Naujausios
Daugiausiai gaisrų – dėl neatsargumo
Iš pernai rajone kilusių gaisrų daugiau nei pusės priežastis – žmonių neatsargumas. Ypač dažnai degė šiukšlės, pernykštę gaisrų statistiką išauginusios kone per pusę, lyginant su 2013-aisiais.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Ugnį prišaukia patys žmonės
Pernai rajone kilo 119 gaisrų – beveik per pusę daugiau, negu užpernykščiais metais (80). Daugiau kaip pusę nelaimių (61) prišaukė žmonių neatsargumas. Toks dėl neatsargumo kilusių gaisrų šuolis fiksuojamas po ketverių metų pertraukos (2009-aisiais dėl neatsargumo kilo 69 gaisrai).
Pakruojo priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Aurimas Bička teigia, jog gaisrų statistiką labiausiai išaugino pernai itin padažnėję šiukšlių gaisrai – atliekos rajone gesintos penkiolika kartų, užpernai tokių atvejų tebuvo šeši. Dažniausiai šiukšlės degė Klovainių seniūnijos atliekų surinkimo aikštelės konteineriuose.
„Gyventojai ar neatvėsintus pelenus į aikštelę atveža, ar, atgabenę atliekas, neužgesintas nuorūkas čia pat išmeta... Šiukšlių gaisrai didesnių nuostolių nepadaro, bet rodo žmonių atsainumą. Nes aikštelė nuošalioje vietoje, stebėjimo kamerų nėra – ir saugiu elgesiu nesirūpinama. Ir šiemet pirmasis rajone gaisras – Klovainių atliekų aikštelėje“, – sakė viršininkas.
Antroji pagal dažnumą pernykščių gaisrų priežastis – krosnių bei kaminų įrengimo bei naudojimo taisyklių pažeidimai. Dėl to ugnis įsiplieskė dvylika kartų. Anot A. Bičkos, pastarieji gaisrai kyla, kai savininkai nepasirūpina išvalyti, nutinkuoti, nubalinti kaminų, suremontuoti krosnių. Ugniagesiai pastebi, kad gana dažnai dėl to gaisrai kyla asocialių žmonių būstuose – tokie asmenys nei pinigų krosniai ar kaminui sutvarkyti turi, nei rūpinasi savo rankomis remontuoti.
„Visus metus vykdėme akciją „Kūrenkime saugiai“ – aplankėme daugiau kaip pusantro šimto būstų, pasakojome, kaip elgtis, kad nekiltų gaisras, dalijome atmintines, kabinome informacinius lapelius skelbimų lentose... Daugelyje socialinių būstų sumontuoti dūmų detektoriai, žmonėms paaiškinta, kaip elgtis, jiems suveikus. Bet kiek duos tokiems gyventojams naudos suteikta informacija – sunku prognozuoti“, – sako A. Bička.
Tiek pat, 12 kartų, gaisrus įžiebė padegėjai. Dalis tokių gaisrų Linkuvoje buvo sukelti su ugnimi išdykavusių mažamečių vaikų, kurių įstatymai dėl jauno amžiaus bausti nenumato. Kitų aplinkybes tiria policija.
Sena technika grasina pavojumi
Dėl gedimo elektros instaliacijoje pernai degė penki automobiliai, dar tris gaisrus sukėlė kitokie transporto priemonių gedimai, vieną – sugedusi automobilinių dujų įranga.
Poskyrio viršininko tokios gaisrų priežastys nestebina.
„Gatvėse juk matome tik vieną kitą naują automobilį. Daugelio žmonių mašinos – gana senos: statistinio lietuvio vairuojamas automobilis pagamintas vidutiniškai prieš penkiolika metų. O tiek nuvažinėtos mašinos ir elektros instaliacija, ir kiti mazgai susidėvėję. Nors mūsų automobilių remontininkai – ir auksarankiai meistrai, net jie gali nepastebėti šių nusidėvėjimų“, – mano A. Bička.
Viršininko nuomone, rizikuojama ir į benzinu varomą mašiną montuojant dujų įrangą, ypač – naudotą.
„Taupumo sumetimais perkama tokia įranga, net nauja, niekada nebus visiškai saugi. Išimtis – automobiliai, jau pagaminti su dujų įranga. O autoservisuose neįmanoma pasiekti analogiško saugumo lygio“, – teigia A. Bička.
Autorės nuotr.
PRIEŽASTIS: Pasak Pakruojo priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Aurimo Bičkos, dažniausia pernykščių gaisrų priežastis – neatsargumas.
GRĖSMĖ: Netvarkingos, apirusios krosnys, pro kurių plyšius šviečia ugnis, čia pat neatsargiai sumestos lentos, popieriai, plastikas – grėsmė kilti gaisrui.