Naujausios
Egzaminai parodė – trūksta dėmesio gabiems vaikams
Paaiškėjo Kelmės rajono gimnazijų abiturientų brandos egzaminų rezultatai. Gauti šeši šimtukai, tačiau daugelio dalykų rezultatai žemesni už respublikos vidurkį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Penki šimtukai J. Graičiūno gimnazistams
Iš šešių šimtukų net penkis pelnė Kelmės J. Graičiūno gimnazijos abiturientai. Du šimtukai gauti iš anglų kalbos, du – iš informacinių technologijų ir vienas iš matematikos valstybinio egzamino.
Vienas šios gimnazijos abiturientas gavo du šimtukus: iš matematikos ir iš informacinių technologijų.
Šeštasis šimtukas pelnytas Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje – už lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą.
Šimtukų skaičius Kelmės rajone dažniausia sukasi apie penkis-šešis. Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas sako, jog gimnazijų siekiamybė turėtų būti per valstybinius brandos egzaminus gauti kuo daugiau aukštesnio lygio įvertinimų – nuo 86 iki 99 balų. Kol kas tokių įvertinimų nėra daug.
„Šimtukų gauti taip pat svarbu. Tačiau gali būti, jog šie mokiniai važinėja pas korepetitorius. Bendrą lygį labiausiai atspindi aukštesnio lygio pažymiai. O šis rodiklis Kelmės rajone yra žemesnis už Lietuvos vidurkį“, – sakė S. Jokubauskas.
16–35 procentai yra patenkinamas lygis, 36–85 – pagrindinis.
Neišlaikiusių nėra labai daug
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Janušienė, komentuodama kitus egzaminų rezultatus, pabrėžė, jog valstybinių egzaminų neišlaikymo lygis rajone nėra labai didelis, tačiau didesnis negu šalies vidurkis. Be to, rezultatai rodo, jog trūksta dėmesio gabiems vaikams.
Pavyzdžiui, lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikė 159 abiturientai. 25 neišlaikė. Tai sudaro 15,2 procento, o šalies vidurkis – tik 8,65 procento. Be gauto vieno šimtuko dar 4 abiturientų žinios įvertintos daugiau kaip 86 balais.
Matematikos valstybinį egzaminą laikė 134 rajono abiturientai. Neišlaikė 29. Tai sudaro 21,6 procento, respublikos vidurkis – 12,7 procento. Aukštesnio lygmens, daugiau kaip 86 balų įvertinimo negavo nė vienas.
Už istorijos egzaminą tik vienas abiturientas surinko daugiau kaip 86 balus. Šis rezultatas penkis kartus prastesnis už šalies vidurkį.
Geografijos ir chemijos valstybinius egzaminus pasirinkę abiturientai išlaikė visi, tačiau nei šimtukų, nei daugiau kaip 86 balus negavo nė vienas.
Kiek geresni informatikos, biologijos ir anglų kalbos valstybinių egzaminų rezultatai. Iš informatikos gauti du šimtukai, vieno abituriento žinios įvertintos daugiau kaip 86 balais.
Biologiją laikė 79 abiturientai. Daugiau kaip 86 balus gavo 6 mokiniai.
Anglų kalbos valstybinį egzaminą rinkosi daugiausia – 163 abiturientai. Išlaikė visi. Gauti du šimtukai. 19 abiturientų žinios įvertintos daugiau kaip 86 balais. Tačiau ir šis rezultatas yra žemesnis už respublikos vidurkį.
Tik 15 abiturientų laikė fizikos valstybinį egzaminą, vienas neišlaikė. Vokiečių ir rusų kalbos egzaminą laikė tik po vieną abiturientą. Rusų kalbos egzaminą išlaikė. Vokiečių kalbą pasirinkusiam Suaugusiųjų mokymo centro abiturientui nepasisekė.
18 abiturientų parašė apeliacijas Nacionaliniam egzaminų centrui. Vieni dėl neišlaikyto egzamino, kiti – manydami, kad yra verti aukštesnio balo. Ne visos apeliacijos dar išnagrinėtos.
Daugelis lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikiusių abiturientų jau perlaikė mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą ir gavo teigiamą įvertinimą.
Autorės nuotr.
