Egzaminai sujaukė abiturientų planus

Eg­za­mi­nai su­jau­kė abi­tu­rien­tų pla­nus

Lie­tu­vo­je kas­met sun­kė­jant švie­ti­mo sis­te­mos rei­ka­la­vi­mams, kel­miš­kiai ir ne­ri­mau­ja ir džiau­gia­si. Kel­mės Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos bai­gian­tie­ji da­li­ja­si bran­dos eg­za­mi­nų įspū­džiais bei atei­ties pla­nais.

Mor­ta GER­BE­NY­TĖ

morta@skrastas.lt

Ne­si­ti­kė­jo pri­va­lo­mo ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no

Sto­jan­tie­siems šie­met są­ly­gos ypa­tin­gai sun­kios. No­rint pa­tek­ti į vals­ty­bė fi­nan­suo­ja­mų stu­den­tų są­ra­šą pri­va­lo­mi vals­ty­bi­niai ma­te­ma­ti­kos bei lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nai, ang­lų kal­bos bei vie­nas pa­si­ren­ka­mo­jo da­ly­ko eg­za­mi­nas.

Ši tvar­ka priim­ta dar 2014-ai­sias. Sto­ju­sie­ji į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas 2015-ai­sias pri­va­lė­jo iš­lai­ky­ti lie­tu­vių kal­bos vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną bei ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną. O 2016-ai­siais pri­va­lo­mų eg­za­mi­nų, no­rin­tiems pa­tek­ti į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų są­ra­šą, dat pa­dau­gė­jo. Abi­tu­rien­tus ypač su­trik­dė pri­va­lo­mas ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas.

Tik pa­ma­čius už­duo­tis nu­si­ri­to pa­leng­vė­ji­mo ban­ga. „La­bai bi­jo­jau ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no, ta­čiau ga­vu­si už­duo­ties la­pus nu­ste­bau, nes už­duo­tys pa­si­ro­dė įvei­kia­mos. Esa­me pir­mie­ji abi­tu­rien­tai, tu­rin­tys lai­ky­ti pri­va­lo­mą ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną, o tai la­bai ap­sun­ki­no moks­lo me­tus,“ – pa­sa­ko­ja Ie­va Ra­čai­tė.

Tie­sa, vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų me­nų stu­di­jų pro­gra­moms ma­te­ma­ti­kos bran­dos eg­za­mi­nas nė­ra pri­va­lo­mas. Tai su­tei­kė vil­čių šio moks­lo bi­jan­tiems abi­tu­rien­tams.

„Sto­jant į me­nų sri­tis, ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas nė­ra pri­va­lo­mas, nes jį pa­kei­čia sto­ja­ma­sis me­no sri­ties eg­za­mi­nas ar­ba mo­ty­va­ci­nis po­kal­bis. Ma­no pla­nus sto­ti į me­nų sri­tį su­grio­vė ne­pa­si­do­mė­ji­mas iš anks­to, nes sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai bū­na ge­ro­kai anks­čiau nei su­ži­nai eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, tad apie me­nų sri­tis tu­ri bū­ti iš­kart ge­rai pa­gal­vo­jęs ir nu­spren­dęs, ar tik­rai no­ri šios spe­cia­ly­bės. Be­je, dau­ge­ly­je me­no sri­ties ba­ka­lau­ro stu­di­jų sto­ja­ma­sis eg­za­mi­nas su­da­ro net 70 pro­c. sto­ja­mo­jo ba­lo,“ – sa­kė Gab­rie­lė Ulic­kai­tė.

Kel­miš­kius ma­te­ma­ti­ka gąs­di­no ne tik kaip sun­kus moks­las, bet ir dvy­lik­to­je kla­sė­je be­si­mo­kan­čius jau­nuo­lius iš­ti­ku­si ne­lai­mė. Stai­ga mi­rė ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja. Pri­si­tai­ky­ti prie nau­jos pe­da­go­gės, li­kus vos pus­me­čiui iki bran­dos eg­za­mi­nų dau­ge­liui abi­tu­rien­tų bu­vo tik­ras iš­šū­kis.

„Pri­va­lo­mas ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas, man pro­ble­mų ne­su­kė­lė, ta­čiau nuo­lat be­si­kei­čian­ti švie­ti­mo sis­te­mos tvar­ka iš­ba­lan­suo­ja. Juk mo­kai­si ne tik pa­sku­ti­nius ke­tu­ris me­tus, o da­ly­kus, ku­rie se­ka­si, ar ne­si­se­ka su­vo­ki bū­da­mas daug jau­nes­nis,“ – pa­sa­ko­ja Mar­ty­nas Pet­ke­vi­čius.

