
Naujausios
Egzaminai sujaukė abiturientų planus
Lietuvoje kasmet sunkėjant švietimo sistemos reikalavimams, kelmiškiai ir nerimauja ir džiaugiasi. Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos baigiantieji dalijasi brandos egzaminų įspūdžiais bei ateities planais.
Morta GERBENYTĖ
morta@skrastas.lt
Nesitikėjo privalomo matematikos egzamino
Stojantiesiems šiemet sąlygos ypatingai sunkios. Norint patekti į valstybė finansuojamų studentų sąrašą privalomi valstybiniai matematikos bei lietuvių kalbos egzaminai, anglų kalbos bei vienas pasirenkamojo dalyko egzaminas.
Ši tvarka priimta dar 2014-aisias. Stojusieji į valstybės finansuojamas vietas 2015-aisias privalėjo išlaikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą bei anglų kalbos egzaminą. O 2016-aisiais privalomų egzaminų, norintiems patekti į valstybės finansuojamų vietų sąrašą, dat padaugėjo. Abiturientus ypač sutrikdė privalomas matematikos egzaminas.
Tik pamačius užduotis nusirito palengvėjimo banga. „Labai bijojau matematikos egzamino, tačiau gavusi užduoties lapus nustebau, nes užduotys pasirodė įveikiamos. Esame pirmieji abiturientai, turintys laikyti privalomą matematikos egzaminą, o tai labai apsunkino mokslo metus,“ – pasakoja Ieva Račaitė.
Tiesa, valstybės finansuojamų menų studijų programoms matematikos brandos egzaminas nėra privalomas. Tai suteikė vilčių šio mokslo bijantiems abiturientams.
„Stojant į menų sritis, matematikos egzaminas nėra privalomas, nes jį pakeičia stojamasis meno srities egzaminas arba motyvacinis pokalbis. Mano planus stoti į menų sritį sugriovė nepasidomėjimas iš anksto, nes stojamieji egzaminai būna gerokai anksčiau nei sužinai egzaminų rezultatus, tad apie menų sritis turi būti iškart gerai pagalvojęs ir nusprendęs, ar tikrai nori šios specialybės. Beje, daugelyje meno srities bakalauro studijų stojamasis egzaminas sudaro net 70 proc. stojamojo balo,“ – sakė Gabrielė Ulickaitė.
Kelmiškius matematika gąsdino ne tik kaip sunkus mokslas, bet ir dvyliktoje klasėje besimokančius jaunuolius ištikusi nelaimė. Staiga mirė matematikos mokytoja. Prisitaikyti prie naujos pedagogės, likus vos pusmečiui iki brandos egzaminų daugeliui abiturientų buvo tikras iššūkis.
„Privalomas matematikos egzaminas, man problemų nesukėlė, tačiau nuolat besikeičianti švietimo sistemos tvarka išbalansuoja. Juk mokaisi ne tik paskutinius keturis metus, o dalykus, kurie sekasi, ar nesiseka suvoki būdamas daug jaunesnis,“ – pasakoja Martynas Petkevičius.
Tačiau ne tik matematika kišo koją abiturientams, humanitariniai mokslai taip pat sulaukė naujovių. Šiemet lietuvių kalbos įskaitos temos turėjo būti originalios ir nesutapti su klasiokų, taip norint užkirsti kelią sukčiavimui. Tačiau kūrybinės gyslelės stokojantys jaunuoliai patyrė stresą, stengdamiesi gauti kuo aukštesnius įvertinimus.
Pasiruošimas egzaminams su pagalba
Pasiruošimas brandos egzaminams, tai kiekvieno individualus įdėto darbo kiekis. Tačiau be mokytojų pagalbos pasiekti puikių rezultatų beveik neįmanoma. Mokytojas turi sudominti savo mokomu dalyku, patraukti jaunuolio dėmesį ir išaiškinti temas taip, jog suprastų ne tik patys gabiausi.
„Džiaugiuosi jog gimnazijoje dirba tokie geri mokytojai, kaip Rasa Gabšytė, kuri padėjo man atsiskleisti fizikos srityje ir nuolat pateikdavo įdomią mokomąją medžiagą. Mokytojos Vaida Karabienė bei Raimonda Andriuškevičienė skatino mane labiau stengtis humanitarinėse srityse,“ – apie mokytojų darbą pasakojo M. Petkevičius.
„Norėdama išlaikyti matematikos egzaminą turėjau mokytis papildomai, nes pamokų metu įgytų žinių neužteko. Tačiau, nesigailiu investuotų pinigų ir laiko, nes kiekvienas individualus užduoties paaiškinimas padėjo daug labiau suprasti painų mokslą,“ – pasakoja I. Račaitė.
