
Naujausios
Emigracija kerta visoms Europos Sąjungos naujokėms
Į Kelmės „Ąžuoliuko“ vaikų lopšelį – darželį atvyko pedagogų iš penkių šalių: Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Turkijos, Vengrijos. Pedagogai dalijosi patirtimi, kaip jų šalyse puoselėjamos tradicijos ir etnokultūra. „Krašto žinios“ viešnias pakalbino socialinėmis temomis. Visose šalyse jos panašios: emigracija į Europos senbuves prastina demografinę situaciją, o mokytojai ir darželių auklėtojai tenkinasi mažais atlyginimais. Guodžiasi tuo, jog pedagogas turi dirbti ne dėl atlyginimo, bet iš pašaukimo ir iš širdies.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Iš vieno miesto dingo 100 tūkstančių gyventojų
Bulgarijos Rouse mieste įsikūrusio privataus darželio direktorė Galya Alexandrova pasakojo, jog per dvidešimt pastarųjų metų 180 tūkstančių gyventojų turėjusiame Rouse mieste beliko 80 tūkstančių žmonių. Gyventojų skaičių drastiškai sumažino emigracija.
Tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas. Kai kurios šeimos grįžta. Jaunimas svetur susiranda antrąsias puses. Mišrių šeimų vaikams sunku pritapti valstybiniuose darželiuose. Todėl labai populiarūs privatūs darželiai ir mokyklos. Ypač didžiuosiuose miestuose.
Valstybiniuose darželiuose grupėse po 35 – 36 vaikus. Privačiuose – grupės kelis kartus mažesnės. Vaikai jaučiasi saugiau, lengviau išmoksta kalbos.
Juolab, kad mokestis už privačias ugdymo įstaigas nėra labai didelis. Už vieną darželinuką privačioje įstaigoje per mėnesį šeima moka apie 150 eurų. Privati mokykla Sofijoje kainuoja apie tūkstantį eurų per metus.
Valstybė privačių ugdymo įstaigų nefinansuoja. Tačiau imti didesnio mokesčio šių įstaigų steigėjai negali, nes žmonės Bulgarijoje turi nedideles pajamas. Parasčiausiai nesinaudotų jų paslaugomis.
Kaip didžiulę problemą, kai iš valstybės išvyksta jauni žmonės, įvardijo ir Vengrijos atstovės. Jos kalbėjo apie emigracijos išskirtas šeimas, sulaužytus žmonių likimus. Tačiau Vengrijoje skirtingai negu Bulgarijoje privatūs darželiai ir mokyklos nėra populiarūs. Iki trejų metų mažylį prižiūrinčiai mamai moka valstybė. Sulaukęs trejų metų vaikas eina į darželį.
Turkijoje emigracija pastaruoju metu šiek tiek apslopusi. Dabar populiaresnė vidinė emigracija. Iš Rytinės Turkijos dalies žmonės pervažiuoja į Vakarų Turkiją, nes čia šiltesnis klimatas.
Nors Turkijoje šeimos gausesnės ir tvirtesnės, tačiau ir čia daugėja skyrybų. Kartais iš išsiskyrusių šeimų tenka paimti vaikus ir apgyvendinti vaikų namuose. Vaikų namų Turkijoje nėra daug. Juos išlaiko valstybė.
Kiekvienam vaikui – 500 zlotų
Lenkijos atstovai tvirtino, jog jų šalyje emigracija vyksta jau seniai. Tačiau uždarbiauti vykstančios jaunos šeimos vaikus dažniausia palieka seneliams. Tai reiškia, kad jie išvažiuoja ne visam laikui, tik užsidirbti pinigų gyvenimo pradžiai.
Norėdama pagerinti demografinę situaciją Lenkija skiria ekonominę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus.
Pirmojo vaiko susilaukusiai šeimai valstybės parama neskiriama. Kai gimsta antras vaikas, jam kas mėnesį skiriama 500 zlotų parama. Tokia suma skiriama už trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį ir kiekvieną tolesnį vaiką.
Tai padėjo pristabdyti emigraciją. Pagerėjo šeimų ekonominė padėtis. Pasak kūno kultūros ir anglų kalbos mokytojo, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai vaikai neturėdavo ką apsirengti, tenkindavosi prastu maistu.
Dabar daugėja privačių ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose. Tėvai turi iš ko mokėti už vaikų ugdymą.
Be to, šeimos pradėjo auginti po tris – keturis vaikus. Pagal gimstamumą Lenkija dabar užima pirmąją vietą Europoje.
Tačiau Lenkijos pedagogai minėjo kitą su šeimomis susijusią problemą. Mažėja tvirtų ilgą laiką drauge gyvenančių šeimų. Vaikai dažnai gimsta nesusituokusių partnerių sąjungoje. Tėvas neretai turi daug vaikų, tačiau su skirtingomis moterimis.
Be to, ne visos moterys nori gimdyti ir auginti daug vaikų. Kitos labiau linkusios daryti karjerą.
Lietuva padarė įspūdį
Rumunė Nicolia, privataus darželio direktorė sakė pirmą kartą atvykusi į Lietuvą. Jai labai patiko šalis. Gamta ji šiek tiek panaši į Rumuniją, čia daug žalumos.
Bet labiausiai nustebino malonūs žmonės. „Tik išlipusios iš lėktuvo mes gavome pagalbą iš visiškai nepažįstamų žmonių,– pasakojo Nicolia. – Mums patarė, kokiu troleibusu nuvažiuoti iki geležinkelio stoties. Traukiniu važiavome iki Šiaulių. Čia bendrakeleiviai taip pat mus sulaikė – būtume išlipusios anksčiau negu reikia.“
Rumunijos atstovė pažymėjo, jog Lietuva į Rumuniją panaši ir savo religingumu. Ir Lietuvoje ir jos tėvynėje labiausiai laukiama šventė Kalėdos. Rumunę nustebino tylūs, susikaupę „Ąžuoliuko“ darželio vaikai. Rumunų vaikai – temperamentingesni.
Mokytojai Rumunijoje kaip ir Lietuvoje nelepinami dideliais atlyginimais. Tačiau mokymas, anot Nicolia, yra pašaukimas, ne darbas. Už mokytojo darbą visose šalyse mokamas per mažas atlyginimas. Tačiau mokytojas turi dirbti ne dėl pinigų, o iš pašaukimo ir iš širdies.
Autorės nuotr.
Su svečiais iš penkių šalių bendravo Kelmės „Ąžuoliuko“ vaikų lopšelio – darželio darbuotoja ir projekto koordinatorė Aurelija Butkuvienė (pirmoji iš kairės).