Ta­čiau ne tik ma­te­ma­ti­ka ki­šo ko­ją abi­tu­rien­tams, hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai taip pat su­lau­kė nau­jo­vių. Šie­met lie­tu­vių kal­bos įskai­tos te­mos tu­rė­jo bū­ti ori­gi­na­lios ir ne­su­tap­ti su kla­sio­kų, taip no­rint už­kirs­ti ke­lią su­kčia­vi­mui. Ta­čiau kū­ry­bi­nės gys­le­lės sto­ko­jan­tys jau­nuo­liai pa­ty­rė stre­są, steng­da­mie­si gau­ti kuo aukš­tes­nius įver­ti­ni­mus.

Pa­si­ruo­ši­mas eg­za­mi­nams su pa­gal­ba

Pa­si­ruo­ši­mas bran­dos eg­za­mi­nams, tai kiek­vie­no in­di­vi­dua­lus įdė­to dar­bo kie­kis. Ta­čiau be mo­ky­to­jų pa­gal­bos pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų be­veik neį­ma­no­ma. Mo­ky­to­jas tu­ri su­do­min­ti sa­vo mo­ko­mu da­ly­ku, pa­trauk­ti jau­nuo­lio dė­me­sį ir išaiš­kin­ti te­mas taip, jog su­pras­tų ne tik pa­tys ga­biau­si.

„Džiau­giuo­si jog gim­na­zi­jo­je dir­ba to­kie ge­ri mo­ky­to­jai, kaip Ra­sa Gab­šy­tė, ku­ri pa­dė­jo man at­si­skleis­ti fi­zi­kos sri­ty­je ir nuo­lat pa­teik­da­vo įdo­mią mo­ko­mą­ją me­džia­gą. Mo­ky­to­jos Vai­da Ka­ra­bie­nė bei Rai­mon­da And­riuš­ke­vi­čie­nė ska­ti­no ma­ne la­biau steng­tis hu­ma­ni­ta­ri­nė­se sri­ty­se,“ – apie mo­ky­to­jų dar­bą pa­sa­ko­jo M. Pet­ke­vi­čius.

„No­rė­da­ma iš­lai­ky­ti ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną tu­rė­jau mo­ky­tis pa­pil­do­mai, nes pa­mo­kų me­tu įgy­tų ži­nių neuž­te­ko. Ta­čiau, ne­si­gai­liu in­ves­tuo­tų pi­ni­gų ir lai­ko, nes kiek­vie­nas in­di­vi­dua­lus už­duo­ties paaiš­ki­ni­mas pa­dė­jo daug la­biau su­pras­ti pai­nų moks­lą,“ – pa­sa­ko­ja I. Ra­čai­tė.

Su­ži­no­jus re­zul­ta­tus, te­ko keis­ti pla­nus

„Lauk­da­ma eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų svars­čiau rink­tis ang­lų kal­bos fi­lo­lo­gi­ją ir vie­šų­jų ry­šių stu­di­jas. Šioms stu­di­joms svar­bus is­to­ri­jos eg­za­mi­no ba­las. Jei pa­vyks įsto­ti į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą, no­rė­čiau su­da­ly­vau­ti ir „Eras­mus“ pro­gra­mo­je.

Ta­čiau, su­lau­kus re­zul­ta­tų, sto­ji­mų pla­nai kei­tė­si 99 pro­cen­tais. Vis dar ban­dy­siu sto­ti į su ang­lų kal­ba su­si­ju­sias stu­di­jas, ta­čiau ap­svars­čiau ir ki­tas spe­cia­ly­bes. Ant­ru nu­me­riu sto­ji­mų len­te­lė­je įve­džiau lo­gis­ti­kos spe­cia­ly­bę,“ – pa­sa­ko­jo G. Ulic­kai­tė.

Dau­ge­liui įsto­ti į uni­ver­si­te­tą ne tik sie­kia­my­bė, bet ir pri­va­lo­ma gy­ve­ni­mo pa­ko­pa. Ta­čiau Gab­rie­lė už­gin­či­ja, jog nors uni­ver­si­te­ti­nis iš­si­la­vi­ni­mas jai vi­sad bu­vo prio­ri­te­tas, pa­sun­kė­jus sto­ji­mų są­ly­goms ėmė do­mė­tis ir ko­le­gi­jo­mis. „Pak­lau­si­nė­jau pa­žįs­ta­mų stu­den­tų. Ko­le­gi­jo­je įgy­ja­ma dau­giau pra­kti­kos, ku­ri pra­vers ieš­kant dar­bo. Juk uni­ver­si­te­te įgy­ja­mas iš­si­la­vi­ni­mas, o ne pro­fe­si­ja,“ – kal­ba Gab­rie­lė.

Rink­sis tech­no­lo­gi­jų stu­di­jas

Tiks­lių­jų moks­lų spe­cia­ly­bes be­si­ren­kan­tis Mar­ty­nas džiau­gia­si, jog re­zul­ta­tai pla­nų ne­sug­rio­vė.

