Naujausios
Daugiabučių renovacija – vis dar migloje
Su Pakruojo daugiabučių namų savininkų atstovais susitikę renovacijos organizatoriai atsakinėjo į gyventojams rūpimus klausimus. Renovacijos programos pradžios nesklandumai piktino pakruojiečius, ypač – keliskart didesnės nei rinkos kainos, daugiabučių atnaujinimą verčiančios „auksiniu“.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Labiausiai taupo šildymo sistema
Šildymo sistemų specialistas Justas Rutkauskas informavo apie galimybes patiems butų savininkams spręsti, keisti ar ne namo šildymo sistemas. Pasak specialisto, rekonstruoti neblogą senąją – tris kartus pigiau, nei įrengti naują. Nes ir prie senųjų ketinių radiatorių galima įtaisyti termostatus, automatiškai palaikančius nustatytą temperatūrą. Nekeičiant (nerekonstruojant) šildymo sistemos, renovacijos efektas (apšiltintas namas, pakeisti langai ir t.t.) bus žymiai mažesnis.
J. Rutkauskas informavo, kad daugiausiai šilumos sutaupoma, sureguliavus šildymo sistemą. Reguliuojant nustatomos žemiausia ir aukščiausia temperatūros (tai padaro sistemą tvarkantys specialistai): šiluma paskirstoma taip, kad būtų vienoda visame daugiabutyje. Nelieka skirtumų, kai arčiau šilumos mazgo esančių butų gyventojai gelbėjasi nuo karščio, atidarydami langus, o esančių toliausiai – šąla.
„Sureguliavus namo sistemą automatiniu balansiniu būdu, šilumos paskirstymui nebeturi įtakos radiatoriai butuose: ar jų įrengta daugiau sekcijų, ar jie pakeisti naujais. Juk ne vienas buto savininkas yra pastebėjęs – po kaimynystėje padaryto remonto namuose tapo vėsiau“, – sakė J. Rutkauskas.
Specialistas nuramino pakruojiečius, kad keičiant namo šildymo vamzdyną, nebūtina keisti ir radiatorius visuose butuose – tai priklauso nuo savininkų apsisprendimo.
Apie kreditus renovacijai
UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ ("VIPA"), kredituojančios Pakruojo daugiabučių renovaciją, atstovai informavo apie kredito grąžinimo būdus. Daugiabučio gyventojai juos gali atiduoti iš karto, grąžinti tik šildymo sezono metu, mokėti visus metus vienodai arba žiemą skirti tam vienokias, vasarą – kitokias sumas.
Viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ ("BETA") specialistas Genadijus Mikšys žmonėms, nutarusiems dalyvauti antrajame renovacijos programos etape, patarė apsižiūrėti, ar name nėra per daug įsiskolinusių kaimynų: antraip, net praėjus pirmuosius etapus, bankai renovacijos nefinansuos.
Prieš keletą savaičių pirmajame etape dalyvaujančių dviejų namų investicinius planus „VIPA“ jau atsisakė kredituoti dėl per didelių gyventojų įsiskolinimų. Žmonės į renovacijos programą įsijungti galės, tik sumažinę skolas iki nurodytų limitų.
Pasak G. Mikšio žmonėms, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą ir dalyvaujantiems renovacijos programoje, valstybė dengia visą kreditą. Neturi reikšmės, jei dėl šiltesnių orų mokama mažiau, ir kompensacija tėra litas kitas ar jos išvis nepriskaičiuojama. Padidėjus buto savininko pajamoms ir nelikus teisės į kompensaciją, nuo to laiko ir pradedamas grąžinti likęs kreditas.
Praktiška informacija
G. Mikšys patarė gavus investicinį planą, kuo greičiau apsispręsti, kokių renovacijos darbų žmonės norės. Nes dabartinės modernizacijos sąlygos, numatančios valstybės paramą, galioja iki šių metų pabaigos. Kokios jos bus vėliau – G. Mikšys pasakyti negalėjo.
