Naujausios
Daugiabučio renovacija – be paskolų ir pigiau
Pakruojo P. Mašioto gatvės 39-ojo namo bendrija – viena iš tų, kuri atsisakė dalyvauti valstybės remiamoje daugiabučių renovavimo programoje. Žmonės jau įsitikino, kad be paramos renovacija žymiai pigesnė.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Langams kaupta iš anksto
Keturaukščio namo laiptinėse praėjusių metų pabaigoje sudėti nauji langai. Efektą gyventojai pajuto greitai – laiptinėse tapo dviem trimis laipsniais šilčiau nei anksčiau.
Jos neatvėso ir vėliau, spustelėjus šalčiui.
Pinigai langams keisti sudėti per keletą metų. Keičiantis daugiabučių administratoriams, bendrijai buvo grąžinta suma, kaupta namo remontui „Pakruojo šilumoje“. Likusią dalį pinigų, daugiau kaip šešis tūkstančius litų, surinko bendrijos nariai. Tam pasirinkta vasaros pabaiga, kuomet žmonės jau atsikvėpę nuo sąskaitų už šilumą, sumažėjusios kitos butų išlaikymo išlaidos.
Bendrijos „Akacija“ pirmininkas Valentas Vaitiekūnas langus keičiančią įmonę rinkosi iš kelių, lygindamas jų siūlomas sąlygas.
„Langų gamyba ir visi darbai (senų langų išėmimas, naujų montavimas, lauko palangių skardinimas, medžiagos) kainavo 15,3 tūkstančio litų. Rinkomės ne pigiausias, o kokybiškas medžiagas“, – sakė pirmininkas.
V. Vaitiekūno skaičiavimu, pakeisti kvadratinį lango metrą kainavo 225 litus.
Tai yra perpus pigiau, nei renovacijos investicinio plano rengėjai suskaičiavo kitam panašiam namui – 500 litų už kvadratinį metrą.
Renovacijos programos atsisakyta
Pernai rudenį bendrijos nariai, kaip ir kitų Pakruojo daugiabučių gyventojai, buvo apklausiami, ar sutiktų dalyvauti valstybės remiamoje renovacijos programoje.
„Už renovaciją pasisakė dvylika iš trisdešimt dviejų butų savininkų. Likusieji buvo prieš, keletas žmonių iš viso neatsakė į anketos klausimą. Rezultatas aiškus – valdiškos renovacijos dauguma bendrijos narių nenori“, – sakė pirmininkas.
V. Vaitiekūnas renovacijos programą vertina kritiškai. Pirmiausia – dėl žymiai didesnių nei įprasta medžiagų ir darbų įkainių.
„Medžiagas, sakykim, stogui keisti, parduotuvėse galima tokias pačias rasti mažesnėmis kainomis, nei nurodo investicinių renovacijos planų rengėjai. O stogdengį bendrija gali pasisamdyti dirbantį individualiai. Namo vamzdynų keitimas gali visai nekainuoti: užtektų sudėti pinigų vamzdžiams, kitoms medžiagoms. Aš – santechnikas, vienas vamzdynų nepakeisčiau, bet pasikviesčiau į talką kaimynus – ir darbai būtų padaryti be tūkstantinių sąskaitų“, – pirmininkas vardijo, ką gali nuveikti patys bendraturčiai.
Renovuotų ir su skolomis – nepirks?
V. Vaitiekūnas itin kritiškai vertina tai, kad kreditus renovacijai paima valdiška įstaiga ir užmeta šią skolą butų savininkams. Vyras prognozuoja, kad dėl šių kreditų butus Pakruojyje taps nebeįmanoma parduoti.
„1–2 kambarių butas šiuo metu kainuoja apytikriai 20–35 tūkstančius litų. Investicinių planų rengėjai suskaičiavo, kad tokiems butams teks maždaug tokia pat renovacijos skolų suma. Kas liks savininkui, butą pardavus ir atidavus paskolą?
Renovacijos organizatoriai sako, kad butą nusipirkusiam žmogui teks perimti likusią renovacijos kredito dalį. Manot, atsiras kvailys, kuris su butu ir skolą pirks?" – svarsto pakruojietis.
V. Vaitiekūno nuomone, negalima žmogaus priversti tapti bankų įkaitu.
„Jei mane verstų tą daryti, nesirašyčiau paskolos sutarties ir duočiau valdininkus į teismą už tokį absurdą. Žmonėms, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, renovacijos kreditą grąžina valstybė. O man prisieitų ne viename darbe suktis, kad su banku atsiskaityčiau už paskolą, kurios pats neėmiau. Arba prašyti darbdavio slėpti mano tikrąją algą ir oficialiai mokėti tik minimumą – kad įgyčiau teisę į kompensaciją“, – sako vyras.
Bendrija paramos nesidairo
V. Vaitiekūnas vardijo, ką bendrijos nariai ankstesniais metais jau padarė, renovuodami daugiabutį savomis lėšomis: visų rūsių lauko durys pakeistos sandariomis metalinėmis, įdėtos naujos lauko laiptinių durys – šias kiekvienoje laiptinėje esančių butų savininkai pirko patys. Rūsiuose atnaujinta elektros instaliacija, skaitikliai. Nebeapsikentę ištrupėjusio šaligatvio prie namo, bendrijos nariai sukaupė pinigų ir, pigiai nusipirkę trinkelių, bortelių, per talkas paklojo naują.
„Rūsių visos trejos durys su montavimu kainavo 4,1 tūkstančio litų, elektros instaliacijos atnaujinimas – 3,2 tūkstančio litų, naujas šaligatvis – 3 tūkstančius litų. Visi darbai – kelis kartus pigesni, negu skaičiuoja renovacijos planų rengėjai. Tai kam mums tokia brangi renovacija ir paskolos?" – retorinį klausimą konkrečiais skaičiais argumentuoja V. Vaitiekūnas.
Autorės nuotr.
SKAIČIAVIMAI: „Akacijos“ bendrijos pirmininkas Valentas Vaitiekūnas skaičiuoja, kad tvarkyti namą savais pinigais – kelis kartus pigiau, nei dalyvaujant renovacijos programoje.
INVESTICIJA: Naujausia bendrijos narių investicija į šilumos taupymą ir savo gerovę – nauji laiptinių langai.