Felicija ir Vytautas Bučai – 65 metus kartu

Fe­li­ci­ja ir Vy­tau­tas Bu­čai – 65 me­tus kar­tu

Ne­se­niai Ūde­kų kai­mo gy­ven­to­jai Fe­li­ci­ja ir Vy­tau­tas Bu­čai kai­mo bend­ruo­me­nės šven­tė­je bu­vo no­mi­nuo­ti il­gaam­žiš­kiau­sia su­tuok­ti­nių po­ra. Ran­ka ran­kon jie gy­ve­na jau še­šias­de­šimt šeš­tus me­tus. Ar Bu­čai – ne se­niau­sia su­tuok­ti­nių po­ra Pak­ruo­jo ra­jo­ne, ne­ži­no­ma: met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je to­kia sta­tis­ti­ka ne­ren­ka­ma.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

„No­mi­na­ci­ja „Il­gaam­žiai su­tuok­ti­niai“ ski­ria­ma Fe­li­ci­jai ir Vy­tau­tui Bu­čams. Lin­ki­me stip­rios svei­ka­tos ir gra­žaus to­li­mes­nio bend­ro gy­ve­ni­mo“ – ra­šo­ma bend­ruo­me­nės at­sto­vų įteik­to­je no­mi­na­ci­jo­je.

Fe­li­ci­ja ir Vy­tau­tas 65-erių me­tų bend­ro gy­ve­ni­mo su­kak­tį pa­mi­nė­jo šį pa­va­sa­rį. Di­de­lių iš­kil­mių ne­ren­gė, šven­tė vy­ko šei­mos ra­te – Bu­čai su­si­lau­kė tri­jų duk­te­rų ir sū­naus, džiau­gia­si aš­tuo­niais anū­kais ir de­vy­niais proa­nū­kiais.

Anū­kų šei­mos se­ne­liams Ge­le­ži­nių ves­tu­vių pro­ga su­kū­rė svei­ki­ni­mą – vin­je­tę su nuo­trau­ko­mis.

F. Bu­čie­nė pri­si­me­na, kad šei­mos šven­tės ar­ti­mų­jų ra­te bu­vo šven­čia­mos vi­są lai­ką. Nuo pat jų kuk­lių su­tuok­tu­vių 1952-ai­siais, kuo­met re­gist­ruo­ti san­tuo­kos te­ly­dė­jo liu­di­nin­kai – Vy­tau­to se­suo ir pusb­ro­lis. O san­tuo­kos sak­ra­men­tą Lin­ku­vos baž­ny­čio­je jau­no­ji šei­ma priė­mė, dvi­ra­čiais at­va­žia­vę iš at­lai­dų Pa­mū­šy­je... Fe­li­ci­jai tuo­met bu­vo dvi­de­šimt ket­ve­ri, Vy­tau­tui – po­ra me­tų ma­žiau.

Abu, dir­bę nuo anks­ty­vos jau­nys­tės, sa­vo jė­go­mis ėmė kur­ti bend­rą gy­ve­ni­mą val­džios skir­ta­me kam­ba­rė­ly­je Puo­džiū­nuo­se. 1957-ai­siais pa­si­sta­tė na­mą Ūde­kuo­se.

Vy­tau­tas ku­rį lai­ką dir­bo apy­lin­kės ko­mi­te­to sek­re­to­riu­mi, po to pe­rė­jo į nau­jai su­kur­tą MTS-ą (ma­ši­nų ir trak­to­rių sto­tį, ko­kias ta­ry­bi­nė val­džia kū­rė kai­muo­se). O įgi­jęs vai­ruo­to­jo tei­ses, iki pat pen­si­jos su­ko ma­ši­nų vai­rą dir­bo anuo­me­ti­nia­me „Pa­žan­gos“ ko­lū­ky­je. Fe­li­ci­ją dar­bo biog­ra­fi­ja iš vie­tos ko­lū­kio ap­skai­ti­nin­kės nu­ve­dė į Ūde­kų bib­lio­te­ką, ku­rio­je ji dir­bo dau­giau nei dvi­de­šimt dve­jus me­tus.

„Te­bu­vau bai­gu­si pra­di­nę mo­kyk­lą ir ap­skai­ti­nin­kų kur­sus. Dirb­da­ma bib­lio­te­ko­je, švie­čiau žmo­nes ir pa­ti švie­čiau­si, bai­giau vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Pers­kai­ty­da­vau vi­sas Ūde­kų bib­lio­te­ko­je bu­vu­sias kny­gas. Žmo­nių tuo­met lan­ky­da­vo­si daug. O ne­tu­rin­tiems jė­gų atei­ti į bib­lio­te­ką se­nu­kams pa­ti ne­šda­vau kny­gas, su­si­dė­ju­si į kup­ri­nę“, – pri­si­me­na F. Bu­čie­nė.

Skai­ty­ti ūde­kie­tė mėgs­ta iki šiol, nuo pat pir­mų­jų nu­me­rių pre­nu­me­ruo­ja „Šiau­lių kraš­tą“. Po­nia Fe­li­ci­ja juo­kia­si, kad vi­suo­met dien­raš­tį pre­nu­me­ruo­ja me­tams – ge­riau iš anks­to tau­po, bet be mė­gia­mo lei­di­nio ne­lie­ka.

Ūde­kų apy­lin­kė­se Bu­čai ži­no­mi iš­skir­ti­ne tar­pu­sa­vio dar­na: nuo pir­mų­jų šei­my­ni­nio gy­ve­ni­mo die­nų jie – vi­sur tik kar­tu.

„Fe­lė ir Vy­tau­tas, Vy­tau­tas ir Fe­lė“, – už­de­da ran­ką ant pe­ties vy­rui Fe­li­ci­ja.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Fe­li­ci­jai ir Vy­tau­tui anū­kų šei­mos su­kū­rė svei­ki­ni­mą – vin­je­tę 65-ojo ve­dy­bų ju­bi­lie­jaus pro­ga.

Bend­ruo­me­nės no­mi­na­ci­ja – il­gaam­žiš­kiau­siai kai­mo šei­mai.