Direktorius Pakruojyje antrai kadencijai neliks

Di­rek­to­rius Pak­ruo­jy­je ant­rai ka­den­ci­jai ne­liks

Bir­že­lio ant­ro­je pu­sė­je Pak­ruo­jo pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro (PSPC) di­rek­to­rius Ed­vi­nas Ašok­lis pa­liks sa­vo pa­rei­gas. Jo lau­kia kon­kur­se lai­mė­ta ana­lo­giš­ka ke­lis kar­tus di­des­nio Ute­nos PSPC va­do­vo kė­dė. Sa­vo kar­je­ros ke­lius ap­žvel­gian­tis E. Ašok­lis juo­ka­vo, jog nie­kur neuž­si­bū­na il­giau nei pen­ke­rius me­tus – ne­no­ri ap­ker­pė­ti.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

At­si­nau­ji­ni­mas

Di­rek­to­rius „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog nuo 2013-ųjų, pra­dė­jęs dirb­ti Pak­ruo­jy­je, nu­vei­kė be­veik vis­ką, ką bu­vo už­si­brė­žęs, da­ly­vau­da­mas kon­kur­se į va­do­vo pa­rei­gas.

„Pre­ten­den­to pro­gra­mo­je la­bai svar­bia lai­kiau in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų plėt­rą PSPC – be jų neį­ma­no­mas šiuo­lai­ki­nės įstai­gos dar­bas. Vi­si gy­dy­to­jai bei su jais dir­ban­čios slau­gy­to­jos jau tu­ri kom­piu­te­ri­zuo­tas dar­bo vie­tas, įdie­gė­me išanks­ti­nę pa­cien­tų re­gist­ra­ci­ją in­ter­ne­tu. Yra su­kur­tas cent­ro in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis, ku­ria­me vi­si suin­te­re­suo­ti as­me­nys ga­li ras­ti rei­kia­mą, nuo­lat at­nau­ji­na­mą in­for­ma­ci­ją. Pak­ruo­jo PSPC pa­te­ko į de­šim­tu­ką Lie­tu­vos me­di­ci­nos įstai­gų, iš­ra­šan­čių dau­giau­siai elekt­ro­ni­nių re­cep­tų – per­nai jų iš­ra­šy­ta 11 098 (be­veik 65 pro­cen­tai vi­sų re­cep­tų). Pak­ruo­jo po­lik­li­ni­ko­je įreng­tas kel­tu­vas sun­kiai ju­dan­tiems pa­cien­tams (jo iki tol ne­bu­vo), sto­gi­nė grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liams“, – skai­čia­vo E. Ašok­lis.

Veik­lą ly­dė­jo ir gan­dai

E. Ašok­lis džiau­gia­si, kad pa­si­se­kė į Pak­ruo­jį pri­trauk­ti ke­le­tą jau­nų spe­cia­lis­tų, nors jiems pa­siū­ly­ti te­ga­li tik at­ly­gi­ni­mą. Jau dir­ba jau­nas šei­mos gy­dy­to­jas (Žei­me­lio am­bu­la­to­ri­jo­je), Pak­ruo­jy­je – odon­to­lo­gas, bur­nos hi­gie­nis­tė, vy­riau­sio­ji slau­gy­to­ja, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

E. Ašok­lis ti­ki­si, kad Pak­ruo­jį pa­si­rinks ir ne­se­niai stu­di­jas bai­gu­si dar vie­na odon­to­lo­gė, su ku­ria pa­sta­ruo­ju me­tu bend­rau­ja­ma elekt­ro­ni­niais laiš­kais.

„Par­duo­tu­vė­je, prie si­na­go­gos, ki­to­se vie­to­se ma­ne su­stab­dę pa­kruo­jie­čiai ne kar­tą klau­sė: ko­dėl ne­prii­mu į dar­bą jau­nų odon­to­lo­gų šei­mos? To­kie gan­dai – be pa­grin­do. Kaip ga­lė­čiau ne­priim­ti, kai šių spe­cia­lis­tų ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta?! Jei kas pa­žįs­ta to­kią, at­seit ne­priim­tą šei­mą – pa­dė­ki­te su jais su­si­siek­ti!“

Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų E. Ašok­lis lai­ko Pak­ruo­jo gy­dy­to­jų am­žių. Daug spe­cia­lis­tų jau su­lau­kę pen­si­nio am­žiaus ar ne­tru­kus jo su­lauks. Kas pa­keis sen­jo­rus?

