Dėl kiaulių maro atsidūrė tarsi rezervate

Dėl kiaulių maro atsidūrė tarsi rezervate

Dėl kiau­lių ma­ro at­si­dū­rė tar­si re­zer­va­te

Af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras, įsi­su­kęs į vie­ną Šau­ko­to mies­te­lio (Rad­vi­liš­kio r.) so­dy­bą, plin­ta to­liau. Už ki­lo­met­ro esan­čia­me ūky­je nu­sta­ty­tas dar vie­nas jo ži­di­nys. Mies­te­lį „įrė­mi­no“ len­te­lės su grės­min­gais už­ra­šais. Už „Stop“ juos­tos at­si­dū­rę žmo­nės jau­čia­si tar­si izo­liuo­ti – pas juos nie­kas ne­ga­li at­va­žiuo­ti ar užei­ti, o kai­my­nai ven­gia. „Kaip raup­suo­tie­ji jau­čia­mės“, – sa­ko su klas­tin­ga li­ga su­si­dū­rę šau­ko­tiš­kiai.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Kiau­lių ma­ras – dar vie­na­me ūky­je

Tre­čia­die­nį Rad­vi­liš­kio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą pa­sie­kė ne­ma­lo­ni ži­nia iš Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to.

Ins­ti­tu­to la­bo­ra­to­ri­jo­je nu­sta­ty­ta: vie­na­me Šau­ko­to mies­te­lio pri­va­čia­me ūky­je bir­že­lio 24 die­ną kri­tu­sios kiau­lės krau­jo mė­gi­nio ty­ri­mas yra tei­gia­mas, tad pa­vo­jin­ga af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro (AKM) zo­na pra­si­plė­tė.

Rad­vi­liš­kio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, pa­sta­ro­jo ūkio šei­mi­nin­kai lai­kė vie­nin­te­lę kiau­lę ir net ne­pas­te­bė­jo, kad ji sirg­tų – gy­vu­lys ras­tas ne­gy­vas po nak­ties.

Kol kas ne­ži­nia, ar tarp abie­jų ūkių ne­bu­vo bend­rų kon­tak­tų. Da­bar ir ant­ra­ja­me ūky­je bus at­lie­ka­ma tri­kar­ti­nė tvar­tų ir ap­lin­kos de­zin­fek­ci­ja. Nu­gai­šęs gy­vu­lys yra sau­giai už­kas­tas.

Va­kar bu­vo baig­ta de­zin­fek­ci­ja pir­ma­ja­me ūky­je, ne­sau­gus in­ven­to­rius lik­vi­duo­tas.

Pa­sak tar­ny­bos va­do­vo Al­vi­do Tri­li­kaus­ko, pra­si­plė­tė AKM ap­sau­gos zo­na – ji vie­nu ki­lo­met­ru pa­si­slin­ko link Kel­mės bei Ra­sei­nių ra­jo­nų.

Už 9,5 ki­lo­met­ro Šiau­lė­nų se­niū­ni­jo­je esan­ti di­džiau­sia kiau­lių fer­ma ra­jo­ne – UAB „Lit­pir­ma“, au­gi­nan­ti apie 15 tūks­tan­čių kiau­lių, li­ko to­je pa­čio­je ap­sau­gos zo­nos vie­to­je, nors vi­si ir su­pran­ta, kad šis at­stu­mas yra la­bai tra­pus.

Men­kiau­sias neat­sar­gu­mas ar bio­lo­gi­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­ky­mas ga­li smog­ti bend­ro­vei taip pat, kaip kiau­lių ma­ro ne­se­niai už­klup­toms Kė­dai­nių kiau­lių fer­moms, kuriose te­ko su­nai­kin­ti tūks­tan­čius kiau­lių.

„Lit­pir­ma“ įei­na į ant­rą­ją ap­sau­gos, zo­ną, to­dėl kol kas kiau­les ga­li be ap­ri­bo­ji­mų vež­ti į vi­sas sker­dyk­las, nes par­duo­da pro­duk­ci­ją ša­lies rin­ko­je“, – re­dak­ci­jai sa­kė A. Tri­li­kaus­kas.

