Naujausios
MŪSŲ ŠAKNYS – RADVILIŠKIO ŽEMĖJE
Dvaras atgimė naujam gyvenimui
Pakiršinio dvare (Baisogalos seniūnija) įsikūręs Etninės kultūros ir amatų centras ne tik kaupia, saugo ir eksponuoja vietos amatininkų kūrinius, bet ir plečia edukacinę veiklą.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Pradžia buvo sunki
Dar iki įkuriant Etninės kultūros ir amatų centrą, Pakiršinio kultūros namai vieni iš nedaugelio rajone ėmė organizuoti edukacines ir kultūrines programas, stovyklas.
Nemažai užsiėmimų turėjo ir apsilankiusieji Pakiršinio dvare – jiems buvo rengiamos programos bei edukaciniai užsiėmimai, kurių metu pasakojama ir mokoma apie tam tikrą amatą, papročius, tradicijas. Atvykusieji būdavo supažindinami su dvaro istorija, čia išlikusiomis senosios architektūros detalėmis.
Edukacines programas prieš ketvertą metų sugalvojo ir su jomis dirbo tuometinių Pakiršinio kultūros namų darbuotojai bei visuomeniniais pagrindais dirbantys, amatus gaivinantys žmonės.
Dvaras sulaukė permainų
Pernai pavasarį baigus rekonstruoti Pakiršinio kultūros namus, juose įsikūrė Etninės kultūros ir amatų centras. Išsipildė keletą metų puoselėta svajonė, kad pačiame kaimo centre stovinčiame sename dvare įsikurtų amatų centras, kuriame darbuotųsi amatininkai, o atvykę žmonės galėtų apžiūrėti senuosius kaimo įrankius, pamatyti, kaip audžiama, verpiama, veliama, lipdoma, galėtų išgirsti patarimų, o svarbiausia – pabandytų patys.
Dvaras atvėrė duris etninės kultūros puoselėtojams, po etnokultūros centro stogu prisiglaudė gausybė vietinių amatininkų bei jų sukurtų gaminių – keramikinių puodynių, megztų pirštinių, odos gaminių, medžio drožybos skulptūrų, buvo tęsiamos jau pradėtos edukacinės programos.
Tęsia pradėtą darbą
Pasak Etninės kultūros ir amatų centro direktorės Elžbietos Karaliūtės, Amatų centro edukacija – galimybė mokytis centro aplinkoje.
„Edukacinių programų tikslas – skatinti mokinių ir suaugusiųjų domėjimąsi krašto istorija, patrauklia forma supažindinti su aplinka, kurioje gyveno jų seneliai ir proseneliai, ugdyti aktyvumą, kūrybiškumą, atskleisti praeities ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas“, – aiškino ji.
Pasak centro vadovės, Amatų centre yra etnografijos, dailės edukacinių programų visoms moksleivių ir suaugusiųjų amžiaus grupėms. Centro darbuotojai, demonstruodami jau pagamintus gaminius, kviečia visus išbandyti ir savo sugebėjimus kuriant odos, šiaudelių, vilnos vėlimo, keramikos ar kitus gaminius. Mokiniams labai patinka įvairios užduotys: eksponatų ieškojimas, mįslių minimas.
E. Karaliūtė sako, kad etninė kultūra – tai visos tautos per šimtmečius sukurta iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinę tapatybę, savimonę ir etnografinių regionų savitumą.
„Jaunimui būtina parodyti, kad etninė kultūra anaiptol nėra žaidimas senove, o šiuolaikiškas kultūros vyksmas. Jos raiškos vietos – nebe kaimo gryčia ar gamtos prieglobstis, bet koncertų salės, miestų ir miestelių šventės, mokyklų bendruomenės“, – sakė ji.
Mokosi senųjų amatų
Atėję į užsiėmimus, lankytojai visą laiką aktyviai dirba. Pasak direktorės, siekiant išsaugoti amatus ir perduoti juos ateinančioms kartoms, lankytojams siūloma nemažai edukacinių programų.
