Didesnės pašalpos – didesni baliai

Di­des­nės pa­šal­pos – di­des­ni ba­liai

Nuo lie­pos pir­mo­sios Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko ter­mi­no „so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma“. Nuo šiol so­cia­li­nių įgū­džių sto­ko­jan­čios ar­ba aso­cia­lų gy­ve­ni­mo bū­dą ve­dan­čios šei­mos, ku­rio­se au­ga vai­kų iki 18 me­tų, bus va­di­na­mos šei­mo­mis, ku­rioms rei­kia pa­gal­bos.

Tik ar pa­va­di­ni­mas pa­keis rea­ly­bę? Pa­šal­pų ga­vi­mo die­no­mis kai­muo­se pra­si­de­da ba­liai, o po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai le­kia ge­sin­ti konf­lik­tų ir tram­dy­ti smur­tau­to­jų.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­šal­pų die­no­mis pa­dau­gė­ja dar­bo

Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ri­čar­das Bra­ce­vi­čius sa­ko, jog pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­no­mis pa­dau­gė­ja pra­ne­ši­mų dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je: „Jei­gu mies­te die­ną pa­ste­bi­me ei­les prie ban­ko­ma­to, ži­no­me, jog va­ka­re tu­rė­si­me dar­bo.“

Maž­daug tris kar­tus per sa­vai­tę pa­rei­gū­nai, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų pra­šy­mu, tik­ri­na so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mas. Ran­da vis­ko: ir gir­tų tė­vų, ir ne­pri­žiū­rė­tų vai­kų, ir po muš­ty­nių pa­dauž­tais paa­kiais suau­gu­sių­jų. An­tai šią sa­vai­tę su­si­plie­kė dvi se­se­rys. Blai­vio­ji no­rė­jo su­draus­min­ti gir­tą kie­me šū­kau­jan­čią se­se­rį. To­ji pa­kvie­tė po­li­ci­ją. Esą se­suo ją mu­ša, tam­po už plau­kų. „Nusk­riaus­to­ji“ pri­pū­tė tris pro­mi­les.

„Bai­gia­si pi­ni­gai – bai­gia­si ir ba­liai“

To­kį kai­mo vaiz­de­lį pie­šia vie­na Stul­gių gy­ven­to­ja.

„Kiek Vy­riau­sy­bė be­si­steng­tų su­tram­dy­ti gir­ta­vi­mą, kai­me „šnap­so“ ar­ba alaus ga­li gau­ti vi­są nak­tį. Gud­res­nie­ji iš to da­ro vers­lą – pri­si­per­ka al­ko­ho­lio die­ną. Nak­tį par­duo­da bran­giau. Po pa­šal­pų ga­vi­mo pra­si­de­da pa­ts ba­lių įkarš­tis. Per ba­lius – muš­ty­nės. Bai­gia­si pi­ni­gai – bai­gia­si ir ba­liai."

Mo­te­ris pik­ti­na­si, jog są­ži­nin­gais, dir­ban­čiais, mo­kes­čius mo­kan­čiais žmo­nė­mis mū­sų vals­ty­bė­je rū­pi­na­ma­si ma­žiau ne­gu vel­tė­džiais. „Ulia­vo­jan­čių­jų gy­ve­ni­mas ge­rė­ja. O apie nor­ma­les­nį at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą dir­ban­tiems ne­kal­bama.“

Dirb­ti no­rin­tys kai­mo žmo­nės ieš­ko išei­čių. Ke­lie­se vie­nu au­to­mo­bi­liu va­žiuo­ja dirb­ti į Ra­sei­nių „Nor­ve­li­tą“, Šiau­lius, Tau­ra­gę ar ki­tus mies­tus.

„O ki­ti įpra­tę vel­tui pi­ni­gus gau­ti. Vel­tui gau­tų pi­ni­gų ne­gai­la pra­ger­ti.“

Gal jie sė­ja, so­di­na, lai­ko gy­vu­lių? „Ne­juo­kau­kit, – sa­ko stul­giš­kė. – Ir pas ūki­nin­kus ei­nan­čių dirb­ti nė­ra. Jiems neap­si­mo­ka. Gau­na pa­šal­pą, su­si­mo­ka už elekt­rą. Ki­ti pi­ni­gai lie­ka. Aš dir­bu. Bet man ap­si­mo­ka ir kiau­lę lai­ky­ti, ir paukš­čius au­gin­ti, ir dar­žą so­din­ti.“

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, kad vie­nam 56 me­tų vy­rui aš­tuo­nias­de­šimt­me­tė mo­ti­na iš Tau­ra­gės au­to­bu­su ati­tem­pia krep­šius mais­to, kad sū­nus ne­pra­dė­tų va­gi­liau­ti. Dau­ge­lis to­kių pen­kias­de­šimt­me­čių gy­ve­na vie­ni, pra­ra­dę šei­mas, su­grį­žę pas mo­ti­nas ar­ba pa­vel­dė­ję jų na­mus.

