Naujausios
Dvylika tonų braškių iš Didlaukio vienkiemio
Lietuviai turi labiau vertinti žemę. Tai įrodė jaunas ūkininkas Paulius Lileikis šalia Vaiguvos, Didlaukio vienkiemyje, esančioje močiutės žemėje išauginęs 12 tonų braškių. Klaipėdoje gyvenantis vyras, kai baigiasi braškių sezonas, užsiima statybų verslu. Tačiau pagrindinės pajamos – iš braškių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įrengė drėkinimo sistemą
Klaipėdietis Paulius Lileikis ūkininkauja treti metai. Netradicinį ūkį apsisprendė kurti tada, kai liko močiutės sodyba, o prie jos – keli hektarai žemės.
Iš pradžių Paulius bandė auginti avietes. Tačiau iš jų negavo tiek naudos, kiek tikėjosi. Ši uoga smulkesnė, netransportabili, greitai gendanti, ne taip gerai perkama kaip braškė. Avietynas didesnės naudos gali duoti tik tada, kai pats uogas perdirbi.
Jaunas ūkininkas sunaikino avietyną ir įveisė braškyną. Pirko olandiškus daigus. Už kiekvieną mokėjo po 30 centų.
Šią vasarą braškes augino 1,8 hektaro plote. Pavyko išauginti ir parduoti 12 tonų braškių.
Derlius, pasak Pauliaus, nestebuklingas, tačiau naudos vis tiek yra.
Beje, prieš tai reikėjo nemažai investuoti. Kadangi braškė – drėgmę mėgstanti uoga, teko įrengti drėkinimo sistemą. Tai kainavo apie 10 tūkstančių litų. Sistema „maitinasi“ iš netoliese esančio tvenkinio.
Drėkinimui naudojama elektros energija. Tai irgi papildomos sąnaudos.
Be to, jaunas ūkininkas pirko automobilį-šaldytuvą, kuriuo išveža nuskintas uogas į Klaipėdą. Ant automobilio užrašė: „Didlaukio braškės“.
Žmogus perka akimis
Skinti uogas P. Lileikis samdo mokinius. Dirbti norinčių suaugusių beveik nebeliko. Už kilogramą uogų moka po litą. „Tai jau beveik europietiškos kainos už darbą, – sako ūkininkas. – Vokietijoje ir Švedijoje moka po pusantro lito.“
Per dieną suskintos uogos dėžėmis kraunamos į tonos talpos autobusėlį-šaldytuvą ir vežamos į Klaipėdą. Ten atiduodamos perpardavinėtojams. Už kilogramą braškių ūkininkas gauna po pusketvirto lito. Perpardavinėtojai „užsideda“ antra tiek.
Pats stovėti turguje Paulius neturi laiko. O perpardavinėtojams parduoti uogas brangiau neišeina. Jie geriau pirks lenkiškas braškes. Šiemet lenkai siūlė po 1,60 lito už kilogramą. Lietuviškas uogas, pasak ūkininko, perpardavinėtojai perka tik dėl vaizdo, kad visą savo prekę galėtų pavadinti lietuviška.
„Mūsų žmonės perka akimis, – sako Paulius. – Lenkiškos braškės – didelės, gražios. O kad jos nekvepia braškėmis, nelabai kas suka galvą.“
Planuoja turėti prekybos vietą
Ūkininkas audžia mintį įkurti savą prekybos vietą. Buvo sumanęs ekologiškas ūkio braškes pardavinėti prie jūros. Ten būtų pastatęs kilnojamąjį namelį. Žmogus užeitų, nusiplautų rankas, gautų nuplautų uogų. Tačiau valdininkai nesuprato vaikino planų. Nedavė leidimo.
Belieka įkurti prekybos kioską mieste.
Paulius apgailestauja, kad Lietuvoje mažai uogų augintojų. Jeigu daugiau kas augintų braškes, būtų galima kooperuotis.
Pasak ūkininko, ir informacijos uogų augintojams nėra per daug. Ir trąšų nėra didelio pasirinkimo.
Kooperuojantis ir nedidelius plotus žemės turintys kaimo gyventojai galėtų auginti uogas. Juolab, kad rinka Lietuvoje tikrai nėra uogomis užgrūsta.
Nuo žolių saugo plėvelė
Nuo žolių braškių kerus P. Lileikio braškyne saugo plėvelė, kuri saugo ir drėgmę. Tarpueilius, kad neaugtų žolė, ūkininkas nupurškia rankiniu būdu, atsargiai, kad nepatektų ant braškių kerelių.
Pasibaigus sezonui, braškių kerus nupjauna trimeriu. Irgi tenka būti labai atsargiam, kad nepažeistų šaknis dengiančios plėvelės.
Šiemet kereliai jau atžėlė. Ūkininkas baiminasi, kad nepradėtų žydėti ir megzti antrojo derliaus.
Galima imtis šalutinių verslų
Paulius sako, jog braškių sezonas palyginti trumpas. Vėliau uogynų priežiūra – tik epizodiška. Todėl uogų augintojui lieka labai daug laiko. Jis gali imtis ir kitų verslų.
Pats Paulius dar turi statybų verslą. Šį rudenį darbuosis Vilniuje. Be to, padeda Rusnėje žuvų cechą turintiems uošviams.
„Rudenį gyvensiu keturiose vietose, – šypsosi vyras, turėdamas omenyje Klaipėdą, Vilnių, Rusnę ir Vaiguvą. – Matyt, teks pirkti namelį ant ratų.“
„Kooperuojantis ir nedidelius plotus žemės turintys kaimo gyventojai galėtų auginti uogas.
Autorės nuotr.
NAMAI: Močiutės sodyba tapo antraisiais Pauliaus Lileikio namais Didlaukio vienkiemyje.
BRAŠKYNAS: Per porą metų Paulius Lileikis įveisė braškyną su drėkinimo sistema.
NAUDA: Nedideliame žemės plote išaugintos uogos gali nešti nemažą naudą.