ją tapyti atiduota saugoti į vieną iš šalies vienuolynų. Menininkui patriarchas leido ir toliau tapyti Madonas kruvinais veidais.

Šalia dvaro pievoje būrėsi plenero, kūrybinių dirbtuvių dalyviai. Ne tik į festivalį atvykę užsieniečiai, bet ir meną mėgstantys pakruojiškiai, dalį laisvalaikio skirti kūrybai susigundę dvaro lankytojai. Nuo ąžuolo kamieno juos bei praeinančius dvaro takeliais stebėjo skulptoriaus iš Danijos Michael Sasserson „Smegenys“. Prie šio iš medžio ir muilo akmens kūrinio fotografuotis dvaro lankytojai ėjo vieni po kitų.

Gal autorius didelį populiarumą pelniusią skulptūrą ir paliks Pakruojyje?

„O ne! „Smegenys“ yra tas darbas, kuris visur su manimi kartu keliauja. Atvažiuoju į renginį – pasikabinu, išvažiuoju – išsivežu ir jį, kaip talismaną“, – juokėsi menininkas.

Paskutinį bendrą vakarą festivalio dalyviai keitėsi adresais, autografais.

Kūriniai liko Pakruojyje

Pakruojiečiams M. Sasserson padovanojo skulptūrą „Motina žemė": archeologų randamas akmens amžiaus dievybių statulėles primenanti moters figūra savimi užstoja pulką mažylių.

Pakruojyje lieka kito danų menininko, tapytojo Ole Marstrand paveikslas. Šio dailininko kūrybą kritikai įvardija kaip kupiną elementų iš ankstyvojo Šiaurės šalių akmens bei bronzos amžiaus laikotarpio, siurrealistinių kaukių. Atsekama O. Marstrand kūryboje P. Pikaso įtaka.

Rajonui padovanoti indoneziečių Rudy Murdock, Debronzes ir Prancūzijai bei Danijai atstovaujančios Soli Madsen kūriniai skiriasi vieni nuo kitų, kaip diena nuo nakties. Tolimosios Indonezijos menininkai į savo darbus įpynę šios šalies mitologinius personažus.

Dailininko, muzikanto, dainininko Debronzes darbai kritikų apibūdinami kaip tamsiosios žmogaus pusės, tragiškos realybės tyrinėjimai fantazijos srityje, jungiant su klasikiniu piešimo stiliumi ir vertinami kaip unikalūs. Tuo tarpu daugybę parodų Danijoje bei kitose šalyse surengusios Soli Madsen stilius – ekspresionistinis, naudojami ir abstraktūs, ir natūralistiniai elementai, šviesios, ryškios spalvos.

Festivalio konkurso nugalėtojos Elmiros Shokr Pour siurrealistinis paveikslas žiūrovus nukels į tapytojos jausmus ir įsivaizduojamas erdves, pakvies pažinti moterį, kaip gamtos paslaptį bei gyvybės šaltinį.

Gruzijos atstovas Alex Lomadze paliko vieną iš paties sukurta technika (natūraliais akmenimis) tapytų paveikslų – garsaus šios šalies menininko Pirosmani portretą.

Liko dvare ir festivalio koordinatorės Zitos Vilutytės, dailininkų Kornelijaus Užuoto bei Sauliaus Kruopio paveikslai.

Festivalio dalyviai Pakruojo visuomenei padovanojo dvylika kūrinių. Ar visuomenei jie bus prieinami?

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė informavo, jog dovanotiems kūriniams skirta viena dvaro rūmų salė. Juos lankytojai galės apžiūrėti nemokamai – tereikės dėl to kreiptis į dvare įsikūrusio Turizmo informacijos centro darbuotojus. Taip pat ketinama dovanotuosius kūrinius kurį laiką eksponuoti „Žiemgalės“ muziejuje – kad juos galėtų apžiūrėti ir žeimeliečiai.

Autorės nuotr.

TALISMANAS: Festivalio koordinatorė Zita Vilutytė ir skulptorius Michael Sasserson – prie jo „Smegenų“, kaip talismano lydinčio autorių visuose renginiuose.

MISTIKA: Indoneziečio Debronzes dovanotame kūrinyje – mistinės būtybės.

PASIKEITIMAS: Paskutinį festivalio vakarą dailininkas iš Gruzijos Alex Lomadze keitėsi adresais ir autografais su Pakruojo dailės studijos lankytojomis Nadia Gliebiene ir Laura Samuityte.

MUZIKANTAI: Renginyje netrūko muzikos ir dainų, muzikantų susitikimų. Pakruojiečio Romo Klupšo melodijos klausosi dailininkas, metalo stiliaus grupės muzikantas ir dainininkas Debronzes iš Indonezijos.