Degėsiečiai grįžo į tėviškę

Degėsiečiai grįžo į tėviškę

Degėsiečiai grįžo į tėviškę

Savaitgalį Degėsiai sveikino į kraštiečių šventę „Vėlei linksmas mūsų kaimas“ sulėkusius saviškius iš Lietuvos ir užsienio.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Gimtinė tebetraukia

Renginys subūrė ne tik degėsiečius – šio kaimo bendruomenė jungia aplinkinių Ručinių, Vaineronių, Majelių, Rudžionių, Keliuotiškių, Trumponių, Devynergių ir Paplonės kaimus. Laukiami svečiai Degėsiuose ir kaimyninės Vaškų (Pasvalio rajonas) bendruomenės žmonės.

„1923-ųjų enciklopedijoje radome, kad Degėsiai priklausė dabartiniam Pasvalio rajonui, Vaškų parapijai. Tarybiniais metais kaimas „perkraustytas“ į Pakruojo rajoną, o parapija liko ta pati“, – redakcijai pasakojo Degėsių bendruomenės pirmininkė Reda Gurkšnienė.

Šventės šeimininkai mėgino skaičiuoti, kas iš beveik pustrečio šimto dalyvių atvažiavęs į tėviškę iš tolimiausio krašto – Rokiškio, Vilniaus, kitų kampelių. Pasirodė, kad didžiausią kelionę sukorė Gruzdų sūnus Linas, su žmona ir dviem vaikučiais grįžęs iš Londono.

Po šv. Mišių Vaškų parapijos bažnyčioje kraštiečiai iškilmingai atidarė kaimo amatų centrą – naują pastatą pašventino Linkuvos klebonas Edvardas Zeidotas. Pirmasis šiame centre pristatomas amatas – lietuviškos naminės duonos kepimas. Tokios, kokia jau daug metų garsėja kulinarinio paveldo puoselėtoja Valerija Grigalionienė.

Kas kuo talentingas

Atidarymo proga centro sienos tapo nuotraukų iš bendruomenės gyvenimo parodos stendais. Čia pat savo sendaikčių kolekciją pirmą kartą visuomenei parodė degėsietis Alvydas Šliūpas. Vyras ją kaupia nuo jaunystės.

Dar vienas šventės akcentas – Janinos Remeikienės knygos „Prisiminimai apie Vaineronius“ pristatymas. Septintą dešimtį pradėjusi autorė gyvenimo aplinkybių buvo nuvesta į Vaškus. Bet liko Degėsių bendruomenės narė, lankosi tėviškėje, palaiko ryšius su buvusiais kaimynais.

„Eiliuotojos Janinos Remeikienės knyga – jau trečioji, skirta mūsų apylinkėms. Prieš penkerius metus knygą apie gimtinę „Kelelis veda į Paplonę“ išleido Felicija Murnikienė, 2000-aisiais knygą „Rudžionių kaimas“ – iš ten kilęs šviesuolis Julius Pranevičius“, – vardijo R. Gurkšnienė, pastebėjusi, jog tėviškės istoriją pirmiausiai stengiasi išsaugoti vyresnio amžiaus žmonės.

Kaimas svarbus visiems

Pasak R. Gurkšnienės, antrosios kraštiečių šventės pavadinimas atsirado, kaip protestas prieš populiarios dainos žodžius „nebelinksmas mūsų kaimas“.

„Daina tvirtina, kad kaimuose nebeliko nei kaimyniškumo, nei džiaugsmo. Netiesa! Degėsiuose bendram reikalui susiburia visi. Kuriant amatų centrą, kurio idėją parsivežėme iš 2007-ųjų rajono bendruomenių sąskrydžio, turėjome pulką padėjėjų. Ūkininkai ir bendrovės skolino reikalingą techniką, padėjo prižiūrėti, kaip dirba rangovai, rėmė verslininkai“, – bendruomenės pirmininkė vardijo pagalbininkus.

O kraštiečių šventę ruošė kone visi degėsiečiai – kas gamino atributiką, šventines vėliavėles gatvėms papuošti, kas talkose tvarkė aplinką.

„Mažiausias talkininkas, ketverių metukų Gabrielius Bukantis, stengėsi neatsilikti nuo vyresnių vaikų – rinko akmenis, klausinėjo, ką dar padėti... Organizatoriai neapsiėjo be nuolatinių jaunųjų talkininkų Vilmos, Pauliaus ir Giedriaus Sviderskių, Vėjūnės ir Ignės Kučinskaičių, Klaido ir Luko Vaitekūnų, Ingos, Vitalijaus, Raimondos ir Giedrės Gurkšnių, Gerdos Sipavičiūtės... Padėkas išdalijome dvidešimt trims jaunuoliams“, – vardija bendruomenės lyderė.

Bendruomenės taryba nebijo kaimo jaunimu tikėti – jie vakarais leidžia laisvalaikį bendruomenės namuose, naudojasi aparatūra, žiūri filmus.

„Jauniesiems degėsiečiams savas kaimas svarbus taip pat, kaip ir vyresniesiems. Kartais juokaujame, kad Europos kalną labiau tiktų vadinti Jaunimo. Nes jaunimas ten sodina medelius, įrengė pavėsinę ir suolelius atsisėsti, prižiūri aplinką“, – sako R. Gurkšnienė.

Ramunės ZINKEVIČIŪTĖS nuotr.

EKSPOZICIJA: Nuotraukų ekspozicija renginio dalyviams pasakojo, kuo gyvena kaimo bendruomenė.

AUTORĖ: Janina Remeikienė – trečioji autorė iš Degėsių apylinkių, išleidusi knygą apie gimtinę.

SUTIKIMAS: Kraštiečių šventės dalyvius sutiko bendruomenės pirmininkė Reda Gurkšnienė (dešinėje).