Devyniasdešimtmetės Kūčios ir rankdarbiai

Devyniasdešimtmetės Kūčios ir rankdarbiai

KULTŪROS IR ŠVIETIMO ŽIDINIAI PROVINCIJOJE

Devyniasdešimtmetės Kūčios ir rankdarbiai

Sidabravo kaimo gyventoja Stasė Radinskaitė Kūčių patiekalus šiemet valgys ne viena, nors ligšiol Kristaus gimimo šventę 91-erių metų sidabraviškė švęsdavo vienatvėje.

Tačiau dėl to senolė neišgyvena – taip priprato ir tai jai patinka. Patinka ir nuolat kažką veikti – nerti, megzti. Jos darbelių – pilni namai.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Pasiryžusi dalintis patirtimi

Prieš porą metų S. Radinskaitė, kurią daug kas vadina tiesiog Stasele, priėmė pas save gyventi kitą sidabraviškę, kone 20-čia metų jaunesnę – kad linksmiau kartu būtų. Su ja kartu šiemet švęs ir Kalėdų šventes – socialinė darbuotoja jau aprūpino senolę silke, kitais pasninko valgiais.

Rankdarbius nuo jaunystės mėgstanti S. Radinskaitė savo naująją kaimynę išmokė mezgimo raštų. Tad dabar abi turi kuo užsiimti. Kaimynė mezga kojines, pamokyta Staselės, nusimezgė raštuotą užvalkalą pagalvei.

O Staselės namai papuošti įvairaus senumo jos rankdarbiais. Po televizoriumi patiesta rišta staltiesėlė, lovą puošia kiauraraščiu apmegztos pagalvės, po gėlių vazonėliais, ant sienos – irgi jos darbeliai.

Kai aplankėme S. Radinskaitę, senolė į šalį padėjo naują savo darbą – staltiesę, kurią pati išmezgė (o gal išnėrė – gražiadarbė ir pati nežino, kaip pavadinti šį senovinį rankdarbių darymo būdą), o dabar siuvinėja ir nori padovanoti giminaičiams.

„Nežinau, ar dar kas Sidabrave taip daro staltieses. Čia reikia labai žiūrėti, kad būtų lygūs langeliai, rankos turi būt įgudusios. Bet aš galiu pamokyti, man negaila, tegul tik ateina“, – savo patirtimi pasiryžusi dalintis Staselė.

Prie rankdarbių sėdėtų ir visą dieną

Mažo ūgio, gal vos per 1,40 metro moterytė savo nagingomis rankomis pati pasidarė įrankius savo darbeliams – iš dviračio stipino, išploninusi galus, pasidarė dvišaką įrankį.

„O čia mano varstotas“, – juokiasi senolė, rodydama, kaip neria staltiesę, į medinės lovos galą įsmeigusi vinį. Parodė ir įvairaus dydžio rėmelių – mažų ir tokių, kuriuos apglėbti rankų neužtektų.

„Močiute, tai kiek galit taip sėdėti, palinkus prie nėrinio?“, – klausiu.

„Kad ir visą dieną. Pereinu per kambarį, pailsinu nugarą, ir vėl galiu sėstis“, – atsako senolė.

Jai patinka nuolat kažkuo užsiimti. Jei ne rankdarbiais, tai giedoti giesmes, skaityti maldaknygę ar klausytis „Marijos radijo“ laidų. Kai jaunesnė buvo, S. Radinskaitė giedodavo kaimo laidotuvėse.

Dabar gieda ir poteriauja tik namie. Socialinė darbuotoja sako, jog jos lankoma senolė yra šiek tiek ir ekstrasensė: „Ateinu, o ji sako šiandien giedojusi moteriškas giesmes. Žiūrėk, ir išgirsti – kaime tądien mirė moteris“.

Darbšti nuo vaikystės

Sidabravo senolė be darbo sėdėti nemėgsta. Gal todėl, kad nuo mažų dienų teko daug dirbti. Ypač tada, kai mama paliko stikliuką mėgusį tėvą ir su keturiais vaikais išėjo ieškoti tokio darbo, kur priimtų jos šeimą gyventi.

„Daug kur gyvenom – keliuose dvaruose, pas ūkininkus. Kraustėmės iš vienos vietos į kitą. Dirbo mamutė, padėjome jai ir mes. Kas gyvulius ganė, kas prie žemės dirbo“, – nelengvą vaikystę prisiminė S. Radinskaitė.

Užtat ir mokykloje dviejų skyrių neišgalėjo pabaigti: kai kiti vaikai į mokyklinius suolus susėsdavo rugsėjį, ji mokslus pradėdavo tik tada, kai nebereikėdavo ganyti karvių, tačiau išmoko ir rašyti, ir skaityti.

Daugiau nei keturis dešimtmečius, kai nusipirko namą, kuriame iki šiol gyvena, S. Radinskaitė „kūčiavoja“ namie. Tiesa, porą kartų Kūčias valgė pas kaimynus, tačiau tai jai nepatiko. Ne dėl to, kad patiekalai būtų neskanūs ar kaimynai nesvetingi – jai nepatiko, kad vakare patamsiais reikėjo grįžt namo.

„Geriausia savo namuose – poterėlius sukalbu, paverkiu, prisimenu jaunas dienas“, – sako sidabraviškė ir čia pat prisipažįsta – nėra ji kokia verksnė ar dejuojanti dėl kiekvieno menkniekio. Netgi atvirkščiai – gyvenime ji ieško gerų akimirkų, kuriomis būtų galima pasidžiaugti.

Autorės nuotr.

STALTIESĖ: Net būdama 91-erių, Stasė Radinskaitė nesėdi be darbo. Ši staltiesė bus padovanota giminaičiams.

KAKLARAIŠČIAI: Stasės Radinskaitės rankose – jos pinti kaklaraiščiai.

ĮRANKIAI: Kai kuriuos įrankius savo darbams Stasė Radinskaitė pasidarė pati.