Viena populiariausių edukacinių programų – „Devyni darbai, dešimtas – badas“, kurios metu susipažįstama net su trimis ar keturiais amatais – keramika, vilnos vėlimu, gaminių iš odos gamyba, žvakių liejimu. Dalyviai supažindinami su kiekvieno amato istorija, sužino gamybos būdus, istoriją. Edukacinio užsiėmimo metu gaminami kiekvieno amato gaminiai: keramikos užsiėmime – moliniai varpeliai, suvenyrai, puodeliai; vilnos vėlimo – vilnoniai karoliukai; odos – odiniai paukšteliai, gėlės, sagės, žvakių liejime – mokoma pasigaminti įvairių žvakių.
„Lietuvoje gilios molio dirbinių tradicijos. Todėl ir buvo sugalvota edukacinė programa „Molis – ir vasarą brolis“. Šio užsiėmimo metu susipažįstama su vienu seniausių amatų – keramika, iš molio yra gaminamas suvenyras“, – sakė centro vadovė.
Pasak E. Karaliūtės, ir vaikams, ir suaugusiems labai įdomus užsiėmimas „Šilta kaip avelė“, kurioje supažindinama su vilna, jos vėlimo būdais, vėlimo priemonėmis ir įrankiais.
Vienas iš lankytojų mėgstamų užsiėmimų – „Mano batai buvo du“. Jo metu susipažįstama su odininko amatu, odos apdirbimo technologijomis, istorija ir odos gamybos būdais, apžiūrimi batsiuvių įrankiai ir senoji avalynė. Norintys išmoksta raukti nagines, įrišti knygas, dekoruoti vazas, dėžutes, daryti paveikslus, pasipuošti savo gamybos odinėmis sagėmis, pakabukais.
Proginės edukacinės programos
Amatų centre veikia ir etnografinės bei kalendorinių švenčių edukacinės programos.
Prieš Šv. Kalėdas rengiama programa „Štai atvažiuoja Kalėda“, kurioje supažindinama su senaisiais Kūčių ir šv. Kalėdų papročiais ir tradicijomis. Joje atgyja švenčių papročiai, pasakojama, kaip Kūčias ir Šv. Kalėdas sutikdavo mūsų protėviai, kokios vyravo tradicijos Radviliškio krašte, gaminami šventiniai valgiai, prisimenami burtai, dainos, kepami ir valgomi kūčiukai, gaminami kalėdiniai papuošimai, žaisliukai, dovanėlės, trimis-keturiais būdais liejamos žvakės.
Savo populiarumu nenusileidžia ir velykinės pamokėlės „Velykų rytą“. Tai Gavėnios laikotarpio pamokos.
„XX amžiaus pradžios valstietiškais drabužiais apsirengusi Gaspadinė savo lankytojams pasakoja apie Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės ir Šv. Velykų papročius. Šio užsiėmimo metu norintys išmoksta net septynis kiaušinio marginimo būdus, pasigamina šventinių papuošimų“, – pasakojo E. Karaliūtė.
Be šių edukacinių programų, Etninės kultūros ir amatų centre Pakiršinio dvare dar nuo 2007-ųjų veikia amatų ir drožybos studijos, kurioms vadovauja Paulina Malinauskienė ir Edvardas Bielokopitovas.
Autoriaus nuotr.
SVAJOTOJA: Išsipildė Elžbietos Karaliūtės svajonė – po etnokultūros centro stogu priglausti krašto amatininkus.
MOLIS: Su Lietuvoje giliomis molio dirbinių tradicijomis supažindinama edukacinėje programoje „Molis – ir vasarą brolis“.
ODA: Mokiniams ypač patinka susipažinti su odininko amatu.
PAPUOŠIMAS: Įvairioms progoms rengiamose programose netrūksta ir pagamintų papuošalų.
BŪRELIAI: Užsiėmimą čia randa kiekvienas, užsukęs į Etninės kultūros ir amatų centrą.