Naujausios
Laisvų darbo vietų yra
Lapkričio pabaigoje darbo neturinčiųjų tarp darbingo amžiaus gyventojų Joniškio rajone buvo net 17,9 procentai arba 2222 asmenys, – skelbiama Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (šalyje tuo pačiu metu vidutinis nedarbas buvo 15,5 procento). Ir tai yra didžiausias nedarbas šiais metais. 2020-ųjų sausį jis siekė 12,6 procentus. Tarp darbo neturinčiųjų vyrauja vyresni negu 50 metų asmenys, kurių šiam laikotarpiui registruoti 1009. Ilgalaikių bedarbių – 702.
O laisvų darbo vietų rajone spalį vis dar buvo 35. Tiesa, jų taip pat nuo vasaros laikotarpio sumažėjo. Rugpjūtį rajone fiksuotos laisvos 79, rugsėjį – 67, spalį – 59 darbo vietos.
Dalis įmonių jau kurį laiką ieško reikalingų darbuotojų. Skelbimus jos deda ne tik į įprastas darbo pasiūlos svetaines, savo tinklapius, bet ir spausdina laikraščiuose arba platina feisbuke. Viena tokių – „Baltic Champs“, kurios pievagrybių auginimo padalinyje Stanelių kaime trūksta grybų skynėjų.
Išaugo produkcijos kiekiai
Kodėl darbuotojų poreikis auga? Ar atėjusieji ilgai nepajėgia dirbti, pervertina savo jėgas, o gal įmonė plečiasi?
„Galime pasidžiaugti, kad „Baltic Champs“ darbuotojų kaita palyginus yra labai maža, turime dirbančių po 10–15 ar net 20 metų. Naujų darbuotojų paieškas Stanelių pievagrybių auginimo padalinyje lemia apie 8–10 procentų padidėję produkcijos kiekiai. Šiuo metu formuojama nauja papildoma pievagrybių auginimo ir skynimo specialistų brigada. Auginimo ir skynimo specialisto darbo pobūdis dinamiškas ir įdomus, bet kaip ir bet kuris fizinis darbas, reikalauja fizinio pasiruošimo. Skynimo greitis labai individualus dalykas, priklausantis ne tik nuo darbuotojo įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių“, – „Šiaulių kraštui“ sakė UAB „Baltic Champs“ personalo vadovė Kristina Navikienė.
Pievagrybių skynėjai turi kokybiškai ir laiku pagal nustatytus standartus nuskinti bei išrūšiuoti grybus. Skynimo sektoriuje darbo užmokesčio sistema orientuota į darbuotojo motyvaciją: vienetinė darbo užmokesčio sistema su nustatytais įkainiais pagal grybų rūšis. Taip pat taikomas mėnesinis priedas pagal nustatytus kriterijus. Oficialiame „Baltic Champs“ tinklapyje įdėtame skelbime, siūlančiame darbą pievagrybių auginimo ir skynimo specialistui, nurodomas 1000–1200 eurų atlygis (neatskaičius mokesčių).
Darbuotojų vežiojimo praktika nepasiteisino
Stanelių pievagrybių auginimo padalinys šiuo metu turi 184 darbuotojus. Daugiausia tai vietos, aplinkinių kaimų ir Joniškio rajono gyventojai, tačiau yra ir iš toliau atvažiuojančiųjų: iš Akmenės, Pakruojo rajonų.
Norinčiųjų dirbti iš toliau pageidautų ir daugiau, tik ne visi turi savo transportą, o autobusais su Staneliais susisiekti neįmanoma. Žmonės teiraujasi, kodėl įmonė neorganizuoja darbuotojų pavėžėjimo?
UAB „Baltic Champs“ personalo vadovė Kristina Navikienė paaiškino, kad skynimo sektoriuje dirbama brigadomis, todėl susiformavusi praktika, kad dauguma į darbą važiuoja ekipažais. Įmonė kompensuoja darbuotojų kelionę į/iš darbo, jeigu gyvenamoji vieta nuo darbovietės yra nutolusi daugiau nei 30 kilometrų ir vienu automobiliu vyksta 3–5 žmonės. Per įmonės gyvavimo metus buvo taikomos įvairios darbuotojų vežimo praktikos: vežta ir įmonės transportu, bandyta formuoti ekipažus įmonės iniciatyva, tačiau praktika parodė, kad tai nepasiteisina.
Priimtų apie 20 žmonių
Populiarumą tarp pirkėjų užsitarnavusi mėsos produkciją gaminanti UAB „Delikatesas“ ne tik per pandemiją, bet nuolat ieško darbuotojų. Ir šiuo metu reikalingi produkcijos pakuotojai, pakavimo cecho meistras, žalios mėsos pakuotojai, dešrų skyriaus gamybos darbuotojai. Skelbimuose rašoma, kad atlyginimas prasideda nuo 650 eurų.
„Tai mažiausias atlyginimas, bet pas mus žmonės gauna ir 1000 ir 1200 eurų. Tik kad neatsiranda norinčiųjų. Ateina, padirba kelis mėnesius ir sako: „Man netinka“. Jei reikia daugiau produkcijos paruošti, sudėtinga rasti, kas dirbtų viršvalandžius. Tad ieškome žmonių nuolat. Dabar galėčiau priimti apie 20 darbuotojų. Norėjome ir iš užsienio atsivežti, konkrečiai – Uzbekijos. Bet susidūrėme su trukdžiais. Jie negauna vizų, nes neturi konkrečiai mėsos išpjaustytojo ar panašaus profilio darbuotojo profesijos ir negali įrodyti, kad tokį darbą Lietuvoje dirbs“, – pasakojo mėsos perdirbimo įmonės vadovas Ričardas Milkintis, apgailestavęs, kad tokių profesijų, kaip mėsininko, šaltkalvio, suvirintojo jau ir Lietuvoje sunkiau rasti, kur mokytis. Galbūt nėra pakankamai norinčiųjų, nesusidaro grupės, tad profesijos nyksta iš jų pasirinkimo žemėlapio.
„Delikateso“ vadovas sakė siūlęs Joniškio žemės ūkio mokyklai rengti mėsos išpjaustytojus, kurių trūksta ir atėjusį žmogų be patirties vis tiek tenka ruošti apie pusę metų, kol jis jau geba sėkmingai dirbti.
„Mes galime pasirašyti sutartį su mokykla, siūlome savo bazę, kur atėję jaunuoliai atliktų praktiką, įgytų įgūdžių. Bet kol kas didesnio suinteresuotumo nematome“, – teigė R. Milkintis.
UAB Delikatesas“ vadovas dalyvavo keliuose Joniškio rajono savivaldybės administracijos kartu su Užimtumo tarnyba organizuotuose išvažiuojamuosiuose susitikimuose su ilgalaikiais bedarbiais seniūnijose ir sako susidaręs įspūdį, kad neretai tie žmonės tiesiog nenori dirbti, kai kur pasitaiko šeimose jau kelinta karta nedirbančių ir gyvenančių iš pašalpų.