Dovana neįgaliesiems – dūmų detektoriai

Do­va­na neį­ga­lie­siems – dū­mų de­tek­to­riai

Praė­ju­sią sa­vai­tę Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai ne­mo­ka­mai įren­gė au­to­no­mi­nius dū­mų de­tek­to­rius neį­ga­lių ra­jo­no gy­ven­to­jų būs­tuo­se.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Gais­ri­nin­kus į neį­ga­lių­jų na­mus ly­dė­jo se­niū­ni­jų so­cia­li­nės dar­buo­to­jos – ad­re­sų są­ra­šai bu­vo su­da­ry­ti iš anks­to.

Per ke­le­tą die­nų ug­nia­ge­siai įren­gė ju­tik­lius dvi­de­šimt še­šių žmo­nių na­muo­se. Tuo pa­čiu pa­tik­ri­no, kaip šei­mi­nin­kai lai­ko­si prieš­gais­ri­nės sau­gos tai­syk­lių, ar tvar­kin­gos kros­nys bei ka­mi­nai, šil­tos sie­ne­lės. Neį­ga­lie­siems sve­čiai pa­li­ko lanks­ti­nu­kų su at­min­ti­nė­mis, kaip sau­go­tis gais­ro.

Ju­tik­liai nu­pirk­ti iš ra­jo­no biu­dže­to pi­ni­gų. To­kia so­cia­li­nės pa­gal­bos ak­ci­ja ra­jo­ne vyks­ta jau tre­čius me­tus. Iš vi­so de­tek­to­riais ap­rū­pin­ta 151 būs­to šei­mi­nin­kas.

Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Igo­ris Ra­go­zi­nas sa­kė, jog neį­ga­lie­ji sa­vo na­mais ir bu­tais rū­pi­na­si pa­gal iš­ga­les.

„Žmo­nės sten­gia­si gy­ven­ti sau­giai – šiur­pi­nan­čių vaiz­dų, ko­kie ma­to­mi lan­kan­tis so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų na­muo­se, nie­kur neap­ti­ko­me. Paaiš­ki­no­me, kaip de­tek­to­riai vei­kia, kaip rei­kia elg­tis, iš­gir­dus jų sklei­džia­mą sig­na­lą“, – sa­kė vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

Anot I. Ra­go­zi­no, žmo­nės ne­re­tai pai­nio­ja šiuos au­to­no­mi­nius sig­na­li­za­ci­jos įren­gi­nius su pro­fe­sio­na­lių įmo­nių įren­gia­mo­mis bran­gio­mis ap­sau­gos ir prieš­gais­ri­nės sau­gos sig­na­li­za­ci­jo­mis. Su­vei­kus pa­sta­ro­sioms, pa­vo­jaus sig­na­las per­duo­da­mas sis­te­mas ap­tar­nau­jan­čioms įmo­nėms, ir jų dar­buo­to­jai vyks­ta į in­ci­den­to vie­tą.

Au­to­no­mi­nio dū­mų ju­tik­lio pa­skir­tis – tik įspė­ti šei­mi­nin­kus apie pa­tal­po­se at­si­ra­du­sius dū­mus. To­dėl jie įren­gia­mi vie­to­se, kur sa­vi­nin­kai (ypač nak­tį) ga­li ge­riau­siai iš­girs­ti sig­na­lą. Kvies­tis pa­gal­bą, ge­sin­ti gais­rą ar gel­bė­tis iš beį­si­de­gan­čių pa­tal­pų jau ten­ka pa­tiems žmo­nėms.

„Čia ir pra­ver­čia ži­nios, kaip gel­bė­tis. Iš skau­džios pra­kti­kos ži­no­me, kad ki­lus pa­vo­jui, žmo­nės sten­gia­si pa­tal­pas pa­lik­ti pro tas pa­čias du­ris, pro ku­rias įė­jo. Ir, nors sau­giau­sia de­gan­tį būs­tą pa­lik­ti, iš­šo­kus pro pir­mo­jo aukš­to lan­gus, pa­pras­tai ei­na­ma link lau­ku­jų du­rų. Verž­da­mie­si prie jų, žmo­nės ap­si­nuo­di­ja dū­mais. Už­tat iš žu­vu­sių­jų gais­ruo­se dau­ge­lio kū­nus ap­tin­ka­me ne­to­li du­rų“, – sa­kė I. Ra­go­zi­nas.

Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ar­chy­vo nuo­trau­ka

Au­to­no­mi­nius dū­mų ju­tik­lius neį­ga­lių­jų na­muo­se mon­ta­vo (iš de­ši­nės) Pak­ruo­jo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai Igo­ris Ra­go­zi­nas ir Ai­das And­re­šiū­nas.