Gy­ve­ni­mas – lyg už gro­tų

Ne­sau­gu­mo jaus­mas Šau­ko­te jau­čia­mas vos už­su­kus į mies­te­lį.

Jau prie mies­te­lio ro­dyk­lės pa­si­tin­ka len­te­lė su už­ra­šu, kad Šau­ko­to te­ri­to­ri­ja už­krės­ta AKM.

Pa­ma­tęs už­ra­šą fo­tog­ra­fuo­jan­čius žur­na­lis­tus, nuo dvi­ra­čio nu­li­pa vie­tos gy­ven­to­jas.

„Ma­tot, ko­kie mes raup­suo­tie­ji – kaip ko­kiais ka­ro me­tais re­zer­va­tą pa­da­rė. Ma­ras, paukš­čių gri­pas – kas dar?“ – nir­šo pu­sam­žis vy­ras.

Sta­nis­la­vos Pra­ku­liaus­kie­nės ir Sta­sio Ba­ra­naus­ko ūkio, ku­ria­me pir­miau­sia bu­vo nu­sta­ty­tas AKM ži­di­nys, val­dos ir­gi pa­žy­mė­tos bau­gi­nan­čia len­te­le ir „Stop“ juos­ta. Pas juos nie­kas ne­ga­li nei užei­ti, nei įva­žiuo­ti, to­dėl su šei­mi­nin­ku kal­ba­mės skir­tin­go­se me­ta­li­nės tvo­ros pu­sė­se. Jaus­mas toks – lyg kal­bė­tum su ka­lin­čiu ka­lė­ji­me.

S. Ba­ra­naus­ko kie­me kaps­ti­nė­ja­si viš­tos (jų ūky­je – be­veik 100), tu­ri ir tris ož­kas.

78-erių S. Ba­ra­naus­kas ūky­je lai­kė tris kiau­les. Vie­ną, di­džiau­sią, sve­rian­čią apie 300 ki­log­ra­mų, ru­de­niop ruo­šė­si skers­ti. Nes­pė­jo. Te­ko ją ir ki­tas dvi pa­kas­ti čia pat so­dy­bo­je.

Pir­ma­sis su­si­rgo maž­daug 120 ki­log­ra­mų svė­ręs be­ko­nas. Se­no­lis jį gy­dė pa­ts. Sa­ko, ne pir­mą kar­tą ten­ka im­tis ve­te­ri­na­ro dar­bo, juk kiau­les au­gi­na vi­są gy­ve­ni­mą – jos šei­mą mai­ti­no ir dar prie pen­si­jos „pri­si­dur­ti“ pa­dė­da­vo. Tik anks­čiau to­kių li­gų ne­bū­da­vo. Be­ne bai­siau­sia – rau­don­li­gė, bet ją pri­rei­kus pa­ts gy­dy­da­vo ("Tu­riu vais­tų, švirkš­tą, juk ne dur­nas esu, nors ir se­nas").

Šį­kart gy­dy­mas ne­pa­dė­jo – kiau­lė pa­dvė­sė. Ta­da ir bu­vo nu­sta­ty­ta pra­gaiš­tin­ga diag­no­zė – af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras.

Pak­laus­tas, ar ką nors bu­vo gir­dė­jęs apie šią li­gą, Sta­sys vos ne pyk­te­li: kaip­gi ne­gir­dė­si – ir laik­raš­čiai ra­šo, ir te­le­vi­zo­rius ro­do, o ir sa­vo ūky­je vi­sa­da lai­kė­si rei­ka­la­vi­mų.