Šiemet Kelmės J. Graičiūno gimnazijos abiturientai iš valstybinių egzaminų gavo penkis šimtukus ir „nuskynė“ beveik visą rajono šimtukų derlių.
Mokyklų vadovų komentarai
„Ne visi lanko licėjus“
Genė PULKIENĖ, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorė:
– Šiemet mūsų gimnazijos abiturientų valstybinių egzaminų rezultatai nėra blogi. Turime vieną šimtuką. Kodėl rezultatai rajone žemesni už šalies vidurkį, sunku pasakyti. Juk rajone dirba tie patys mokytojai. Gal mažėja tik mokinių motyvacija mokytis? Tačiau tie, kurie, baigę vidurinę, ketina keliauti į užsienį, nė nelaiko valstybinių egzaminų.
Pavyzdžiui, šiemet daugeliui mūsų gimnazijos mokinių likimus aukštyn kojom apvertė matematikos egzaminas. Buvo per sudėtingos užduotys. Pernai užduotys buvo įkandamos. Bet nacionalinis egzaminų centras, matyt, išsigando, kad buvo per geri rezultatai, šiemet pasunkino užduotis.
Manau, neturėtų taip būti, reikia atsižvelgti, jog ne visi abiturientai lanko licėjus.
Antra vertus, dalis užduočių ir šiemet buvo įveikiamos. Bent minimalų teigiamą balą buvo galima gauti. Deja, keturi neišlaikė matematikos egzamino. Gal pasimetė? Gal vertinimas buvo ne toks, kokį mes įsivaizduojame?
Kartais per drąsūs ir patys abiturientai. Laikome bandomuosius egzaminus, duodami praėjusių metų valstybinių egzaminų užduotis. Kai kurie pamato, jog užduotys jiems per sunkios ir pasirenka mokyklinį egzaminą. Kiti užsispiria – ir vis tiek laiko valstybinį.
Trūksta motyvacijos
Rita ANDRULIENĖ, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė:
– Manau, jog tikrai trūksta dėmesio gabesniems vaikams. Dėl socialinių priežasčių į mokyklas ateina vis daugiau mažesnių gabumų, nemotyvuotų ar tiesiog apleistų vaikų. Į jų lygį ir orientuojasi mokytojai. Didžiausias dėmesys skiriamas į patenkinamą arba pagrindinį lygį.
O iš tikrųjų mokytojai turėtų rengti medžiagą ir aukštesnio lygio mokiniams. Diferencijuoti mokymą, labiau įsiskaityti į programą, kuri rengiama ir gabesniam mokiniui. Kai pametame programą, pametame ir gabų mokinį.
Antra vertus, ir mokytojui sunku, nes labai daug nemotyvuotų mokinių. Daugelis laukia, kol baigs vidurinę ir galės vykti į užsienį užsidirbti pinigų.
Tokių rezultatų nesitikėjo
Irma STANKUVIENĖ, Tytuvėnų gimnazijos direktorė:
– Šiųmetiniai valstybinių egzaminų rezultatai mūsų gimnazijoje gerokai prastesni už pernykščius, nors dirbo tie patys mokytojai. Pernai nemažai vertinimų lenkė respublikos ir rajono vidurkį.
Patys abiturientai nesitikėjo labai gerų rezultatų. Šioje laidoje daug skaudžios patirties, skaudžių likimų mokinių.
Rezultatus analizavome ir pagal lankomumą, ir pagal dešimtos klasės rezultatus, konsultacijų lankymą, kalbėjomės su abiturientais. Priėjome išvados, jog labai svarbu žinių įtvirtinimas, kartojimas.
Kartais ir mažiau gabūs vaikai gerų rezultatų pasiekia darbu. O kitiems ir gabesniems koją pakišo papildomi įsipareigojimai: skubėjimas gauti vairuotojo pažymėjimą ar kiti su abitūros egzaminais nesusiję darbai.
Kiti prisipažino, jog per pamokas viską suprasdavo ir išmokdavo, todėl neskyrė didelio dėmesio namų darbams ar pakartoti. O per egzaminą paaiškėjo, jog ne viską atsimena.
Po gerų pernykščio matematikos egzamino rezultatų drąsinome abiturientus laikyti valstybinį matematikos egzaminą, kad lengviau įstotų į universitetus ir kolegijas. Deja, daugelis neišlaikė ir tai labai pablogino bendrą rezultatą.