Naujausios
Ežerams senti padeda ir žmonės
Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje yra 11 didesnių ir mažesnių, skirtingų ežerų. Apie jų apsaugą praėjusį penktadienį Tytuvėnuose, Lankytojų informacijos centre surengtoje konferencijoje „Ežerai – dabartis ir ateitis“ kalbėjo Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ežerų apsauga Tytuvėnų regioniniame parke
„Kas apsprendžia ežero vertę? Pirmiausia – tinkamumas rekreacijai. Tytuvėnai žinomi ir dėl puikių ežerų“, – sakė V. Stonys.
Bet koks ežeras išgyvena keturias fazes. Jaunas ežeras yra labai mažai užžėlęs vandens telkinys. Laikui bėgant ežere pradeda vyrauti vandens augmenija ir nuosėdos. Senas ežeras – pilnas augmenijos. Paskutinėje stadijoje ežeras virsta pelke, vėliau aukštapelke, galiausiai užaugančia mišku.
Rekreacijai, kraštovaizdžio paįvairinimui, kaip gėlo vandens rezervuaras tinkamiausi pirmųjų dviejų fazių ežerai. Tytuvėnų regioninis parkas, pasak direktoriaus, stengiasi, kad ežerai būtų pritaikyti lankymui, poilsiui, kuo lėčiau sentų.
Svarbi ir ežerų stebėsena bei tyrimai, ežerų valymas, kraštovaizdžio formavimas.
1998-1999 metais aplinkui Giliaus ežerą įrengtas pažintinis takas, kad žmonės galėtų pasigėrėti išskirtine ežero pakrančių įvairove: šaltiniais, „kabančiomis“ pelkėmis, senoviniu šilu, sąsiauriu ir panašiai. Aplinkui Giliaus ir Bridvaišio ežerus, per Tytuvėnus nutiesta 13,5 kilometrų ilgio dviračių trasa, jau vadinama vaizdingiausia dviračių trasa Lietuvoje.
Neseniai baigta tvarkyti Giliaus ežero pakrantė, tarybiniais laikais buvusi pati lankomiausia poilsiavietė Kelmės rajone.
Pagal galimybes buvo išvalytos labiausiai prišiukšlintos Tytuvėnų regioninio parko ežerų dugnų vietos.
Tyrimai – Gauštvinyje ir Varlinio ežere
Tytuvėnų regioninis parkas dalyvavo tarptautiniame projekte darniam ežerų baseinų ir jų gamtos išteklių valdymui, kuris įgalino atlikti ežerų vandens tyrimus, įsigyti įrangos bei specialių prietaisų, įdiegti ežerų stebėsenos programą „Lake watch“.
Tyrimai atlikti didžiausiame – Gauštvinio – ežere. Gauštvinio intakas Šimša ir ištaka Gryžuva buvo pagilintos, perkastos jų vagos, pradėjus eksploatuoti Didžiojo tyrulio pelkę. Ežero vandens lygis buvo nužemintas, kad būtų galima kasti durpes. Ežeras nuseko, susiformavo Šimšos atneštų durpių delta. Atliekant planinius tikrinimus nustatyta bloga ežero ekologinė būklė. 2009 metų rugpjūčio mėnesį Gauštvinio ežere masiškai krito žuvys.
Į programą įtrauktas ir nedidelis Varlinio ežerėlis. Vos prieš trejetą dešimtmečių šio ežerėlio vanduo buvo visiškai skaidrus, tinkamas maudynėms. Tačiau labai minkštame ežerėlio vandenyje žmonės su cheminėmis priemonėmis ėmė skalbti drabužius. 2003 metais skalbimas buvo uždraustas. „Dėl šios, galbūt ir dėl kitų priežasčių, dabar ežero vanduo vasarai baigiantis, primena žalsvą sriubą"– sakė V. Stonys.
Tirtas Miškinių ežeras Radviliškio rajone, pelkėtoje vietoje. Gauta pranešimų, jog ežero teritorijoje auga reti augalai.
Užduotis – sulėtinti ežerų senėjimą
Kiekvienas ežeras pradeda senti tada, kai vandenyje atsiranda daug organinių medžiagų, dugne kaupiasi didelis sąnašų sluoksnis.
Pakrantės augmenijos šleifas, pasak V. Stonio, pradeda stabdyti organinių medžiagų judėjimą žemyn, į ežero giliausias vietas. Aplinkui ežerą susidaro savotiška juosta, kuri nebeleidžia pasiekti ežero.
Tytuvėnų regioninio parko direktorius pateikė pavyzdį, kuomet Bridvaišio ežeras per kelis dešimtmečius apaugo medžiais todėl, kad vandens apsaugos juostose anksčiau būdavo labai smarkiai ribojamas medžių kirtimas. Daugybė lapų atsidūrė ežere, dar labiau spartindami ežero senėjimą.
Docentas Egidijus Bukelskis atliko tyrimus, nustatyta, jog ežerui būtų labai naudinga aeruotis. Tytuvėnų regioninis parkas kreipėsi pagalbos į kraštovaizdžio formavimo specialistus, kurie parengė techninį projektą. Atlikti kirtimai, siekiant pagražinti ne tik patį ežerą, bet ir sumažinti organinių medžiagų, patenkančių į vandenį, kiekį.
„Dabar daugelyje vietų žmogus gali matyti ežerą, o ne augmenijos sieną, kaip anksčiau“, – sakė V. Stonys.
Jautri ir daugeliui aktuali tema
Tytuvėnų regioninio parko vyriausioji specialistė-ekologė Deima Pranckūnienė teigė, jog ežerai ir jų apsauga yra jautri ir daugeliui aktuali tema.
„Ežerais domisi ir poilsiautojai, ir žvejai, ir gamtininkai, ir mokslininkai, ir narai, ir dar daugelis kitų. Kiekvienas mūsų turime savo tikslus ir norus, tačiau visų bendras tikslas – pasiekti, kad ežerai galėtų kuo ilgiau gyvuoti, būti naudingi ilgus metus“, – sakė D. Pranckūnienė.
Autorės nuotr.
PRANEŠĖJAS: Vytautas Stonys, Tytuvėnų regioninio parko direktorius, sakė, jog ežerų vertę pirmiausia apsprendžia tinkamumas rekreacijai.
TIKSLAS: Tytuvėnų regioninio parko vyriausioji specialistė-ekologė Deima Pranckūnienė teigė, jog ežerais dėl skirtingų priežasčių domisi daugelis žmonių: „Tačiau visų bendras tikslas – pasiekti, kad ežerai galėtų kuo ilgiau gyvuoti, būti naudingi ilgus metus“.
EŽERAS: „Atidengtas“ Bridvaišio ežeras atsiveria visu gražumu.