
Naujausios
Dirba Latvijoje, o Lietuvoje gauna bedarbio pašalpas
Akmenės rajono savivaldybė sukvietė aplinkinių rajonų darbo biržų atstovus ir verslininkus kartu su savivaldos specialistais ieškoti priežasčių, kodėl darbdaviai neranda darbuotojų, nors bedarbių registruojama tūkstančiai.
Nedarbo lygis Akmenės rajone yra vienas didžiausių šalyje – apie 12 procentų. Pradėta aiškintis ir vieša paslaptis: dirba Latvijoje, o Lietuvoje gauna bedarbio pašalpas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ar užsieniečiai išspręs problemas?
Darbuotojų stygiaus problema ypač paaštrėjo, kai Akmenės rajone šiemet ėmusis investuoti UAB „Vakarų medienos grupė“ per kelerius metus ketina sukurti iki 1 tūkstančio naujų darbo vietų.
Planuojama pastatyti baldų plokščių, o vėliau ir baldų įmones. Tačiau jau patyrė, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Vis sunkiau randa žmonių ir seniau rajone veiklą plėtojantys verslininkai.
„Praėjusią savaitę gavau pasiūlymą Šri Lankos verslui rajone atidaryti siuvyklą, bet mes to nenorime, – pokalbyje Savivaldybėje sakė rajono meras V. Mitrofanovas. – Dabar yra laisvų darbo vietų siuvėjoms“.
Sukurtas planas, kaip į rajoną pritraukti šias vietas norintiems užimti Baltarusijos piliečiams.
Seniau yra sukurtos tokios galimybės ukrainiečiams. Tačiau nepasirūpinama tinkamomis sąlygomis.
Todėl, anot mero, Akmenės rajone daug atvykėlių iš Ukrainos dirba nelegaliai.
„Ar mes turime užsimerkti, tarsi nematytume ir negirdėtume, ar turime kontroliuoti ir koordinuoti tą atvykėlių srautą?“, – klausė V. Mitrofanovas.
Stebėtina, kad valstybė nesukuria mechanizmo, kaip Lietuvoje dirbantys užsieniečiai tinkamiau mokėtų mokesčius nuo uždarbio, o ne kitoms valstybėms. Akmenės rajone yra įsidarbinusių ukrainiečių su Lenkijoje gautomis darbo vizomis, nes tai paprasčiau negu įmanoma Lietuvoje.
„Vis dėlto užsieniečiai Lietuvoje nedirbs už verslo vos mokamą maždaug 500 eurų mėnesinį atlyginimą, darbo rinkoje visų lietuvių neįmanoma pakeisti“, – pranašavo V. Mitrofanovas.
Savivaldybėje skaičiuojama, kad šiuo metu Akmenės rajone užsieniečiai galėtų užimti mažiausiai keliolika procentų darbo rinkos.
Darbo birža bejėgė prieš „etatinius“ bedarbius
Kaip darbuotojų stygiaus problemą gali išspręsti Darbo birža? Savivaldybės valdininkai tikėjosi išgirsti iš suvažiavusių visų apskrities padalinių atstovų. Tačiau daugumas patylėjo.
Kviesti ir kaimyninių Mažeikių rajono darbo biržos atstovai bei Aucės savivaldybės (Latvija) vadovai, tačiau neatvyko.
Akmenės darbo birža, vadovo Algio Rudžio teigimu, su UAB „Vakarų medienos grupė“ yra parengusi projektą dėl įdarbinimo šioje bendrovėje. Numatyta, kiek reikės darbuotojų atitinkamu laikotarpiu. Aptarta ir kaip jie bus vežami į darbą iš atokesnių rajono vietovių ir iš kaimyninių rajonų. Neįprasta, kad investuotojai norėtų įdarbinti žmones, turinčius ir po tris ar keturias kvalifikacijas.
Šiemet Darbo birža pradės ruošti reikalingus darbininkus. Pirmiausia traktorininkus, ekskavatorininkus, krautuvų vairuotojus, autokranininkus.
Pernai Akmenės darbo birža perkvalifikavo arba išmokė naujos specialybės 232 žmones, iš jų apie du trečdaliai įsidarbino.
Darbo birža bedarbius skirsto į kelias grupes pagal įdarbinimo galimybes.
Akcentuota, kad yra „etatinių“ bedarbių grupė – apie tūkstantis žmonių. Darbo biržoje ne vienos šeimos jau trečioji karta reguliariai registruojasi.
Pasitarime meras V. Mitrofanovas replikavo, kad iš aiškinimų supratęs, kad Savivaldybė turinti paveikti „etatinius“ bedarbius. Darbo birža, kaip reagavo jos vadovas A. Rudys, „neturi galimybių pakeisti situaciją“.
Pasitarime pareikšta, kad UAB „Vakarų medienos grupė“ įdarbintų ir Žagarės ar Gruzdžių gyventojus.
Siūlyta, kaip susigrąžinti akmeniškius, įsidarbinusius kaimyninėje Latvijoje ar Plungės, Mažeikių, Šiaulių įmonėse.
Dirba Latvijoje, o Lietuva moka pašalpas
Į pasitarimą atvykę tik UAB „Vilmers“ atstovai informavo, kad šį rudenį konkurentai iš Latvijos miestelio Aucės perviliojo keliolika jų įmonėje dirbusių siuvėjų.
„Tačiau jos iki šiol neturi darbo sutarčių, o mes norėtume siuvėjas susigrąžinti, todėl gal Darbo birža padėtų jas surasti pokalbiui su mumis“, – klausė „Vilmers“ direktorius Ovidijus Jalonskis.
Sužinota, kad Aucėje siuvėjoms mokamas maždaug minimalus atlyginimas. Tuo tarpu „Vilmers“ darbščios siuvėjos uždirba apie tūkstantį eurų.
Įmonėje dirba apie trisdešimt emigrantų, o dar apie trisdešimt laisvų darbo vietų neužima vietos siuvėjų?
Meras V. Mitrofanovas klausė, ar Latvijoje užsidarbinęs Lietuvos pilietis gali įsiregistruoti savo šalies Darbo biržoje kaip bedarbis?
Paaiškinta – gali.
Klausė, ar kuri iš apskrities darbo biržų domėjosi, kiek Latvijoje dirba registruotų bedarbių iš Lietuvos?
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas patikino – niekas.
Gal čia ir slypi vieša paslaptis: geriau dirbti Latvijoje už daug mažesnį legalų atlyginimą ir gauti bedarbio pašalpas Lietuvoje? Akmenės rajone – tai lyg ir vieša paslaptis, tik ne Darbo biržai.
Autoriaus nuotr.
Pokalbiui apie įdarbinimo galimybes į Akmenės rajono savivaldybę sukviesti apskrities darbo biržų atstovai nedaug ką pasiūlė, aktyvus buvo tik Akmenės darbo biržos vadovas Algis Rudys (kairėje).
UAB „Vilmers“ direktorius Ovidijus Jalonskis bandė išsiaiškinti priežastis, kodėl jų įmonė Akmenės rajone neranda, kas užimtų laisvas siuvėjų darbo vietas.