Pasak specialisto, paaiškėjus, jog rangos darbų konkursą laimėjo statybininkai, siūlantys didesnę, nei investiciniame plane, kainą – planas grąžinamas koreguoti ir vėl turi sulaukti daugiabučio bendraturčių pritarimo. Jei lėšos bus sutaupytos – reikės atiduoti mažesnes paskolas. Bet namo bendrija gali prašyti renovacijos administratorių, kad sutaupytųjų pinigų sąskaita būtų leista atlikti papildomų, investiciniame plane nenumatytų, darbų.
G. Mikšys, atsakydamas į pakruojiečių klausimus, informavo, jog dalyvauti renovacijos programoje gali ir dalis namo: vieno iš korpusų ar netgi vienos laiptinės gyventojai. Visi veiksmai – analogiški, kaip ir renovuojant visą namą.
„BETA“ atstovas informavo, jog į kredito sumą įtraukta namo renovacijos techninio projekto rengimo kaina žmonėms nekainuos. Bendrijos pirmininkui arba namo administratoriui reikės kreiptis su prašymu šią kainą kompensuoti, ir ji bus dengiama valstybės pinigais.
„Išsirinkite gerą darbų prižiūrėtoją – tokį, kuris renovuojamą namą apžiūrėtų 3-4 kartus per savaitę ir iš karto pastebėtų, jei kas daroma netinkamai“, – patarė G. Mikšys.
Atsakymų nebuvo
Pakruojiečių pasipiktinimą kėlė numatytos renovacijos darbų kainos. Vienas po kito iš vietų kilę žmonės vardijo, kokie darbai ir medžiagos kainos rinkoje tris – keturis kartus pigesni, negu investiciniuose planuose. Kad panašių daugiabučių renovacija Šiauliuose – pigesnė nei Pakruojyje.
Daugiausiai kliuvo G. Mikšiui, derinusiam šiuos planus. Savo parašus po kiekvienu dėjęs specialistas teisinosi, kad už kainų skaičiavimą atsakingas ne jis. Tai – atsakomybė „eksperto“, kuris rėmęsis statybos darbų įkainių katalogais.
„Duokit čia ekspertą, tegul paaiškina, iš kur tokios kainos“, – pasigirdo iš salės.
Ekspertu pavadinto investicinių planų rengėjo susirinkime nebuvo.
VŠĮ „Pakruojo būstas“ direktorius Virgilijus Tamulionis redakcijai sakė, kad planų rengimo vadovo Tomo Staškevičiaus jam nepasisekė prikalbinti dalyvauti nei planų svarstymuose su gyventojais. Planuotojas „atsimušęs“ nuoroda, kad jam neprivalu dalyvauti tokiuose svarstymuose.
Nenuostabu, kad planuotojai nesiveržė klausytis, ką apie „auksines“ duris, sienas, jau pakeistus, bet vėl planuojamus keisti langus, iš naujo stiklinti jau įstiklintus balkonus mano žmonės.
Ne vieną planą jo rengėjams, UAB „AF-Consult“, pakruojiečiai buvo grąžinę taisyti. Kai kurie planai į Vilnių keliavo ne kartą: ištaisę vienas klaidas, planuotojai palikdavo neištaisytas kitas. Taisymų „rekordas“ pasiektas, derinant „Granito“ bendrijos namo renovacijos planą – jis truko nuo praėjusios liepos ir žmonių pritarimo sulaukė tik šiomis dienomis.
„AF-Consult“ darbą ne vienu atveju V. Tamulionis įvardijo kaip broką, dėl kurio strigo pasiruošimas renovacijai. Už tai planuotojų įmonei teko mokėti delspinigius.
Susirinkime dalyvavę Mindaugo gatvės namo Nr.2 gyventojai neslėpė – jie atsisakė „renovuotis“ būtent dėl didžiulių įkainių.
Autorės nuotr.
DALYVIAI: Nebe visi renovacijai skirto informacinio susirinkimo dalyviai rado kur atsisėsti – vėliau atėjusieji ir stovėjo.
ADRESATAS: Genadijui Mikšiui (stovi dešinėje) prisiėjo išklausyti pakruojiečių pretenzijas, adresuotas investicinių planų rengėjams.
STABDIS: Atsainų planuotojų darbą „Pakruojo būsto“ direktorius Virgilijus Tamulionis vertino kaip renovacijos pradžios stabdį.