Ne­ma­žas iš­šū­kis – ir me­di­ci­nos punk­tų op­ti­mi­za­vi­mas. Pas­ta­rai­siais me­tais jų ra­jo­ne su­ma­žė­jo nuo 19 iki 16 ir dar ma­žės. Anot di­rek­to­riaus, rest­ruk­tū­ri­za­ci­ja kol kas vyks­ta na­tū­ra­liai. Vy­res­nio am­žiaus slau­gy­to­joms išei­nant į už­tar­nau­tą poil­sį, rū­pin­tis tų te­ri­to­ri­jų gy­ven­to­jų svei­ka­tos prie­žiū­ra pa­ve­da­ma ar­ti­miau­sio punk­to dar­buo­to­jai.

Gy­ve­ni­mas – kaip pro­jek­tai

Ko­dėl be­veik pen­ke­rius me­tus sėk­min­gai vyk­dęs už­si­brėž­tus pla­nus di­rek­to­rius ne­lie­ka dirb­ti ir to­liau? Ar ieš­ko­ti nau­jos dar­bo­vie­tės neė­mė dėl mig­lo­tos me­di­ci­nos įstai­gų atei­ties ma­žuo­se, spar­čiai tuš­tė­jan­čiuo­se re­gio­nuo­se ir pla­nuo­ja­mų to­kių įstai­gų tink­lo po­ky­čių?

„Tink­lo po­ky­čiai la­biau­siai at­si­lieps ma­žo­sioms li­go­ni­nėms. Tuo tar­pu po­lik­li­ni­kos, ki­tos pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos ra­jo­nuo­se bu­vo, yra ir bus. Net­gi sie­kia­ma plės­ti jų tei­kia­mas pa­slau­gas. Bet šio­mis die­no­mis Sei­mui tei­ka­mo­se įsta­ty­mų pa­tai­so­se at­si­ran­da me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jos ri­bo­ji­mai: to­je pačioje vie­to­je siū­lo­ma leis­ti dirb­ti ne il­giau kaip dvi iš ei­lės kadencijas po pen­ke­rius me­tus. Jei pa­tai­sos bus priim­tos – Pak­ruo­jy­je lik­čiau il­giau­siai dar pen­ke­riems me­tams. Bet dar­bai jau įsi­su­kę, su­bur­ta pro­fe­sio­na­li ko­man­da (nuo gy­dy­to­jų iki ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo ir dar­bi­nin­kų), ku­rio­je kiek­vie­nas iš­ma­no sa­vo pa­rei­gas ir da­ro, ką rei­kia. Va­di­na­si, jau da­bar ga­liu dai­ry­tis nau­jų iš­šū­kių.“

E. Ašok­lis juo­kais skai­čiuo­ja, kad sa­vo gy­ve­ni­mą ma­tuo­ja eta­pais, kaip pro­jek­tus. Ir maž­daug kas pen­ke­rius me­tus ima ieš­ko­ti nau­jo dar­bo.

„Il­gai už­si­bū­nant vie­na­me dar­be gre­sia ap­snūs­ti, ap­ker­pė­ti, tie­siog at­buk­ti. To­dėl rei­kia vis nau­jų iš­šū­kių. O jie Ute­no­je lau­kia rim­ti, bū­si­mo­ji dar­bo­vie­tė – maž­daug du–tris kar­tus di­des­nė nei Pak­ruo­jy­je.“

Au­to­rės nuo­tr.

Dar­bą Pak­ruo­jy­je bai­gian­tis Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ed­vi­nas Ašok­lis tei­gia, kad įvyk­dė be­veik vis­ką, ką pla­na­vo 2013-ai­siais.