Sužinojus rezultatus, teko keisti planus
„Laukdama egzaminų rezultatų svarsčiau rinktis anglų kalbos filologiją ir viešųjų ryšių studijas. Šioms studijoms svarbus istorijos egzamino balas. Jei pavyks įstoti į valstybės finansuojamą vietą, norėčiau sudalyvauti ir „Erasmus“ programoje.
Tačiau, sulaukus rezultatų, stojimų planai keitėsi 99 procentais. Vis dar bandysiu stoti į su anglų kalba susijusias studijas, tačiau apsvarsčiau ir kitas specialybes. Antru numeriu stojimų lentelėje įvedžiau logistikos specialybę,“ – pasakojo G. Ulickaitė.
Daugeliui įstoti į universitetą ne tik siekiamybė, bet ir privaloma gyvenimo pakopa. Tačiau Gabrielė užginčija, jog nors universitetinis išsilavinimas jai visad buvo prioritetas, pasunkėjus stojimų sąlygoms ėmė domėtis ir kolegijomis. „Paklausinėjau pažįstamų studentų. Kolegijoje įgyjama daugiau praktikos, kuri pravers ieškant darbo. Juk universitete įgyjamas išsilavinimas, o ne profesija,“ – kalba Gabrielė.
Rinksis technologijų studijas
Tiksliųjų mokslų specialybes besirenkantis Martynas džiaugiasi, jog rezultatai planų nesugriovė.
„Kadangi laikiau tik 4 egzaminus, kurie leidžia stoti į technologijos ir fizikos sritį, kaip ir planavau, išvydęs rezultatus planų nekeičiau. Išbandysiu save tiksliųjų mokslų srityse: taikomojoje fizikoje, elektroninėje inžinerijoje arba moto-robotronika specialybėje,“ – kalbėjo aiškią ateities viziją turintis vaikinas.
Užsienyje studijuoti besirengiantys abiturientai apie universitetus ir studijas pradeda galvoti anksčiau. Bet ir jiems egzaminų rezultatai – svarbūs, norint sėkmingai įstoti į pasirinktas specialybes.
„Mano ateities planai siejasi su užsieniu, jau prieš gerą pusmetį užpildžiau dokumentus, gavau mokytojų rekomendacijas, parašiau motyvacinį laišką. Pasirinkau sporto terapijos bakalauro studijas, kurioms reikalingi anglų, matematikos bei biologijos egzaminai,“ – pasakoja Aušrinė Dapnytė.
Iššūkis rasti darbą
„Planuoju tapti kosmetologe, manau specialybė perspektyvi ir darbą rasti sugebėčiau. Lietuvoje turime nemažai grožio salonų, o ir klienčių juose niekada netrūksta. Kol bus merginų, prižiūrinčių savo išvaizdą, tol ir grožio salonai gyvuos,“ – sako I. Račaitė.
Tačiau ne visos specialybės Lietuvoje tokios paklausios ir darbą Lietuvoje rasti gali tapti dar vienu gyvenimo iššūkiu. Anglijoje studijuoti planuojanti A. Dapnytė, sako, jog užsienyje daugiau perspektyvų, bet minties grįžti į Lietuvą neatsisako.
Nostalgija paliekant mokyklą
„Dabar kai mokyklinio gyvenimo etapas baigtas, jaučiuosi dėkinga visiems, mane tada supusiems žmonėms, nes ir mokytojai, draugai ir net mokyklos administracijos darbuotojai padėjo išsiugdyti teisingą žvilgsnį į pasaulį ir suvokti save kaip mokyklos bendruomenės dalį,“ – apie mokyklos baigimą kalbėjo A. Dapnytė.
„ Po išleistuvių suvokiau, kad rudenį nebeišvysiu buvusių bendraklasių bei mokytojų, kurie buvo tarsi antra šeima, viskas pasikeis. Teks palikti miestą, prie kurio pripratau. Bet laikas bėga ir jo nesustabdysi,“ – kalbėjo M. Petkevičius.
G. Ulickaitė teigia, jog nors Kelmę palikti iš tiesų gaila, bet pokyčiai visada į naudą, juolab, kad bet kada galima čia sugrįžti.
Autorės nuotr.
KRYŽKELĖ: Vakarykštės abiturientės (iš kairės) Ieva Račaitė, Gabrielė Ulickaitė, Aušrinė Dapnytė atsidūrė gyvenimo kryžkelėje, kai reikia pasirinkti tarp norų ir galimybių.