
Naujausios
Dėl kiaulių maro atsidūrė tarsi rezervate
Afrikinis kiaulių maras, įsisukęs į vieną Šaukoto miestelio (Radviliškio r.) sodybą, plinta toliau. Už kilometro esančiame ūkyje nustatytas dar vienas jo židinys. Miestelį „įrėmino“ lentelės su grėsmingais užrašais. Už „Stop“ juostos atsidūrę žmonės jaučiasi tarsi izoliuoti – pas juos niekas negali atvažiuoti ar užeiti, o kaimynai vengia. „Kaip raupsuotieji jaučiamės“, – sako su klastinga liga susidūrę šaukotiškiai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kiaulių maras – dar viename ūkyje
Trečiadienį Radviliškio maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė nemaloni žinia iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto.
Instituto laboratorijoje nustatyta: viename Šaukoto miestelio privačiame ūkyje birželio 24 dieną kritusios kiaulės kraujo mėginio tyrimas yra teigiamas, tad pavojinga afrikinio kiaulių maro (AKM) zona prasiplėtė.
Radviliškio maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pastarojo ūkio šeimininkai laikė vienintelę kiaulę ir net nepastebėjo, kad ji sirgtų – gyvulys rastas negyvas po nakties.
Kol kas nežinia, ar tarp abiejų ūkių nebuvo bendrų kontaktų. Dabar ir antrajame ūkyje bus atliekama trikartinė tvartų ir aplinkos dezinfekcija. Nugaišęs gyvulys yra saugiai užkastas.
Vakar buvo baigta dezinfekcija pirmajame ūkyje, nesaugus inventorius likviduotas.
Pasak tarnybos vadovo Alvido Trilikausko, prasiplėtė AKM apsaugos zona – ji vienu kilometru pasislinko link Kelmės bei Raseinių rajonų.
Už 9,5 kilometro Šiaulėnų seniūnijoje esanti didžiausia kiaulių ferma rajone – UAB „Litpirma“, auginanti apie 15 tūkstančių kiaulių, liko toje pačioje apsaugos zonos vietoje, nors visi ir supranta, kad šis atstumas yra labai trapus.
Menkiausias neatsargumas ar biologinės saugos reikalavimų nesilaikymas gali smogti bendrovei taip pat, kaip kiaulių maro neseniai užkluptoms Kėdainių kiaulių fermoms, kuriose teko sunaikinti tūkstančius kiaulių.
„Litpirma“ įeina į antrąją apsaugos, zoną, todėl kol kas kiaules gali be apribojimų vežti į visas skerdyklas, nes parduoda produkciją šalies rinkoje“, – redakcijai sakė A. Trilikauskas.
Gyvenimas – lyg už grotų
Nesaugumo jausmas Šaukote jaučiamas vos užsukus į miestelį.
Jau prie miestelio rodyklės pasitinka lentelė su užrašu, kad Šaukoto teritorija užkrėsta AKM.
Pamatęs užrašą fotografuojančius žurnalistus, nuo dviračio nulipa vietos gyventojas.
„Matot, kokie mes raupsuotieji – kaip kokiais karo metais rezervatą padarė. Maras, paukščių gripas – kas dar?“ – niršo pusamžis vyras.
Stanislavos Prakuliauskienės ir Stasio Baranausko ūkio, kuriame pirmiausia buvo nustatytas AKM židinys, valdos irgi pažymėtos bauginančia lentele ir „Stop“ juosta. Pas juos niekas negali nei užeiti, nei įvažiuoti, todėl su šeimininku kalbamės skirtingose metalinės tvoros pusėse. Jausmas toks – lyg kalbėtum su kalinčiu kalėjime.
S. Baranausko kieme kapstinėjasi vištos (jų ūkyje – beveik 100), turi ir tris ožkas.
78-erių S. Baranauskas ūkyje laikė tris kiaules. Vieną, didžiausią, sveriančią apie 300 kilogramų, rudeniop ruošėsi skersti. Nespėjo. Teko ją ir kitas dvi pakasti čia pat sodyboje.
Pirmasis susirgo maždaug 120 kilogramų svėręs bekonas. Senolis jį gydė pats. Sako, ne pirmą kartą tenka imtis veterinaro darbo, juk kiaules augina visą gyvenimą – jos šeimą maitino ir dar prie pensijos „prisidurti“ padėdavo. Tik anksčiau tokių ligų nebūdavo. Bene baisiausia – raudonligė, bet ją prireikus pats gydydavo ("Turiu vaistų, švirkštą, juk ne durnas esu, nors ir senas").
Šįkart gydymas nepadėjo – kiaulė padvėsė. Tada ir buvo nustatyta pragaištinga diagnozė – afrikinis kiaulių maras.
Paklaustas, ar ką nors buvo girdėjęs apie šią ligą, Stasys vos ne pykteli: kaipgi negirdėsi – ir laikraščiai rašo, ir televizorius rodo, o ir savo ūkyje visada laikėsi reikalavimų.
„Padėti ateidavęs darbininkas su savo batais niekur neidavo – į maniškius šokdavo. Dezinfekcinės medžiagos buvau užsipirkęs, atskiri chalatai buvo. Sodyba aptverta, o mes patys niekur po miškus nevaikščiojam – iš kur tas maras?“ – retoriškai svarstė pensininkas.
