Egzotiškos lavongėlės žiedas siekia pusę metro

Egzotiškos lavongėlės žiedas siekia pusę metro

Eg­zo­tiš­kos la­von­gė­lės žie­das sie­kia pu­sę met­ro

Jo­niš­ky­je Vi­ta­li­jos Ne­ve­raus­kie­nės vais­ti­nė­je pra­žy­do eg­zo­tiš­ka­sis leo­par­di­nis amor­fo­fa­las, pa­gal ne­ma­lo­nų sklei­džia­mą kva­pą įpras­tai va­di­na­mas la­von­gė­le. Šei­mi­nin­kė, šį au­ga­lą ga­vu­si do­va­nų au­gi­na dar tik tre­jus me­tus, tad iš­si­sklei­dęs įspū­din­gas žie­das bu­vo ne­men­kas ne­ti­kė­tu­mas, nes sa­ko­ma, kad jis ne­daž­nai džiu­gi­na žy­dė­ji­mu.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pra­žy­do po tre­jų me­tų

„Sek­ma­die­nį už­su­kau pa­lais­ty­ti gė­lių ir, vos įė­ju­si į pa­tal­pą, pa­ju­tau įtar­ti­ną ne­ma­lo­nų kva­pą. Pir­mo­ji į gal­vą atė­ju­si min­tis: „dvel­kia“ taip, lyg bū­tų pa­dvė­su­si pe­lė. Bet la­bai grei­tai su­pra­tau tik­rą­ją prie­žas­tį – ant pa­lan­gės vi­su sa­vo gro­žiu švie­tė di­džiu­lis amor­fo­fa­lo žie­das. Kad kva­pu ne­bai­dy­tų klien­tų, nu­ne­šiau jį vais­ti­nė­je į sa­vo ka­bi­ne­tą,“ – pa­sa­ko­jo Vi­ta­li­ja Ne­ve­raus­kie­nė.

Leo­par­di­nio amor­fo­fa­lo žie­do aukš­tis – net 50 cen­ti­met­rų, su vi­su stie­bu jis sie­kia maž­daug met­rą.

Šios gė­lės gum­be­lį prieš tre­jus me­tus jo­niš­kie­tei pa­do­va­no­jo vie­na ge­ra pa­žįs­ta­ma. Pir­mus dve­jus me­tus jis iš­leis­da­vo tik skė­ti­nius la­pus, pa­gal ku­riuos, sa­ko, ga­li­ma at­spė­ti, ko­kie bus orai. Mat ant jų prieš lie­tų at­si­ran­da ra­sos la­še­liai, ne­svar­bu, ar au­ga­las lai­ko­mas lau­ke, ar kam­ba­ry­je. Ru­de­niop la­pai nu­džiūs­ta ir gė­lė „už­mie­ga“. Ta­čiau maž­daug prieš tris sa­vai­tes va­zo­ne pra­dė­jo kal­tis nau­jas dai­gas, ku­ris ne­bu­vo pa­na­šus į anks­tes­nius. Stie­bas sty­po la­bai grei­tai, o ne­tru­kus jo vir­šū­nė­je ėmė for­muo­tis žie­das.

„Šiek tiek vis pa­lais­ty­da­vau, ir to už­te­ko,“ – sa­ko gė­lės šei­mi­nin­kė V. Ne­ve­raus­kie­nė.

Mo­te­ris sa­ko gė­lės my­lin­ti, tad ne­tu­ri jo­kių pro­ble­mų jas au­gi­nant. Bet koks do­va­no­tas dai­gas pui­kiau­siai pri­gy­ja. Vais­ti­nė­je vi­sos pa­lan­gės ap­sta­ty­tos or­chi­dė­jo­mis, au­ga di­džiu­lė ka­li­ja, vi­sa­me lan­ge vos iš­si­ten­ka dyg­liuo­to­ji kar­pa­žo­lė, žmo­nių va­di­na­ma „Kris­taus kan­čia“.

Pa­sau­ly­je yra apie 200 rū­šių

Amor­fo­fa­lo pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš grai­kų kal­bos. „Amorp­hos“ reiš­kia be­for­mį, o „phal­los“ – vy­riš­ką pa­si­di­džia­vi­mą fa­lą. Pa­sau­ly­je yra apie 200 amor­fo­fa­lų rū­šių, au­gan­čių ato­grą­žo­se ir paa­tog­rą­žų kraš­tuo­se.

Di­dy­sis amor­fo­fa­las (Amorp­hop­hal­lus ti­ta­num) na­tū­ra­liai au­ga tik Su­mat­ros sa­lo­je, drėg­nų ato­grą­žų miš­kų klin­ti­niuo­se šlai­tuo­se. Jis lai­ko­mas au­ga­lu re­kor­di­nin­ku, pa­čiu di­džiau­siu žie­du pa­sau­ly­je, ku­ris ga­li siek­ti net tri­jų met­rų aukš­tį. Žie­das pa­na­šus į ka­li­jos: jo vi­du­rį su­da­ro stam­bi bur­buo­lė, ku­rią kaip man­ti­ja su­pa tam­siai rau­do­nos krau­jo spal­vos žied­la­pis.

Žy­din­tis au­ga­las pa­pras­tai dvo­kia su­pu­vu­sia mė­sa. Sklei­džia­mas kva­pas ir ši­lu­ma bei spe­ci­fi­nė spal­va yra skir­ti mu­sėms ap­dul­kin­to­joms, ku­rias vi­lio­ja pū­van­tys kri­tu­sių gy­vū­nų kū­nai. To­dėl amor­fo­fa­lai daž­nai dar va­di­na­mi la­von­gė­lė­mis, vel­nio lie­žu­viais, dramb­lio pė­do­mis.

Au­to­rės nuo­tr.

Leo­par­di­nio amor­fo­fa­lo gum­be­lį prieš tre­jus me­tus Vi­ta­li­jai Ne­ve­raus­kie­nei pa­do­va­no­jo ge­ra pa­žįs­ta­ma.

Eg­zo­tiš­ko­jo amor­fo­fa­lo žie­do dy­dis sie­kia pu­sę met­ro.