„Mal­kų ne­per­ka. Pra­mie­ga įlin­dę į sku­du­rus. Ar­ba koo­pe­ruo­ja­si. Vi­sas bū­rys nak­vo­ja pas tą, pas ku­rį šil­čiau. Ki­tas ir pa­šal­pos ne­gau­na, nes ne­re­gist­ruo­tas dar­bo bir­žo­je. Ne­tu­ri net as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės – už­mir­šo, kad pa­si­bai­gė jos ga­lio­ji­mo lai­kas“, – ti­piš­ko pa­šal­pos ga­vė­jo po­rtre­tą pie­šia mo­te­ris.

Anot jos, kai­me yra žmo­nių, ku­riems tik­rai sun­ku. Ne­ma­žai mo­te­rų, ku­rios vie­nos au­gi­na vai­kus, iš jų tė­vų ne­gau­na ali­men­tų. Bet vai­kai daž­niau­siai nuo skir­tin­gų tė­vų.

Prob­le­mas spręs at­ve­jo va­dy­bi­nin­kas

Kel­mės so­cia­li­nių pa­slau­gų tar­ny­bos di­rek­to­rė Ma­ry­tė Len­cie­nė taip pat pri­pa­žįs­ta, kad pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­no­mis pa­dau­gė­ja gir­ta­vi­mo ir smur­to. Pa­ti kar­tais ma­to, jog nuo ban­ko­ma­to pa­šal­pos ga­vė­jas le­kia tie­siai į al­ko­ho­lio sky­rių.

Stik­liu­ko mė­gė­jai įsi­gud­ri­no. Die­ną, kai dir­ba vi­sos ins­ti­tu­ci­jos ir kas nors ga­li pa­tik­rin­ti, al­ko­ho­lio ne­var­to­ja. Links­my­bės pra­si­de­da va­ka­re. Kar­tais ir die­ną, jei­gu jau ap­lan­kė so­cia­li­nė dar­buo­to­ja.

Pikt­žaiz­des ban­do­ma spręs­ti bend­ra­dar­biau­jant su po­li­ci­ja. Pa­rei­gū­nai pas so­cia­li­nių dar­buo­to­jų nu­ro­dy­tas ri­zi­kos šei­mas nu­vyks­ta bet ku­riuo pa­ros me­tu.

Nus­ta­čius, kad iš pa­šal­pos lė­šų ge­ria­ma, gry­nai­siais ski­ria­ma tik da­lis pi­ni­gų su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius. Ki­ti pi­ni­gai per­ve­da­mi į pre­ky­bos cent­rų kor­te­les. Už šias lė­šas pa­šal­pos ga­vė­jas ga­li pirk­ti tik mais­tą. Į pre­ky­bos cent­rų kor­te­les per­ves­ta apie po­ros šim­tų ra­jo­no šei­mų pa­šal­pų da­lis.

Kai ku­rių gy­ven­to­jų pa­šal­pas ad­mi­nist­ruo­ja so­cia­li­nės dar­buo­to­jos, kar­tu su šei­ma per­ka tai, ko bū­ti­niau­siai rei­kia.

Ta­čiau to­kie ri­bo­ji­mai ga­li bū­ti tai­ko­mi tik so­cia­li­nei pa­šal­pai. Vai­ko pi­ni­gus ir neį­ga­lu­mo ar glo­bos pa­šal­pas bet ko­kiu at­ve­ju gau­na pa­ts žmo­gus.

Nuo lie­pos pir­mo­sios dėl Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų ne­be­lie­ka so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos ter­mi­no. So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma bu­vo lai­ko­ma so­cia­li­nių įgū­džių sto­ko­jan­ti ar­ba ne­tin­ka­mą gy­ve­ni­mo bū­dą ve­dan­ti šei­ma, au­gi­nan­ti vai­kus iki 18 me­tų. Da­bar jos va­din­sis šei­mo­mis, ku­rioms rei­kia pa­gal­bos.

