Dailininkai neša Žiemgalos idėją

Dailininkai neša Žiemgalos idėją

Dailininkai neša Žiemgalos idėją

Šią savaitę vykstančio 24-ojo Žiemgalos krašto dailininkų plenero dalyviai grįžo prie jo ištakų – plenerų tradicija ir prasidėjo Pakruojyje. Per beveik ketvirtį amžiaus prie žiemgaliečių prisidėjo ir kiti menininkai.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Netikėtumai parodoje

Plenero dalyvių kūrybos paroda – vienas iš labiausiai visuomenę dominančių renginių. Pakruojo kultūros centre atidaryta ekspozicija perkelta iš Šiaulių universiteto galerijos.

Beveik trys dešimtys kūrinių – įvairių kartų autorių, įvairaus stiliaus ir formato. Tapyti ir iš skaldytų akmenukų sukurti Žiemgalos krašto žmonių portretai, vitražai, grafika, kūryba ant šilko ir mišria technika, peizažai, natiurmortai, abstrakcijos...

Meno mėgėjai prisipažino šioje parodoje pamatę netikėtumų. Kūrybiška pakruojietė, žvilgtelėjusi į vitražus, pirmiausiai pamanė, kad tokį ar panašų spalvoto stiklo derinį ir pati pasidarytų sau kaip namų papuošalą. O paėjėjusi tolėliau ir atsigręžusi išvydo stilizuotus portretus.

Parodos lankytojai, pirmieji sužinoję apie merginos portretą, akimis „sekantį“ žiūrovus, pasakojo apie šį kūrinį vėliau atėjusiems. Ir rodė, kaip reikia eiti, kad šią paveikslo savybę pastebėtum.

Edukacija – po mokyklos medžiais

Dailininkai ne tik kuria ar lankosi įvairiose rajono vietose. Viena plenero diena buvo skirta edukacijai – menininkai visus norinčius supažindino su dailės technikomis.

Į edukacinę dieną atvažiavo būrelis Joniškio meno mokyklos auklėtinių, prisidėjo Pakruojo moksleivių dailės studijos lankytojai, keletas suaugusių meno mėgėjų.

„Visas priemones radau Pakruojo laukuose“, – sakė Gintaras Daukša, mokyklos pievoje aplink krūvą šiaudų subūręs pulkelį norinčių išmokti rišti iš jų.

Menininko rankose pluoštas šiaudų virto stilizuotu žirgeliu – pasakojant, rodant, kaip lenkti ir surišti stiebus, kokias papildomas detales naudoti.

Šalia su piešimui paruoštu popieriumi įsitaisė plenero koordinatorius S. Laurinavičius.

Kitas piešėjų „seminaras“ su Arvydu Martinaičiu susirinko atokiau po medžiais. Pasisodinę pozuoti vieną bendramokslį, joniškiečiai moksleiviai gavo užduotį išlaisvinti savo kūrybiškumą, vaikinui sugalvodami fantastinę šukuoseną.

„Beveik visi susirenkantys į plenerą esame ar anksčiau buvome meno mokytojai, dėstytojai. Todėl edukacinės dienos idėja atsirado natūraliai, sunku net pasakyti, kas pirmasis apie ją prabilo. Meno mėgėjams ir moksleiviams yra gera patirtis kurti šalia profesionalų – paklausiant patarimų, stebint, kaip dirbama. Mokome atėjusius žmones to, ko jie patys nori. Nes Romualdas Čarna visada pasiruošęs pasakoti apie grafiką, profesorius Vitolis Trušys – apie mozaiką“, – sakė S. Laurinavičius.

Plenero koordinatorius prisiminė plenerą Jakiškiuose prieš ketvertą metų. Tuomet profesorius V. Trušys ir kartu buvę dailės mokyklos moksleiviai tapė didžiulį klevą. O po kurio laiko vėtra medį išvertė – teliko tik paveikslas.

Pleneras buria ne tik kraštiečius

Žiemgalietiškų plenerų tradiciją Atgimimo metais pradėjo šviesios atminties vyriausiasis Pakruojo ligoninės gydytojas Rimas Armonas, globojęs menininkus. Tuomet buvo svarbu sugrįžti prie savų šaknų: menininkai piešė istorinius pastatus, žmones, krašto vaizdus.

Metams bėgant prie kilusių iš Pakruojo rajono, kitų Žiemgalos vietovių dailininkų prisijungė jų idėjas palaikantys kūrėjai iš kitų regionų, Latvijos. Kasmet į plenerus susiburia kelios šeimos, kelios kartos menininkų – Vytenis Rimkus ir jo dukra Janina su šeimomis, Rasa bei Gintaras Daukšos, broliai Raimondas ir Vitolis Trušiai, Rimvydas Daužvardis su dukra Urte.

Pleneras į Pakruojį grįžo beveik po dešimtmečio pertraukos.

Autorės nuotr.

NETIKĖTUMAI: Meno mėgėjai šiemetinėje Žiemgalos dailininkų grupės parodoje rado netikėtumų. Vienas iš jų – Sigito Laurinavičiaus autoportretai „iš kvadratėlių“ ant galinės salės sienos.

SUSITIKIMAI: Plenero parodos atidarymas – viena iš progų susitikti kraštiečiams menininkams ir daile besidomintiems pakruojiškiams.

RIŠIMAS: Gintaras Daukša (antras iš dešinės) mokė, kaip rišti figūras iš šiaudų.

PIEŠIMAS: Piešimo ypatumais su jaunimu dalijosi Sigitas Laurinavičius (kairėje).