Vyras sako porą kartų kiaulėms žolės iš patvorio pešęs, o ten atsliūkindavę ir lapių, ir kitų žvėrelių. Gal užnešė?
Dabar pono Stasio ūkyje turės būti sunaikinti ir tvarte buvę rakandai, gardų lentgaliai. Stasys vėlgi svarsto: nejaugi tas maras ir į medį kimba?
Šaukotiškis turėtų sulaukti kompensacijos už visas tris kiaules. Bet anokia čia kompensacija – už paršelius kone tiek pat yra sumokėjęs. Girdėjo, kad už bekonus gaus po 70, o už didžiąją – 100 eurų.
S. Baranauskas sako, kad vištų mėsa jam kiaulienos neatstos, todėl teks pirkti parduotuvėje. Dar galvoja nusipirkti karvę – bus naujas užsiėmimas.
„Net į laidotuves nenuėjome“
Vos už kilometro nuo S. Baranausko sodybos gyvenantys Vitalija ir Gintautas Dzimidai irgi nuo aplinkinių atitverti „Stop“ juosta.
V. Dzimidienė mūsų laukia anapus juostos. Sako, jog dabar net pieno paimti mašina nebeįvažiuoja į kiemą – tenka atnešti.
Dzimidai – antri Šaukoto miestelyje, kurių kiaulę užklupo klastinga liga.
„Ačiū Dievui, kad ne pirmi, nes ir taip kaip raupsuotieji jaučiamės – kiaules auginantys šaukotiškiai mūsų jau šalinasi“, – apmaudžiai kalba moteris.
Jų dvimetė, per 300 kilogramų galėjusi sverti kiaulė nugaišo birželio 24 dieną. Kad kiaulė serga, šeima net nepastebėjo – daug sveriantis gyvulys beveik nuolat gulėdavo.
Pavasarį Dzimidai yra matę netoli sodybos per lauką lekiantį šerną – gal ir patys paskui po tą lauką praėjo.
„Net į kaimyno laidotuves eiti negalėjom – jaučiamės atskirti nuo pasaulio. Negalim parduoti nei veršio, nei karvės, nors buvom apie tai galvoję. Žmogus serga tuberkulioze ir vaikšto laisvai po miestelį, o čia kaip kokie nusikaltėliai esam juostomis aptverti“, – liejo apmaudą moteris.
Kad žmonės Šaukote sunerimę ir išsigandę, patvirtino ir A. Trilikauskas. Esą po antro atvejo jau ne vienas nori skersti kiaules, kol liga neįsisuko. Vietos veterinarijos gydytoja jau turi kelis užsakymus paimti jų kraujo mėginius.
Medžiotojų būreliams – padidintas dėmesys
Dar akyliau bus stebimi ir medžiotojai. Paskutiniai kritusių šernų atvejai kaip tik ir buvo nustatyti netoli Šaukoto esančiame „Gomertos“ medžiotojų ir Grinkiškio seniūnijoje esančiame „Šušvės“ būreliuose. Iš viso iš 500 šiemet ištirtų šernų mėginių, nustatyti 66 teigiami atvejai.
Daugiausia AKM užsikrėtusių šernų aptikta Baisogalos seniūnijos teritorijoje – 36, 12 – Grinkiškio, 11– Skėmių.
Kiekvienas medžiotojų būrelis privalo būti įsirengęs patalpas su jose esančiais šaldikliais, kad galėtų laikyti skerdieną, kol bus gauti tyrimų rezultatai. Anot A. Trilikausko, kai kurie būreliai specialiai pirko sodybas, kad jose galėtų darbuotis pagal reikalavimus.
Būreliai yra ir bus tikrinami, kaip vykdomi reikalavimai paruošiant pačią mėsos dorojimo aikštelę, ar ji tvarkinga, ar apdorotos atliekos sumetamos į duobes, ar yra dezokilimėliai, ar turi dezomedžiagų, ar vežti žvėrims naudojami maišai ir panašiai.
Autorės nuotr.
Šaukotiškis Stasys Baranauskas jaučiasi lyg kalėjime – lankytojams į jų sodybą vartai užverti.
Namų valdą Šaukote, kur buvo nustatytas pirmasis AKM židinys, „įrėmino“ ir grėsminga lentelė, ir „Stop“ juosta.
Vitalija Dzimidienė: „Žmonės, sergantys tuberkulioze, vaikšto kur nori, o čia tapome lyg kokie raupsuotieji“.
Už 9,5 kilometro nuo Šaukote nustatytų AKM židinių esanti UAB „Litpirma“, kurioje laikoma apie 15 tūkstančių kiaulių, dabar kaip niekada jaučia tiksinčios bombos pavojų.
Įvažiavimus į Šaukoto miestelį iš įvairių pusių supa lentelės su grėsmingu užrašu.
Radviliškio maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alvidas Trilikauskas: „Bus sunku, tačiau turime kaip įmanydami saugotis ir laikytis reikalavimų, kol maras nekirto visu baisumu“.