
Naujausios
Estijoje jautriai reaguojama į smurtą prieš vaikus
Šią savaitę Pakruojo savivaldybėje viešėjo Narvos (Estija) miesto vicemerė Tatjana Pacanovskaja ir Narvos savivaldybės Socialinio darbo skyriaus vadovė Tatjana Stolfat. Su Pakruojo rajono socialinės apsaugos ir pagalbos sistema susipažinusi ir šią sritį savame mieste pristačiusi T. Pacanovskaja „Pakruojo kraštui“ papasakojo apie vaikų teisių apsaugą Estijoje.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Apsauga vaikams – dviem lygiais
Viešnios iš Narvos rajono socialinės apsaugos darbuotojams ir rajono vadovams pristatė, kaip socialinė apsauga veikia Estijoje, kalbėjo apie pagalbą nepasiturintiems ir neįgaliesiems, šeimoms, kuri yra vykdoma valstybiniu ir savivaldos lygiais, priklausomai nuo finansavimo ir priskirtų funkcijų.
Redakcija pasidomėjo, kaip Estijoje veikia vaikų teisių apsaugos sistema. T. Pacanovskaja papasakojo:
– Vaikų teisių apsauga mūsų šalyje yra valstybės prioritetas. Kaip ir visa socialinė apsauga, ji vykdoma dviem lygiais. Valstybiniu lygiu šią funkciją vykdo Socialinės pagalbos departamentas. Šioje institucijoje esantis Vaikystės gynimo skyrius sprendžia vaikų, likusių be tėvų globos, turinčių sveikatos sutrikimų socialinės apsaugos klausimus, bei priima sprendimus dėl rizikos šeimų.
Narvos savivaldybėje esantis Vaikų teisių apsaugos skyrius šioje srityje turi kiek kitokią veiklos sritį – nuo reagavimo į gautą pranešimą apie smurtą prieš vaikus arba jų nepriežiūrą iki sprendimų priėmimo, kaip smurto aukoms padėti.
– Kaip jūsų šalyje veikia pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus sistema ir kaip įsijungia institucijos vaikui padėti?
– Apie smurtą prieš vaikus gali pranešti bet kas ir bet kuriuo paros metu. Visada bus operatyviai reaguojama. Šalyje veikia viena pagalbos vaikams telefono linija. Tačiau ji nėra populiariausia. Darbo dienomis ir darbo valandomis dažniausiai yra skambinama į miesto Socialinio darbo skyrių, o švenčių ir nedarbo dienomis – į policiją. Beveik visais atvejais, gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką, įsijungia valstybiniai vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie budi ištisomis paromis.
Sprendžiant smurto prieš vaikus klausimus, Narvos savivaldybė bendradarbiauja su Socialinės pagalbos departamento specialistais, tačiau didesnio bendradarbiavimo tradicijos jau ketveri metai nusistovėjo su miesto policija. Kartą per mėnesį mes rengiame apskritojo stalo diskusijos, kur policijos pareigūnai, savivaldybės socialiniai ir vaikų teisių apsaugos darbuotojai dalijamės informacija.
Mūsų policijos pareigūnai yra kompetetingi tinkamai reaguoti gavus pranešimą apie vaikui iškilusį pavojų ar smurtą prieš jį. Kai yra būtina paimti vaiką iš šeimos, jis vežamas laikinai globai į vaikų namus, kur gali likti iki dviejų mėnesių – kol institucijose bus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas dėl jų grąžinimo tėvams arba apgyvendinimo šeimynose.
Tradicija – po šalį sukrėtusio įvykio
Narvos vicemerė papasakojo apie įvykį, sukrėtusį Estiją prieš ketveris metus, jai dar dirbant kitose pareigose.
„Tuomet lankėme šeimą, kuri turėjo naujagimį. Atrodė viskas gerai: tėvai blaivūs, maisto yra, namai sutvarkyti, švaru. Bet po vieno mūsų apsilankymo dviejų mėnesių kūdikis staiga mirė. Paaiškėjo, jog tėvai, jį girdė alkoholiu, kad jis miegotų, neverktų. Kūdikis mirė, eilinį kartą užgirdytas alkoholiu.
Nuo to įvykio stengiamės visų institucijų pareigūnai palaikyti ryšį, nors anksčiau su policija savivaldybės vaikų teisių apsaugos specialistai buvome tarsi priešiški vieni kitiems. Dabar vieni kitus gerai pažįstame, palaikome ryšį, jei reikia, asmeniniais telefonais“.
Vaikai paimami jei tėvų konflikto ir nematė
Narvos vicemerė T. Pacanovskaja atskleidė ir taisykles, kurių Estijoje laikomasi siekiant vaikų gerovės.
Jei apie tėvų ar sugyventinių konfliktą pranešimą gauna policija, tokioje šeimoje augantys vaikai bus laikinai paimti į saugesnę aplinką, nežiūrint to, kad jie to konflikto gal ir nematė, ar net tuo metu buvo pas močiutę. Tokiu įstatymu irgi siekiama apsaugoti vaikų gerovę, saugią vaikystę.
Vicemerė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek šiemet Narvoje užfiksuota smurto prieš vaikus atvejų. Ji atskleidė, jog pernai tokių būta apie 1000 – tiek vaikų gavo socialinę, vaikų teisių apsaugos specialistų, o kai kuriais atvejais, ir psichologinę pagalbą.
Narvoje gyvena apie 60 tūkstančių gyventojų, statiškai tūkstančiui gyventojų skaičiuojama 16,7 smurto prieš vaikus atvejų. Remiantis Pakruojo rajono statistika, čia tūkstančiui gyventojų ( jei bendrą gyventojų kiekį laikysime apytikriai 20 tūkst.) teko 0,7 atvejo ( iš viso per metus buvo14 smurto prieš vaikus atvejų).
Ar galima teigti, kad estai labiau linkę smurtauti prieš savo atžalas? Atsakymo reikėtų ieškoti įvertinus tai, kad Estijoje vaikai gali būti paimti iš šeimos vien dėl to, kad konfliktuoja tėvai ar globėjai. Nes, viešnios teigimu, likę su jais galimai būtų neapsaugoti nuo streso ar kitokių vaiko asmenybę žalojančių poveikių.
Mūsų šalyje apie vaikų teisių apsaugos sistemos reformą dar tik kalbama, tačiau policijos ir vaikų teisių apsaugos specialistai pastebi: po mažamečio tragedijos Kėdainiuose ne tik visuomenė, bet ir valstybė vaikams tapo atidesnė.
Autorės nuotr.
Narvos vicemerė Tatjana Pacanovskaja sako, kad Narvos savivaldybės institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant su policija užtikrinti vaikų teisių apsaugą tapo lengviau.
Narvos miesto savivaldybės atstovės Pakruojo rajone viešėjo Linkuvos socialinės globos namų direktoriaus Sauliaus Žaromskio iniciatyva.