Dviračiai laužai gimdė idėjas ir dovanas

Dviračiai laužai gimdė idėjas ir dovanas

Dvi­ra­čiai lau­žai gim­dė idė­jas ir do­va­nas

Is­pa­ni­jos, Lie­tu­vos, Ny­der­lan­dų ir Ru­mu­ni­jos jau­ni­mo pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rius pra­džiu­gi­no me­ta­lo lau­žui tin­ka­mi dvi­ra­čiai. Jų Ak­me­nės ra­jo­no gy­ven­to­jai pa­do­va­no­jo per 60.

Gau­sy­bė iš pra­džių su­glu­mi­no, o pa­skui įkvė­pė nau­jų idė­jų.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Sto­vyk­lau­ti su­bur­ti dau­giau kaip tris­de­šimt vai­ki­nų ir mer­gi­nų su­pla­na­vo Nau­ja­ją Ak­me­nę pa­puoš­ti de­ko­ra­ty­vio­mis ins­ta­lia­ci­jo­mis iš dvi­ra­čių. Jų rei­kė­jo vien kaip kar­ka­sų, tad pirk­ti nau­jų neap­si­mo­kė­jo.

Vil­niu­je dir­ban­ti idė­jos su­ma­ny­to­ja Jus­ti­na Jan­čaus­kai­tė sa­vo gim­ta­ja­me Ak­me­nės ra­jo­ne pir­miau­sia krei­pė­si į pa­žįs­ta­mus – gal kas pa­do­va­no­tų ne­be­rei­ka­lin­gų dvi­ra­čių. Tin­ka me­ta­mi į me­ta­lo lau­žą. Dar ži­nią pa­sklei­dė so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

Pa­si­py­lė pa­siū­ly­mai. Žmo­nės tei­kė dvi­ra­čių nuo­trau­kas. Net fil­muo­tą me­džia­gą. Ar tik­tų to­kie?

„Pa­ti sku­bė­jau pa­skam­bin­ti ge­ra­no­riams, pa­pa­sa­ko­ti, kam nau­do­si­me dvi­ra­čius“, – sa­kė J. Jan­čaus­kai­tė.

Su bend­ra­min­čiais va­žia­vo su­rin­ki­nė­ti. Pir­miau­sia kuo ar­čiau – ap­link Nau­ją­ją Ak­me­nę.

Iš vi­so no­rė­jo tu­rė­ti ge­riau­siu at­ve­ju iki de­šim­ties dvi­ra­čių.

Kai ap­si­lan­kė nau­do­tų sen­daik­čių par­duo­tu­vės san­dė­liuo­se – at­ro­dė, ieš­ko­ti ne­be­rei­kia. Pre­ky­bi­nin­kai pa­siū­lė do­va­noti be­veik 40 dvi­ra­čių. Su­vež­tų iš Eu­ro­pos, ta­čiau ne­par­da­vi­nė­tų. Vie­ni se­nos mo­di­fi­ka­ci­jos, ki­ti pra­stos pre­ki­nės iš­vaiz­dos. Kai ku­riems rei­kia daug iš­lai­dų re­mon­tui.

Iš pra­džių apė­mė ne­ri­mas, kur pa­vyks pa­si­dė­ti? Priė­mė pa­žįs­ta­mas ūki­nin­kas į sa­vo kie­mą.

Dvi­ra­čių lo­bis pa­de­da iš­ru­tu­lio­ti ir ki­tą tarp­tau­ti­nio pro­jek­to vie­ną iš tiks­lų – jau­ni­mas rin­ko­si ap­ta­ri­nė­ti eko­lo­gi­nes pro­ble­mas. Kaip ne vien di­din­ti šiukš­ly­nus, o daik­tus pa­rū­šiuo­ti, pri­tai­ky­ti var­to­ji­mui.

„Kai ma­žiau su­nau­do­tu­me, tuo­met ma­žiau pirk­tu­me ir gam­tą terš­tu­me“, – sa­kė J. Jan­čaus­kai­tė.

Ki­lo ir nau­ja idė­ja – pa­ban­dy­ti iš krū­vos lū­že­nų su­rink­ti bent vie­ną ki­tą tin­ka­mą va­žiuo­ti.

Mer­gi­nos ma­ma su­ra­do ge­ban­čių re­mon­tuo­ti pa­gy­ve­nu­sių gi­mi­nai­čių, su­si­rin­ko anks­tes­nių jau­ni­mo pro­jek­tų da­ly­vių. Ne­pa­ka­ko sa­vait­ga­lio, at­va­žiuo­da­vo po dar­bų. Vie­ną ki­tą de­ta­lę pri­rei­kė pirk­ti nau­ją.

At­gai­vi­no še­šis dvi­ra­čius. Jais tarp­tau­ti­nio pro­jek­to da­ly­viai va­ži­nė­jo iš sto­vyk­la­vie­te ta­pu­sios kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos.

Pas­kui su­ko­si idė­ja: gal su­bur­ti žmo­nes į mi­ni fes­ti­va­lį ir dau­giau tų dvi­ra­čių su­re­mon­tuo­ti. Įsi­vaiz­da­vo, kad skam­ba mu­zi­ka, o en­tu­zias­tai re­mon­tuo­ja.

Taip ir bu­vo. Bet iki tol kruopš­čiau­sias iš re­mon­ti­nin­kų Bro­nius Jot­kus vie­nas pa­ts il­go­kai tvar­kė. Sa­kė, kad pa­vy­ko su­rink­ti dar še­šis dvi­ra­čius, ir dau­giau ne­beį­ma­no­ma. Tad tal­ki­nin­kams be­li­ko tin­ka­mus va­žiuo­ti dvi­ra­čius nu­šveis­ti. Ap­sisp­ręs­ta juos pa­do­va­no­ti Ak­me­nės ra­jo­no pa­ra­mos šei­mai cent­re gy­ve­nan­tiems vai­kams.

Bū­ta ir ki­tų su­ma­ny­mų. Gal te­gul nau­do­ja­si vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Ak­me­nės ra­jo­no jau­ni­mo ap­skri­ta­sis sta­las“? Gal at­lik­ti so­cia­li­nį eks­pe­ri­men­tą – kiek il­gai tar­nau­tų dvi­ra­čiai, ku­riais bet kas ga­lė­tų va­ži­nė­ti po mies­tą.

„Gal­būt vė­liau grį­ši­me prie pa­na­šių idė­jų, – sa­kė J. Jan­čaus­kai­tė. – Pa­vyz­džiui, mies­to sve­čiai ga­lė­tų iš­si­nuo­mo­ti dvi­ra­čius“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Iš do­va­no­to dvi­ra­čių lau­žo Bro­nius Jot­kus iš­rin­ko įma­no­mus su­re­mon­tuo­ti.

Tin­ka­mus va­žiuo­ti dvi­ra­čius Jus­ti­na Jan­čaus­kai­tė (prie­ky­je) ir ki­ti en­tu­zias­tai nu­va­lė.

Vil­niaus ko­le­gi­jos lek­to­rė Jus­ti­na Jan­čaus­kai­tė sa­vo gim­ta­ja­me mies­te Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je rea­li­za­vo neįp­ras­tą idė­ją.