Emigracija kerta visoms Europos Sąjungos naujokėms

Emigracija kerta visoms Europos Sąjungos naujokėms

Emig­ra­ci­ja ker­ta vi­soms Eu­ro­pos Są­jun­gos nau­jo­kėms

Į Kel­mės „Ąžuo­liu­ko“ vai­kų lop­še­lį – dar­že­lį at­vy­ko pe­da­go­gų iš pen­kių ša­lių: Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­jos, Len­ki­jos, Tur­ki­jos, Veng­ri­jos. Pe­da­go­gai da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, kaip jų ša­ly­se puo­se­lė­ja­mos tra­di­ci­jos ir et­no­kul­tū­ra. „Krašto žinios“ vieš­nias pa­kal­bi­no so­cia­li­nė­mis te­mo­mis. Vi­so­se ša­ly­se jos pa­na­šios: emig­ra­ci­ja į Eu­ro­pos sen­bu­ves pra­sti­na de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją, o mo­ky­to­jai ir dar­že­lių auk­lė­to­jai ten­ki­na­si ma­žais at­ly­gi­ni­mais. Guo­džia­si tuo, jog pe­da­go­gas tu­ri dirb­ti ne dėl at­ly­gi­ni­mo, bet iš pa­šau­ki­mo ir iš šir­dies.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Iš vie­no mies­to din­go 100 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų

Bul­ga­ri­jos Rou­se mies­te įsi­kū­ru­sio pri­va­taus dar­že­lio di­rek­to­rė Ga­lya Ale­xand­ro­va pa­sa­ko­jo, jog per dvi­de­šimt pa­sta­rų­jų me­tų 180 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų tu­rė­ju­sia­me Rou­se mies­te be­li­ko 80 tūks­tan­čių žmo­nių. Gy­ven­to­jų skai­čių dras­tiš­kai su­ma­ži­no emig­ra­ci­ja.

Ta­čiau vyks­ta ir at­virkš­ti­nis pro­ce­sas. Kai ku­rios šei­mos grįž­ta. Jau­ni­mas sve­tur su­si­ran­da ant­rą­sias pu­ses. Miš­rių šei­mų vai­kams sun­ku pri­tap­ti vals­ty­bi­niuo­se dar­že­liuo­se. To­dėl la­bai po­pu­lia­rūs pri­va­tūs dar­že­liai ir mo­kyk­los. Ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.

Vals­ty­bi­niuo­se dar­že­liuo­se gru­pė­se po 35 – 36 vai­kus. Pri­va­čiuo­se – gru­pės ke­lis kar­tus ma­žes­nės. Vai­kai jau­čia­si sau­giau, leng­viau iš­moks­ta kal­bos.

Juo­lab, kad mo­kes­tis už pri­va­čias ug­dy­mo įstai­gas nė­ra la­bai di­de­lis. Už vie­ną dar­že­li­nu­ką pri­va­čio­je įstai­go­je per mė­ne­sį šei­ma mo­ka apie 150 eu­rų. Pri­va­ti mo­kyk­la So­fi­jo­je kai­nuo­ja apie tūks­tan­tį eu­rų per me­tus.

Vals­ty­bė pri­va­čių ug­dy­mo įstai­gų ne­fi­nan­suo­ja. Ta­čiau im­ti di­des­nio mo­kes­čio šių įstai­gų stei­gė­jai ne­ga­li, nes žmo­nės Bul­ga­ri­jo­je tu­ri ne­di­de­les pa­ja­mas. Pa­ras­čiau­siai ne­si­nau­do­tų jų pa­slau­go­mis.

Kaip di­džiu­lę pro­ble­mą, kai iš vals­ty­bės iš­vyks­ta jau­ni žmo­nės, įvar­di­jo ir Veng­ri­jos at­sto­vės. Jos kal­bė­jo apie emig­ra­ci­jos iš­skir­tas šei­mas, su­lau­žy­tus žmo­nių li­ki­mus. Ta­čiau Veng­ri­jo­je skir­tin­gai ne­gu Bul­ga­ri­jo­je pri­va­tūs dar­že­liai ir mo­kyk­los nė­ra po­pu­lia­rūs. Iki tre­jų me­tų ma­žy­lį pri­žiū­rin­čiai ma­mai mo­ka vals­ty­bė. Su­lau­kęs tre­jų me­tų vai­kas ei­na į dar­že­lį.

Tur­ki­jo­je emig­ra­ci­ja pa­sta­ruo­ju me­tu šiek tiek ap­slo­pu­si. Da­bar po­pu­lia­res­nė vi­di­nė emig­ra­ci­ja. Iš Ry­ti­nės Tur­ki­jos da­lies žmo­nės per­va­žiuo­ja į Va­ka­rų Tur­ki­ją, nes čia šil­tes­nis kli­ma­tas.

Nors Tur­ki­jo­je šei­mos gau­ses­nės ir tvir­tes­nės, ta­čiau ir čia dau­gė­ja sky­ry­bų. Kar­tais iš iš­si­sky­ru­sių šei­mų ten­ka paim­ti vai­kus ir ap­gy­ven­din­ti vai­kų na­muo­se. Vai­kų na­mų Tur­ki­jo­je nė­ra daug. Juos iš­lai­ko vals­ty­bė.