„Pa­dė­ti atei­da­vęs dar­bi­nin­kas su sa­vo ba­tais nie­kur nei­da­vo – į ma­niš­kius šok­da­vo. De­zin­fek­ci­nės me­džia­gos bu­vau už­si­pir­kęs, at­ski­ri cha­la­tai bu­vo. So­dy­ba ap­tver­ta, o mes pa­tys nie­kur po miš­kus ne­vaikš­čio­jam – iš kur tas ma­ras?“ – re­to­riš­kai svars­tė pen­si­nin­kas.

Vy­ras sa­ko po­rą kar­tų kiau­lėms žo­lės iš pa­tvo­rio pe­šęs, o ten at­sliū­kin­da­vę ir la­pių, ir ki­tų žvė­re­lių. Gal už­ne­šė?

Da­bar po­no Sta­sio ūky­je tu­rės bū­ti su­nai­kin­ti ir tvar­te bu­vę ra­kan­dai, gar­dų lent­ga­liai. Sta­sys vėl­gi svars­to: ne­jau­gi tas ma­ras ir į me­dį kim­ba?

Šau­ko­tiš­kis tu­rė­tų su­lauk­ti kom­pen­sa­ci­jos už vi­sas tris kiau­les. Bet ano­kia čia kom­pen­sa­ci­ja – už par­še­lius ko­ne tiek pat yra su­mo­kė­jęs. Gir­dė­jo, kad už be­ko­nus gaus po 70, o už di­džią­ją – 100 eu­rų.

S. Ba­ra­naus­kas sa­ko, kad viš­tų mė­sa jam kiau­lie­nos neats­tos, to­dėl teks pirk­ti par­duo­tu­vė­je. Dar gal­vo­ja nu­si­pirk­ti kar­vę – bus nau­jas už­siė­mi­mas.

„Net į lai­do­tu­ves ne­nuė­jo­me“

Vos už ki­lo­met­ro nuo S. Ba­ra­naus­ko so­dy­bos gy­ve­nan­tys Vi­ta­li­ja ir Gin­tau­tas Dzi­mi­dai ir­gi nuo ap­lin­ki­nių ati­tver­ti „Stop“ juos­ta.

V. Dzi­mi­die­nė mū­sų lau­kia ana­pus juos­tos. Sa­ko, jog da­bar net pie­no paim­ti ma­ši­na ne­beį­va­žiuo­ja į kie­mą – ten­ka at­neš­ti.

Dzi­mi­dai – ant­ri Šau­ko­to mies­te­ly­je, ku­rių kiau­lę už­klu­po klas­tin­ga li­ga.

„Ačiū Die­vui, kad ne pir­mi, nes ir taip kaip raup­suo­tie­ji jau­čia­mės – kiau­les au­gi­nan­tys šau­ko­tiš­kiai mū­sų jau ša­li­na­si“, – ap­mau­džiai kal­ba mo­te­ris.

Jų dvi­me­tė, per 300 ki­log­ra­mų ga­lė­ju­si sver­ti kiau­lė nu­gai­šo bir­že­lio 24 die­ną. Kad kiau­lė ser­ga, šei­ma net ne­pas­te­bė­jo – daug sve­rian­tis gy­vu­lys be­veik nuo­lat gu­lė­da­vo.

Pa­va­sa­rį Dzi­mi­dai yra ma­tę ne­to­li so­dy­bos per lau­ką le­kian­tį šer­ną – gal ir pa­tys pa­skui po tą lau­ką praė­jo.

„Net į kai­my­no lai­do­tu­ves ei­ti ne­ga­lė­jom – jau­čia­mės at­skir­ti nuo pa­sau­lio. Ne­ga­lim par­duo­ti nei ver­šio, nei kar­vės, nors bu­vom apie tai gal­vo­ję. Žmo­gus ser­ga tu­ber­ku­lio­ze ir vaikš­to lais­vai po mies­te­lį, o čia kaip ko­kie nu­si­kal­tė­liai esam juos­to­mis ap­tver­ti“, – lie­jo ap­mau­dą mo­te­ris.