„Ka­dan­gi lai­kiau tik 4 eg­za­mi­nus, ku­rie lei­džia sto­ti į tech­no­lo­gi­jos ir fi­zi­kos sri­tį, kaip ir pla­na­vau, iš­vy­dęs re­zul­ta­tus pla­nų ne­kei­čiau. Iš­ban­dy­siu sa­ve tiks­lių­jų moks­lų sri­ty­se: tai­ko­mo­jo­je fi­zi­ko­je, elekt­ro­ni­nė­je in­ži­ne­ri­jo­je ar­ba mo­to-ro­bot­ro­ni­ka spe­cia­ly­bė­je,“ – kal­bė­jo aiš­kią atei­ties vi­zi­ją tu­rin­tis vai­ki­nas.

Už­sie­ny­je stu­di­juo­ti be­si­ren­gian­tys abi­tu­rien­tai apie uni­ver­si­te­tus ir stu­di­jas pra­de­da gal­vo­ti anks­čiau. Bet ir jiems eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai – svar­būs, no­rint sėk­min­gai įsto­ti į pa­si­rink­tas spe­cia­ly­bes.

„Ma­no atei­ties pla­nai sie­ja­si su už­sie­niu, jau prieš ge­rą pus­me­tį už­pil­džiau do­ku­men­tus, ga­vau mo­ky­to­jų re­ko­men­da­ci­jas, pa­ra­šiau mo­ty­va­ci­nį laiš­ką. Pa­si­rin­kau spor­to te­ra­pi­jos ba­ka­lau­ro stu­di­jas, ku­rioms rei­ka­lin­gi ang­lų, ma­te­ma­ti­kos bei bio­lo­gi­jos eg­za­mi­nai,“ – pa­sa­ko­ja Auš­ri­nė Dap­ny­tė.

Iš­šū­kis ras­ti dar­bą

„Pla­nuo­ju tap­ti kos­me­to­lo­ge, ma­nau spe­cia­ly­bė per­spek­ty­vi ir dar­bą ras­ti su­ge­bė­čiau. Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne­ma­žai gro­žio sa­lo­nų, o ir klien­čių juo­se nie­ka­da ne­trūks­ta. Kol bus mer­gi­nų, pri­žiū­rin­čių sa­vo iš­vaiz­dą, tol ir gro­žio sa­lo­nai gy­vuos,“ – sa­ko I. Ra­čai­tė.

Ta­čiau ne vi­sos spe­cia­ly­bės Lie­tu­vo­je to­kios pa­klau­sios ir dar­bą Lie­tu­vo­je ras­ti ga­li tap­ti dar vie­nu gy­ve­ni­mo iš­šū­kiu. Ang­li­jo­je stu­di­juo­ti pla­nuo­jan­ti A. Dap­ny­tė, sa­ko, jog už­sie­ny­je dau­giau per­spek­ty­vų, bet min­ties grįž­ti į Lie­tu­vą neat­si­sa­ko.

Nos­tal­gi­ja pa­lie­kant mo­kyk­lą

„Da­bar kai mo­kyk­li­nio gy­ve­ni­mo eta­pas baig­tas, jau­čiuo­si dė­kin­ga vi­siems, ma­ne ta­da su­pu­siems žmo­nėms, nes ir mo­ky­to­jai, drau­gai ir net mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai pa­dė­jo iš­siug­dy­ti tei­sin­gą žvilgs­nį į pa­sau­lį ir su­vok­ti sa­ve kaip mo­kyk­los bend­ruo­me­nės da­lį,“ – apie mo­kyk­los bai­gi­mą kal­bė­jo A. Dap­ny­tė.

„ Po iš­leis­tu­vių su­vo­kiau, kad ru­de­nį ne­beiš­vy­siu bu­vu­sių bend­rak­la­sių bei mo­ky­to­jų, ku­rie bu­vo tar­si ant­ra šei­ma, vis­kas pa­si­keis. Teks pa­lik­ti mies­tą, prie ku­rio pri­pra­tau. Bet lai­kas bė­ga ir jo ne­sus­tab­dy­si,“ – kal­bė­jo M. Pet­ke­vi­čius.

G. Ulic­kai­tė tei­gia, jog nors Kel­mę pa­lik­ti iš tie­sų gai­la, bet po­ky­čiai vi­sa­da į nau­dą, juo­lab, kad bet ka­da ga­li­ma čia su­grįž­ti.

Au­to­rės nuo­tr.

KRYŽ­KE­LĖ: Va­ka­rykš­tės abi­tu­rien­tės (iš kai­rės) Ie­va Ra­čai­tė, Gab­rie­lė Ulic­kai­tė, Auš­ri­nė Dap­ny­tė at­si­dū­rė gy­ve­ni­mo kryž­ke­lė­je, kai rei­kia pa­si­rink­ti tarp no­rų ir ga­li­my­bių.