Kiek­vie­nam vai­kui – 500 zlo­tų

Len­ki­jos at­sto­vai tvir­ti­no, jog jų ša­ly­je emig­ra­ci­ja vyks­ta jau se­niai. Ta­čiau už­dar­biau­ti vyks­tan­čios jau­nos šei­mos vai­kus daž­niau­sia pa­lie­ka se­ne­liams. Tai reiš­kia, kad jie iš­va­žiuo­ja ne vi­sam lai­kui, tik už­si­dirb­ti pi­ni­gų gy­ve­ni­mo pra­džiai.

No­rė­da­ma pa­ge­rin­ti de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją Len­ki­ja ski­ria eko­no­mi­nę pa­gal­bą šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus.

Pir­mo­jo vai­ko su­si­lau­ku­siai šei­mai vals­ty­bės pa­ra­ma ne­ski­ria­ma. Kai gims­ta ant­ras vai­kas, jam kas mė­ne­sį ski­ria­ma 500 zlo­tų pa­ra­ma. To­kia su­ma ski­ria­ma už tre­čią­jį, ket­vir­tą­jį, penk­tą­jį ir kiek­vie­ną to­les­nį vai­ką.

Tai pa­dė­jo pri­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją. Pa­ge­rė­jo šei­mų eko­no­mi­nė pa­dė­tis. Pa­sak kū­no kul­tū­ros ir ang­lų kal­bos mo­ky­to­jo, anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo at­ve­jų, kai vai­kai ne­tu­rė­da­vo ką ap­si­reng­ti, ten­kin­da­vo­si pra­stu mais­tu.

Da­bar dau­gė­ja pri­va­čių ug­dy­mo įstai­gų, ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Tė­vai tu­ri iš ko mo­kė­ti už vai­kų ug­dy­mą.

Be to, šei­mos pra­dė­jo au­gin­ti po tris – ke­tu­ris vai­kus. Pa­gal gims­ta­mu­mą Len­ki­ja da­bar uži­ma pir­mą­ją vie­tą Eu­ro­po­je.

Ta­čiau Len­ki­jos pe­da­go­gai mi­nė­jo ki­tą su šei­mo­mis su­si­ju­sią pro­ble­mą. Ma­žė­ja tvir­tų il­gą lai­ką drau­ge gy­ve­nan­čių šei­mų. Vai­kai daž­nai gims­ta ne­su­si­tuo­ku­sių par­tne­rių są­jun­go­je. Tė­vas ne­re­tai tu­ri daug vai­kų, ta­čiau su skir­tin­go­mis mo­te­ri­mis.

Be to, ne vi­sos mo­te­rys no­ri gim­dy­ti ir au­gin­ti daug vai­kų. Ki­tos la­biau lin­ku­sios da­ry­ti kar­je­rą.

Lie­tu­va pa­da­rė įspū­dį

Ru­mu­nė Ni­co­lia, pri­va­taus dar­že­lio di­rek­to­rė sa­kė pir­mą kar­tą at­vy­kusi į Lie­tu­vą. Jai la­bai pa­ti­ko ša­lis. Gam­ta ji šiek tiek pa­na­ši į Ru­mu­ni­ją, čia daug ža­lu­mos.

Bet la­biau­siai nu­ste­bi­no ma­lo­nūs žmo­nės. „Tik iš­li­pu­sios iš lėk­tu­vo mes ga­vo­me pa­gal­bą iš vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių,– pa­sa­ko­jo Ni­co­lia. – Mums pa­ta­rė, ko­kiu tro­lei­bu­su nu­va­žiuo­ti iki ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Trau­ki­niu va­žia­vo­me iki Šiau­lių. Čia bend­ra­ke­lei­viai taip pat mus su­lai­kė – bū­tu­me iš­li­pu­sios anks­čiau ne­gu rei­kia.“

Ru­mu­ni­jos at­sto­vė pažymėjo, jog Lie­tu­va į Ru­mu­ni­ją pa­na­ši ir sa­vo re­li­gin­gu­mu. Ir Lie­tu­vo­je ir jos tė­vy­nė­je la­biau­siai lau­kia­ma šven­tė Ka­lė­dos. Ru­mu­nę nu­ste­bi­no ty­lūs, su­si­kau­pę „Ąžuo­liu­ko“ dar­že­lio vai­kai. Ru­mu­nų vai­kai – te­mpe­ra­men­tin­ges­ni.

Mo­ky­to­jai Ru­mu­ni­jo­je kaip ir Lie­tu­vo­je ne­le­pi­na­mi di­de­liais at­ly­gi­ni­mais. Ta­čiau mo­ky­mas, anot Ni­co­lia, yra pa­šau­ki­mas, ne dar­bas. Už mo­ky­to­jo dar­bą vi­so­se ša­ly­se mo­ka­mas per ma­žas at­ly­gi­ni­mas. Ta­čiau mo­ky­to­jas tu­ri dirb­ti ne dėl pi­ni­gų, o iš pa­šau­ki­mo ir iš šir­dies.

Au­to­rės nuo­tr.

Su sve­čiais iš pen­kių ša­lių bend­ra­vo Kel­mės „Ąžuo­liu­ko“ vai­kų lop­še­lio – dar­že­lio dar­buo­to­ja ir pro­jek­to koor­di­na­to­rė Au­re­li­ja But­ku­vie­nė (pir­mo­ji iš kai­rės).