Dvi kelmiškės pelnė pergalę jaunųjų filologų konkurse

Asmeninė nuotr.
Sėkmė šalies Jaunųjų filologų konkurse nudžiugino ne tik mokines, bet ir jų mokytojas bei mamas. Kelmiškės Jaunųjų filologų konkurse: (iš kairės) Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė, jos mokinė Eigilė Baršytė, Pakražančio gimnazijos mokinė Akvilė Platakytė ir jos mama Jūratė Platakytė.
Net dvi moksleivės iš Kelmės rajono laimėjo prizines vietas Lietuvos jaunųjų filologų konkurse, kuriame dalyvavo 112 geriausiai plunksną valdančių mergaičių ir vaikinų.
Kražiškei Eigilei Baršytei už tiriamąjį antropologinį darbą „Atlantas jungia ir skiria“, pateiktą tautosakos sekcijai, atiteko pirmoji vieta. Pakražantiškės Akvilės Platakytės eilėraščiai įvertinti trečiąja vieta.

Prizai už geriausius jaunųjų filologų darbus į Kražių Žygimanto Liauksmino gimnaziją parkeliauja jau keturiolikti metai.

Emigracija kaip socialinis ir kultūrinis reiškinys

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos vienuoliktokė Eigilė Baršytė konkursui, tautosakos sekcijai, pateikė antropologijos tiriamąjį darbą „Atlantas jungia ir skiria“, kuriame nagrinėjo socialinį, kultūrinį ir politinį emigracijos reiškinį.

Kaip pasakoja jos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė, moksleivė darbą rašė visus metus. Reikėjo susirasti informacijos pateikėjus, įrašyti jų pasakojimus, po to iššifruoti ir perkelti į darbą. Teko ieškoti literatūros ta tema. Eigilė rėmėsi istoriko Alfonso Eidinto knyga „Lietuva ir masinė išeivystė 1868-2020“.

Tema gimė tarsi atsitiktinai. Mokyklos bibliotekininkė Jurgita Karpenkienė užsiminė apie 25 metus Amerikoje gyvenusią Kražiuose gimusią ir augusią giminaitę Aldoną Šarauskaitę – Vaišnorienę. Šiuo metu ji grįžo į Lietuvą ir gyvena Klaipėdoje. Eigilė, paakinta mokytojos, nusprendė rašyti tiriamąjį darbą ta tema. Nuvažiavo į uostamiestį, susirado buvusią emigrantę ir susitarė dėl interviu. Po to įrašinėti jos pasakojimų važiavo dar porą kartų.

Savo darbe konkurso dalyvė pateikė Aldonos Vainorienės pasakojimus, kuriuose daug įdomios informacijos apie lietuvių darbą emigracijoje, santykius, integracijos svetimame krašte problemas.

Juos papildė savo tetos Jurgos Liorancaitės-Dierek, į Ameriką išvykusios 2000 metais, laiškais bei tų laiškų analize.

„Tiriamieji darbai užima labai daug laiko, – pasakoja Eigilės mokytoja E. Kvietkuvienė. – Tačiau mokiniai įgyja įgūdžių rašyti mokslinį darbą. Vėliau išvykę studijuoti džiaugiasi, kad tinkamas citavimas, išnašos, galiausiai kompiuterinis raštingumas jiems jau nėra iššūkis. O jeigu dar laimi pirmąją vietą respublikiniuose konkursuose, pridedama balų stojant į aukštąją mokyklą.“

Keturiolika metų – su prizais

E. Kvietkuvienės mokiniai darbus tautosakos sekcijai rengia jau keturiolika metų. Paprastai, šie darbai laimi pirmąsias vietas rajono jaunųjų filologų konkurse ir atstovauja rajonui respublikiniame konkurse. Kiekvienais metais šalies konkurse kražiškiai laimi prizines vietas. Tris kartus laimėjo pirmąsias vietas.

Kadangi šiuo metu liaudies dainų ar pasakojimų niekas nekuria tautosakos sektoriui teikiami antropologiniai ir kitokio pobūdžio tiriamieji darbai. Už šiųmetį E. Baršytės darbą „Atlantas jungia ir skiria“ sulaukta ypač daug pagyrų. Stebėtasi jo savarankiškumu ir brandumu.

Stiprios eilės

Pakražantiškė Akvilė Platakytė konkursui pateikė pluoštą savo eilėraščių. Jos kūryba įvertinta trečiąja vieta. Akvilės lietuvių kalbos mokytoja Rūta Gedminienė.

„Mokinė – dar labai jauna, tačiau tokių stiprių vaiko eilėraščių dar nebuvau skaičiusi, – su nuostaba kalba mokytoja E. Kvietkuvienė. – Akvilė dalyvavo rajono poezijos konkurse „Medeinei pašaukus“ ir tapo jo laureate.“

Šiemet Jaunųjų filologų konkurso baigiamasis turas vyko Vilniuje, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Tai jau 54 –asis konkursas, ugdantis pradedančiuosius literatus ir kalbininkus. 1965 metais konkursą inicijavo poetas Justinas Marcinkevičius.

Kaip informavo E. Kvietkuvienė, anksčiau konkursai vykdavo po dvi – tris dienas. Jaunieji filologai būdavo džiuginami vakaronėmis, koncertais, ekskursijomis po vietovės, kurioje vykdavo konkursas, apylinkes, kūrybos skaitymo vakarais.

Šiemet konkursas vyko tik vieną dieną. Jo rezultatus moksleiviai sužinojo jau būdami namuose, prisijungę prie internetinės programos.

Pernai konkursas dėl pandemijos rengtas nuotoliniu būdu.