„Pas­lau­gos, ku­rios bū­da­vo tei­kia­mos iki šiol, iš­liks, – aiš­ki­na M. Len­cie­nė. – Ko­kių rei­kia, nu­sta­tys So­cia­li­nių pa­slau­gų tar­ny­bo­je dir­ban­tys at­ve­jo va­dy­bi­nin­kai, pa­si­kon­sul­ta­vę su įvai­rio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. At­ve­jo va­dy­bi­nin­kas pri­va­lės at­sto­vau­ti ir teis­muo­se.“

Pa­šal­poms vals­ty­bė iš­lei­džia vis dau­giau

Vals­ty­bės ski­ria­mos lė­šos so­cia­li­nėms pa­šal­poms kas­met vis di­dė­ja. Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Si­gi­ta But­no­rie­nė iliust­ruo­ja skai­čiais.

Per­nai lie­pos mė­ne­sį pa­šal­pas ga­vo 686 šei­mos. Pa­šal­poms iš­leis­ta 86 tūks­tan­čiai 854 eu­rai. Šie­met pa­šal­pos rei­ka­lin­gų šei­mų ma­žiau – 659, ta­čiau lė­šų pa­šal­poms pri­rei­kė ge­ro­kai dau­giau – 110 tūks­tan­čių 469 eu­rų.

Iš­mo­kos vai­kams taip pat ge­ro­kai pa­di­dė­jo. 2017 me­tais jas ga­vo 930 šei­mų. Iš­mo­koms iš­leis­ta 81 934 eu­rai. Šie­met vai­ko pi­ni­gus gau­na vi­sos vai­kus au­gi­nan­čios šei­mos. Jų – 2 686, iš­mo­koms pri­rei­kė 214 tūks­tan­čių 210 eu­rų.

Dau­giau lė­šų pa­šal­pų ga­vė­jams rei­kia to­dėl, kad nuo sau­sio iki 122 eu­rų pa­di­dė­jo mi­ni­ma­li so­cia­li­nė pa­šal­pa. Be to, ją ap­skai­čiuo­jant ne­prip­liu­suo­ja­mi vai­ko pi­ni­gai, stu­den­tų sti­pen­di­jos, do­va­nų gau­ti pi­ni­gi­niai per­ve­di­mai iki 122 eu­rų.

Pa­šal­pos ga­vė­jas kas trys mė­ne­siai pri­va­lo pri­sta­ty­ti pra­šy­mą ir jo fi­nan­si­nę pa­dė­tį pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, kad gau­tų pa­ra­mą. Ar skir­ti pa­ra­mą, svars­to se­niū­ni­jo­se su­da­ry­ta ko­mi­si­ja.

Anks­čiau ko­mi­si­jos gau­da­vo in­for­ma­ci­ją iš po­li­ci­jos apie pa­šal­pos ga­vė­jo nu­si­žen­gi­mus, bau­das. Da­bar to­kia in­for­ma­ci­ja ne­tei­kia­ma. Vie­nin­te­lė prie­žas­tis ne­skir­ti pa­šal­pos, jei­gu pa­gal fi­nan­si­nę pa­dė­tį ji pri­klau­so, tik ta, kai žmo­gus už pa­šal­pą se­niū­ni­jo­je nea­ti­dir­ba vi­suo­me­nei nau­din­go dar­bo. To­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko la­bai ne­daug.

Pa­šal­pos ga­vė­jai per mė­ne­sį dir­ba po ke­le­tą die­nų. Jų dar­bo va­lan­da įver­ti­na­ma 7 eu­rais ir 14 cen­tų.

Anks­čiau pa­šal­pa bū­da­vo ma­ži­na­ma, jei­gu žmo­gus ją gau­da­vo la­bai il­gą lai­ką. Da­bar dėl il­ga­lai­kiš­ku­mo jau ne­be­ma­ži­na­ma.

Su­dė­jus vi­sus pri­va­lu­mus į vie­ną krū­vą, aiš­kė­ja, jog gy­ve­ni­mas pa­šal­pų ga­vė­jams per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­ge­rė­jo. Šiek tiek dau­giau pi­ni­gų ir ma­žiau su­var­žy­mų.

Au­to­rės nuo­tr.

Di­dė­ja pa­šal­pos, dau­gė­ja dar­bo po­li­ci­jai.

So­cia­li­nių pa­slau­gų tar­ny­bos di­rek­to­rė Ma­ry­tė Len­cie­nė sa­ko, jog ma­žin­ti gir­ta­vi­mą iš pa­šal­pų sten­gia­ma­si bend­ra­dar­biau­jant su po­li­ci­ja.