Kad žmo­nės Šau­ko­te su­ne­ri­mę ir iš­si­gan­dę, pa­tvir­ti­no ir A. Tri­li­kaus­kas. Esą po ant­ro at­ve­jo jau ne vie­nas no­ri skers­ti kiau­les, kol li­ga neį­si­su­ko. Vie­tos ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja jau tu­ri ke­lis už­sa­ky­mus paim­ti jų krau­jo mė­gi­nius.

Me­džio­to­jų bū­re­liams – pa­di­din­tas dė­me­sys

Dar aky­liau bus ste­bi­mi ir me­džio­to­jai. Pas­ku­ti­niai kri­tu­sių šer­nų at­ve­jai kaip tik ir bu­vo nu­sta­ty­ti ne­to­li Šau­ko­to esan­čia­me „Go­mer­tos“ me­džio­to­jų ir Grin­kiš­kio se­niū­ni­jo­je esan­čia­me „Šuš­vės“ bū­re­liuo­se. Iš vi­so iš 500 šie­met iš­tir­tų šer­nų mė­gi­nių, nu­sta­ty­ti 66 tei­gia­mi at­ve­jai.

Dau­giau­sia AKM už­si­krė­tu­sių šer­nų ap­tik­ta Bai­so­ga­los se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je – 36, 12 – Grin­kiš­kio, 11– Skė­mių.

Kiek­vie­nas me­džio­to­jų bū­re­lis pri­va­lo bū­ti įsi­ren­gęs pa­tal­pas su jo­se esan­čiais šal­dik­liais, kad ga­lė­tų lai­ky­ti sker­die­ną, kol bus gau­ti ty­ri­mų re­zul­ta­tai. Anot A. Tri­li­kaus­ko, kai ku­rie bū­re­liai spe­cia­liai pir­ko so­dy­bas, kad jo­se ga­lė­tų dar­buo­tis pa­gal rei­ka­la­vi­mus.

Bū­re­liai yra ir bus tik­ri­na­mi, kaip vyk­do­mi rei­ka­la­vi­mai pa­ruo­šiant pa­čią mė­sos do­ro­ji­mo aikš­te­lę, ar ji tvar­kin­ga, ar ap­do­ro­tos at­lie­kos su­me­ta­mos į duo­bes, ar yra de­zo­ki­limėliai, ar tu­ri de­zo­me­džia­gų, ar vež­ti žvė­rims nau­do­ja­mi mai­šai ir pa­na­šiai.

Au­to­rės nuo­tr.

Šau­ko­tiš­kis Sta­sys Ba­ra­naus­kas jau­čia­si lyg ka­lė­ji­me – lan­ky­to­jams į jų so­dy­bą var­tai už­ver­ti.

Na­mų val­dą Šau­ko­te, kur bu­vo nu­sta­ty­tas pir­ma­sis AKM ži­di­nys, „įrė­mi­no“ ir grės­min­ga len­te­lė, ir „Stop“ juos­ta.

Vi­ta­li­ja Dzi­mi­die­nė: „Žmo­nės, ser­gan­tys tu­ber­ku­lio­ze, vaikš­to kur no­ri, o čia ta­po­me lyg ko­kie raup­suo­tie­ji“.

Už 9,5 ki­lo­met­ro nuo Šau­ko­te nu­sta­ty­tų AKM ži­di­nių esan­ti UAB „Lit­pir­ma“, ku­rio­je lai­ko­ma apie 15 tūks­tan­čių kiau­lių, da­bar kaip nie­ka­da jau­čia tik­sin­čios bom­bos pa­vo­jų.

Įva­žia­vi­mus į Šau­ko­to mies­te­lį iš įvai­rių pu­sių su­pa len­te­lės su grės­min­gu už­ra­šu.

Rad­vi­liš­kio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Al­vi­das Tri­li­kaus­kas: „Bus sun­ku, ta­čiau tu­ri­me kaip įma­ny­da­mi sau­go­tis ir lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų, kol ma­ras ne­kir­to vi­su bai­su­mu“.